- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- I2-3832-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06023-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko,
2026 m. sausio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas:
1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 25S222579 (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo;
3) atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2022 m. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau dėl darbdavio personalo skyriaus klaidos ir force majeure aplinkybių darbo santykiai faktiškai neprasidėjo. Teigia, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. teisėtai gyvena ir dirba Lenkijoje, 2024 m. liepos 31 d. savanoriškai perdavė dokumentą dėl leidimo gyventi Lenkijos policijai. Wielkopolski vaivadija 2025 m. liepos 29 d. raštu patvirtino, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo gyventi Lenkijoje sustabdytas vien dėl Lietuvos institucijų įvesto SIS įspėjimo. Be to, Migracijos departamentas atsisakė konsultuotis su Lenkija ir panaikinti SIS įspėjimą, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 26 straipsnio 7 dalis, o tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas.
Nurodo, kad nepadarė tyčinio teisės pažeidimo, todėl nėra pagrindo riboti judėjimą visoje Šengeno erdvėje. Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi visoje Šengeno erdvėje, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga 3 metų draudimui atvykti. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo keliamos grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritorijoje. Draudimas 3 metus atvykti ir būti Šengeno erdvėje už netyčinį, ne nuo pareiškėjo priklausiusį darbo santykių nesusiklostymą yra akivaizdžiai neproporcingas. Pareiškėjas neturi teistumo, neturi jokių administracinių nusižengimų, savanoriškai grąžino leidimą gyventi, teisėtai dirba Lenkijoje ir moka mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas atsisakė išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir panaikinti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nebuvo nustatyta, jog išnyko teisinis pagrindas šiam draudimui taikyti ar kad pareiškėjas turėtų galiojantį Šengeno valstybės leidimą gyventi ar nacionalinę vizą. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėjo pakankamų lėšų ir reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje bei nutraukė darbo santykius. Nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai dirbo tik trumpą laiką, darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, o suteikta galimybe pakeisti darbdavį nepasinaudojo. Nebuvo nustatyta nei nenugalimos jėgos aplinkybių, nei darbdavio klaidos.
Pareiškėjas, žinodamas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą, ilgą laiką leidimo negrąžino ir juo naudojosi keliaudamas Šengeno erdvėje, o sužinojęs apie panaikinimą, iš Šengeno erdvės neišvyko. Tai leidžia vertinti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir neteisėtai naudojo leidimą ne pagal jo paskirtį. Taip pat nepatvirtinti pareiškėjo teiginiai apie teisėtą gyvenimą ir darbą Lenkijoje, nes pareiškėjas neturėjo nei leidimo gyventi, nei vizos. Migracijos departamentas pažymi, kad konsultacijos su Lenkijos institucijomis dėl SIS perspėjimo buvo vykdomos, o pareiškėjas apie jas žinojo, todėl jo skundo teiginiai šioje dalyje laikytini klaidinančiais teismą.
Motyvuojamoji dalis
UTPĮ 26 straipsnio 7 dalis numato, kad Migracijos departamentas privalo konsultuotis su kitomis Šengeno valstybėmis, kai Lietuva yra pateikusi perspėjimą SIS dėl užsieniečio neįsileidimo, draudimo atvykti ir apsigyventi ar grąžinimo. Perspėjimas SIS gali būti ištrintas tik tuo atveju, jei po tokių konsultacijų kita Šengeno valstybė užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, arba jei užsienietis jau turi galiojantį kitos valstybės išduotą leidimą ar vizą. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad nėra pagrindo taikyti judėjimo Šengeno erdvėje ribojimų ir neteisingai remiasi LVAT praktika, cituodamas nutartis, kurios nagrinėja kitokias, neanalogines situacijas. Šiose bylose taikyti sprendimų motyvai (ratio decidendi) skiriasi, todėl nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad SIS perspėjimas buvo įvestas neteisėtai, nepriėmus atskiro grėsmės nustatymo akto, nes pareiškėjas klaidingai remiasi neanalogine LVAT praktika. Pažymi, kad teismų precedentai taikomi tik panašioms faktinėms aplinkybėms, o pareiškėjo cituojamos bylos tokios nėra. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti konkretūs administraciniai sprendimai – panaikintas leidimas laikinai gyventi dėl neteisingų duomenų pateikimo ir nustatytas draudimas atvykti bei apsigyventi, įtraukiant jį į SIS 36 mėnesiams. Šie sprendimai buvo priimti individualiai įvertinus aplinkybes ir atitiko SIS reglamento nuostatas, nes nustatyta, jog pareiškėjas bandė apeiti ES ir nacionalinę migracijos teisę.
