Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atstovei B. G.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 93 681,16 Eur skolą, 2 660,58 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino 323 200 Lt (93 681,16 Eur) atsakovui, kuris buvo ieškovės akcininkas, o nuo 2018 m. liepos 17 d. ėjo ir bendrovės vadovo pareigas. Šalys taip pat sulygo dėl 9 179,00 Lt (2 660,58 Eur) palūkanų. Apie šią paskolą nemokumo administratorė sužinojo tik po Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno VMI) 2019 m. birželio 14 d. atlikto mokestinio tyrimo Nr. (7.45) FR0688-556, kadangi paskutinis ieškovės vadovas (atsakovas) iki šiol nėra perdavęs įmonės dokumentų ir turto. Paskolos suteikimą patvirtina ir šio fakto deklaravimas VMI, tokiu būdu išviešinant paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas (skolos sumą, palūkanų dydį, terminą ir pan.). Būtent atsakovas savo vadovavimo įmonei metu pateikė deklaraciją, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas grąžino skolą ieškovei. Ieškovei deklaravus suteiktą paskolą, o atsakovui vadovaujant įmonei deklaravus, kad skola neva yra grąžinta, abi paskolos sutarties šalys sutiko ir neginčijo fakto, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir vykdyta. Kita vertus, atsakovas iki šiol nėra grąžinęs jam suteiktos paskolos. Siekdamas išvengti realaus skolos grąžinimo atsakovas imitavo prievolės įvykdymą, pateikdamas neteisingus duomenis VMI (deklaruodamas skolos grąžinimą).

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais. Byloje pateikti antriniai dokumentai rodo tiek paskolos suteikimą, tiek ir jos grąžinimą ieškovei. VMI deklaracijos dėl paskolos suteikimo/grąžinimo negali būti vertinamos skirtingai. Jeigu paskolos suteikimui įrodyti pakanka pateikti VMI deklaracijas, tada ir paskolos grąžinimui įrodyti šių deklaracijų taip pat turi pakakti. Jeigu 2019 m. sausio 10 d. VMI deklaraciją dėl paskolos grąžinimo ieškovės nemokumo administratorė vertina kaip neteisingą, ji konkrečiais įrodymais, o ne deklaratyviais teiginiais ar VMI iškeltomis abejonėmis, turi įrodyti tiek paskolos suteikimo atsakovui faktą, tiek ir tai, kad paskola ieškovei nebuvo grąžinta.

Byloje paskirtas 2020 m. birželio 8 d. 13.30 val. parengiamasis posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu. Pranešimas apie 2020 m. liepos 16 d. 9.30 val. parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui, kuris turi aktyvią Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis/EPP sistema) paskyrą (paskutinis prisijungimas prieš parengiamąjį teismo posėdį užfiksuotas 2020 m. liepos 15 d. 16.04 val.), įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. spalio 19 d. ieškovė VMI pateikė deklaraciją (FR0711), kurioje nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovui suteikė 323 200 Lt (93 681,16 Eur) dydžio paskolą, paskolos grąžinimo data – 2017 m. gruodžio 31 d., palūkanos – 9 179 Lt (2 660,58 Eur). 2019 m. sausio 16 d. VMI buvo pateikta ieškovės deklaracija (FR0711), kurioje nurodoma, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. grąžino 323 200 Eur paskolą. Iš VMI 2019 m. birželio 14 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad buvo atlikta ieškovės pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose deklaruotų duomenų analizė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir pelno mokesčio deklaracijose deklaruotų duomenų analizė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu išanalizavus informaciją apie pinigines operacijas pranešime nurodytose banko sąskaitose, nenustatyta, kad atsakovui suteikta 323 200 Lt ar kaip deklaruota – 323 200 Eur paskola būtų grąžinta į ieškovės atsiskaitomąsias sąskaitas. Dėl to, kad buvęs ieškovės vadovas G. G. (atsakovas) neatvyko į VMI, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas paskolos grąžinimas, mokestinio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti faktines paskolos grąžinimo aplinkybes, kokiu būdu minėta paskola grąžinta – bankiniu pavedimu ar grynais pinigais į ieškovės kasą, ar sumokėtos palūkanos, kokio dydžio grąžinta paskola, jei grąžinta, tai kur šiuo metu yra grąžintos piniginės lėšos, ar jos buvo apskaitytos. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktas finansinių atskaitomybių ataskaitas nustatyta, kad ieškovė balanse 2014 m. gruodžio 31 d. finansinio turto neužfiksavo, 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. užfiksuota finansinio turto už 93 605 Eur, už 2018 m. finansinė atskaitomybė nepateikta. Pranešime nurodoma, kad įvertinus visą turimą informaciją, kyla pagrįstų įtarimų, jog faktiškai paskola ieškovei galėjo būti negrąžinta, o ieškovė 2019 m. sausio 16 d. VMI pateikė neteisingus duomenis apie ieškovei atsakovo 2018 m. rugpjūčio 1 d. neva grąžintą 323 200 Eur paskolą. Iš pateikto Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. liepos 17 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo įregistruotas kaip vienintelis ieškovės akcininkas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų ir LITEKO sistemoje esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2020 m. vasario 25 d. nutartimis atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, buvo paskirtos baudos už pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turą ir visus dokumentus pažeidimą.