Migracijos departamentas nurodo, kad konsultacijos su Lenkijos Respublika pagal UTPĮ 26 straipsnio 7 dalį buvo vykdomos, tačiau vien pranešimas apie kitoje valstybėje nagrinėjamą prašymą dėl leidimo gyventi nesudaro pagrindo panaikinti SIS perspėjimą. Pabrėžia, kad SIS tikslas – užtikrinti saugumą, viešąją tvarką ir teisėtą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje, todėl, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, Sprendimas laikytinas pagrįstu ir proporcingu.
Taip pat pažymi, kad kitos ES ar Šengeno valstybės savarankiškai sprendžia dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo. Jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, tai Lietuva ištrintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš Nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas teigia nepažeidęs pareiškėjo teisių, nes pareiškėjas, pažeidęs migracijos procedūras, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gyventi ar dirbti Lietuvoje ar kitose Šengeno valstybėse. Sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, tinkamai motyvuotas, atitinka teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 25S222579 teisėtumo ir pagrįstumo.
Leidimas laikinai gyventi Nr. 760211304 pareiškėjui išduotas 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) ir galiojo iki 2024 m. lapkričio 24 d. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, dirbti UAB „Mislifa“.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, faktiškai nedirbo, visą įdarbinimo laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. kovo 22 d. jam nė karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su juo nutraukta. Priimant šį sprendimą buvo nustatyta, kad UAB „Mislifa“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems pagrindams (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. kovo 22 d. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad užsienietis UAB „Mislifa“ faktiškai dirbo nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. kovo 22 d., tačiau minėtu laikotarpiu užsieniečiui darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o tai reiškia, kad užsienietis neturėjo pakankamai lėšų ir negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. kovo 21 d. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, t. y. leista dirbti UAB „Transorloja“, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento sprendimu leisti pakeisti darbdavį nepasinaudojo, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirbo, todėl buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
2024 m. birželio 14 d. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a p. ir 2 dalies c p. (situacija, kuriai taikomas 24 straipsnio 1 dalies a p. susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis), priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.
2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas per MIGRIS užpildė prašymus atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).
Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 32 punktu bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.
Motyvuojamoji dalis
UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš UTPĮ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 12 p., šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio1 dalies 2 arba 8 punktus), 3 punktus arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis (Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais, t. y. tame tarpe, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė, todėl šis sprendimas yra galiojantis. Taip pat pareiškėjas teismui neskundė 2024 m. birželio 14 d. Migracijos departamento sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Todėl ir šis sprendimas yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Pažymėtina, kad įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 25 d. teikdamas prašymus atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti iš esmės nurodė, kad jis 2022 m. rugsėjį gavo Lietuvos Respublikos nacionalinę D vizą, o vėliau leidimą laikinai gyventi. Planavo dirbti pas pirmąjį darbdavį, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių darbo pradėti negalėjo. Siekdamas teisėto įsidarbinimo, sėkmingai išlaikė egzaminus ir kvalifikacinius testus logistikos įmonėje Utenoje. 2023 m. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio keitimo. Tačiau naujojo darbdavio personalo skyrius padarė procedūrinę klaidą, laiku neįregistravęs jo, todėl, pareiškėjo teigimu, jis prarado teisėto įsidarbinimo statusą. 2023 m. pareiškėjas persikėlė į Lenkiją, kur teisėtai dirba ir gyvena. 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą dėl leidimo gyventi Lenkijoje darbo pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei prašyme Migracijos departamentui, nei skunde teismui teiginių dėl personalo padarytos klaidos nepagrindė, jokių dokumentų apie tai nepateikė, todėl tokie jo argumentai atmestini.
Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. liepos 31 d. savanoriškai perdavė leidimą laikinai gyventi Lenkijos policijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu ir tai, kad jis nebus įdarbintas, leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentui negrąžino, šiuo dokumentu toliau naudojosi daugiau nei metus laiko, keliaudamas į kitas Šengeno valstybes, be to, ir sužinojęs apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą, iš Šengeno erdvės neišvyko. Taigi, Migracijos departamentas turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, neteisėtai naudodamas visiškai kitam tikslui (galimybei laisvai judėti Šengeno erdvėje) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo pagrindu, tokiu būdu apeidamas Lietuvos Respublikos - Europos Sąjungos valstybės narės - teisę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. spalio 14 d., periodiškai vyko į Baltarusiją ir grįždavo į Lietuvą (fiksuota 12 Lietuvos-Baltarusijos valstybės sienos kirtimų), kas reiškia, kad pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos jam darbo pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi, periodiškai vyko į Baltarusiją ir grįždavo į Lietuvą, nors nei vienoje Lietuvos įmonėje nedirbo. Vėliau išvyko į Lenkiją ir ten siekė gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad į Lenkiją nuvyko ne naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, o kitos šalies išduotu leidimu gyventi ar viza.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, pateikdamas prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo, nenurodė naujų aplinkybių, o Migracijos departamentas, nagrinėdamas šiuos prašymus, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti įspėjimą iš SIS arba nustatyti trumpesnį draudimo laikotarpį, nei yra nustatytas, Migracijos departamentas vertino, kad nėra pagrindo išbraukti asmens duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar atšaukti įspėjimo dėl draudimo atvykti iš SIS. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p., kuriame nustatyta, kad neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Migracijos departamentas taip pat nenustatė Taisyklių 32 punkte nurodytų teisinių pagrindų, kuriems esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo 2023 m. gruodžio 1 d. teisėtai gyvena ir dirba Lenkijoje, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikia informacijos, kad jam būtų išduotas leidimas gyventi Lenkijoje ar šios valstybės viza. Tokios informacijos nėra gavęs ir Migracijos departamentas su Lenkijos Respublika vykdomų konsultacijų metu.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas atsisakė konsultuotis su Lenkija ir panaikinti perspėjimą SIS, nors to reikalauja UTPĮ 26 straipsnio 7 dalis.
Su tokiu pareiškėjų teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi Migracijos departamentas teismui pateikė informaciją, gautą iš SIRENE Lenkijos nacionalinio skyriaus, kuri įrodo, kad konsultacijos su Lenkijos Respublika buvo vykdomos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl SIS perspėjimo Migracijos departamentui yra pateikęs Lenkijos Nacionalinės informacinės sistemos techninės valdybos 2025 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. WK-WADSV-15800/12788/2025/JD, kuriame Lenkijos Respublikos atsakinga institucija nurodė, kad buvo surengtos konsultacijos su Lietuvos puse, kurių metu gauta informacija, kad už duomenų įvedimą į SIS atsakingas Migracijos departamentas. Po konsultacijų su Lenkijos Respublika nenustačius, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi ar viza, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo pašalinti SIS perspėjimą.
Įvertinus aukščiau išvardytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį arba išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo. Todėl, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio netrumpino ir neišbraukė pareiškėjo duomenų iš Nacionalinio sąrašo. Taip pat byloje nenustatyta kitų pagrindų, kuriems esant išbraukiami duomenys apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo (nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą).
Apibendrinus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl Migracijos departamento įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo K. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.