Ieškovės nemokumo administratorė, gindama įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, pareiškė teisme reikalavimą priteisti iš atsakovo negrąžintą 93 681,16 Eur skolą ir 2 660,58 Eur dydžio palūkanas.

Atsakovas, atsiliepimu prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu ir ieškovės įrodinėjimo pareigos netinkamu vykdymu, tačiau ieškinyje nurodomų aplinkybių apie tarp šalių susiklosčiusius prievolinius paskolos teisinius santykius neginčijo, taip pat neteigė ir neįrodinėjo, kad paskola buvo grąžinta. Esant neaiškiai ieškovo pozicijai, teismas 2020 m. birželio 8 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu įpareigojo atsakovą pateikti savo poziciją dėl paskolos suteikimo, t. y., ar jis buvo gavęs paskolą, kuri buvo deklaruota; jeigu taip, pateikti visus turimus duomenis, susijusius su paskolos suteikimu (sutartį, mokėjimų dokumentus bei kitus atliktus veiksmus patvirtinančius įrodymus); jeigu ne, nurodyti, kokiu pagrindu buvo deklaruotas paskolos suteikimo faktas ir pateikti tokį pagrindą patvirtinančius įrodymus; taip pat pateikti poziciją dėl to, kokiu pagrindu buvo atliktas įrašas apie paskolos grąžinimą ir visus turimus įrodymus apie pinigų mokėjimą ir/ar prievolės įvykdymą. Teismo 2020 m. birželio 9 d. raštas atsakovui įteiktas CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad paskutinis prieš parengiamąjį teismo posėdį atsakovo prisijungimas prie LITEKO VEP posistemio užfiksuotas 2020 m. liepos 15 d. 16.04 val., kas leidžia teigti, jog apie nustatytą įpareigojimą atsakovui yra žinoma, tačiau atsakovas nurodyto įpareigojimo neįvykdė, jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų nepateikė.

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – ieškovės VMI 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pateiktas deklaracijas (FR0711), įvertinęs ir tą aplinkybę, kad šios deklaracijos buvo pateiktos tuo metu, kai ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį 2018 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodytos skolos gavimo fakto ir paskolos suteikimo sąlygų (grąžinimo termino, mokėtinų palūkanų dydžio) iš esmės neginčijo, jokių paaiškinimų dėl šių deklaracijų pateikimo aplinkybių nepateikė, t. y. nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti abejonės dėl 2018 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodyto sandorio realumo, konstatuoja, kad pateikta 2018 m. spalio 19 d. deklaracija (FR0711) yra pakankama pripažinti, jog 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovė suteikė atsakovui 323 200 Lt (93 681,16 Eur) dydžio paskolą, kurios grąžinimo terminas 2017 m. gruodžio 31 d., bei buvo sulygta dėl 9 179 Lt (2 660,58 Eur) dydžio palūkanų už paskolą mokėjimo.

Nors byloje yra pateikta 2019 m. sausio 16 d. ieškovės VMI teikta deklaracija (FR0711), kurioje nurodoma, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. grąžino 323 200 Eur paskolą, tačiau, įvertinus jau minėtą aplinkybę, jog šios deklaracijos pateikimo metu atsakovas (skolininkas) ėjo ir ieškovės (kreditorės) vadovo pareigas, tai, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, nemokumo administratorei iki šiol nėra perdavęs įmonės dokumentų, kurie leistų patikrinti, ar deklaracijoje nurodyta ūkinė operacija (paskolos grąžinimas ieškovei) yra realiai įvykusi (už pareigos perduoti turtą ir dokumentus nevykdymą atsakovui jau du kartus teismo nutartimis buvo skirtos baudos), jokių su prievolės grąžinti paskolą įvykdymu susijusių įrodymų ir paaiškinimų atsakovas teismui nepateikė, nors, minėta, 2020 m. birželio 8 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu buvo įpareigotas tai padaryti, teismas sprendžia, kad vien ši deklaracija, nesant jokių kitų įrodymų, jog šioje deklaracijoje nurodyta pinigų suma buvo realiai grąžinta ieškovei, nėra pakankamas įrodymas paskolos grąžinimo faktui patvirtinti.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį prievolių vykdymo reglamentavimą, į tai, kad paskolos grąžinimo terminas (2017 m. gruodžio 31 d.) yra pasibaigęs, nesant byloje patikimų ir pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas grąžino ieškovei paskolą ir sumokėjo šalių sulygtas palūkanas, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 93 681,16 Eur dydžio paskolą ir 2 660,58 Eur palūkanas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metines palūkanas už priteistą sumą (96 341,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 1 670 Eur žyminis mokestis ((900 Eur + (96 341,74 Eur – 30 000 Eur) * 2 proc.) * 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „Regėjimas“ (juridinio asmens kodas 110324592) iš atsakovo G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 93 681,16 Eur (devyniasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 16 ct) paskolą, 2 660,58 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt eurų 58 ct) palūkanas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96 341,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 670 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.