- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- II-1-385/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Pažeidėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. M., išnagrinėjęs L. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2014-10-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į posėdį neatvyko Šilutės rajono policijos komisariato atstovas, apie posėdį informuota.
Šalies argumentai
L. M. prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto R. A. 2014 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-20174386-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., nutraukti. Paaiškino, kad jis nepadarė to pažeidimo, todėl negalėjo būti paskirta nuobauda. Jei ir būtų galima jo veiksmus vertinti kaip pažeidimą, tai kvalifikuoti juos būtų galima pagal ATPK 124¹ str. 2 d. Pareigūnas nagrinėdamas bylą neišsiaiškino visų aplinkybių, neteisingai įvertino surinktus duomenis, todėl priėmė neteisėtą nutarimą. Pažeidimas, už kurį jis nubaustas, gali padaromas tik tiesiogine tyčia, o akivaizdu, kad jokios tyčios pažeisti taisykles jis neturėjo. Jokios grėsmės eismo saugumui nekilo dėl jo išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Vairuotoja-moteris per jautriai sureagavo į jo manevrą ir tiek. Jis laiku sugrįžo į savo juostą ir automobiliai sėkmingai prasilenkė. Savo pasiaiškinime raštu jis nurodė, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir vos nesusidūrė su kitu automobiliu todėl, kad jam taip patarė policijos pareigūnas, kuris surašė protokolą, nes sakė, kad jei prisipažins, bus paskirta bauda ir tiek. Kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti, apie ką jo niekas neįspėjo, nesutinka su tokia bylos baigtimi. Iš tikrųjų, jis pastebėjo savo važiuojamojoje juostoje statybinio laužo, todėl norėdamas jį apvažiuoti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau suspėjo sugrįžti ir tarnybiniam automobiliui kliūčių nesudarė.
Liudytojas R. A. parodė, kad jis išnagrinėjo pažeidimo bylą nedalyvaujant L. M.. Nustatė, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to kilo pavojus eismo saugumui ir todėl paskyrė L. M. nuobaudą. Jam nekilo abejonių dėl pažeidimo, nes pažeidėjas savo pasiaiškinime buvo kaltę pripažinęs, buvo tarnybinis pranešimas.
Liudytojai S. Z., J. S., J. S., O. P. parodė, kad tą dieną važiavo nuo Tauragės link Skaudvilės policijos tarnybiniu automobiliu. Staiga visos pamatė jų važiuojamąja eismo juosta, priešais atvažiuojant automobilį su Anglijos numeriais. Jis važiavo gana greitai ir beveik visas automobilis buvo įvažiavęs į jų juostą. Tarnybinio automobilio vairuotoja greitai sureagavo – pristabdė ir metėsi į dešinįjį kelkraštį. Prasilenkimo momentu priešais atvažiuojantis automobilis nebuvo grįžęs į savo juostą ir jei jų automobilio vairuotoja nebūtų pasitraukusi dešinėn, būtų įvykusi kaktomuša. Visos jos vairuoja automobilius, turi vairuotojų pažymėjimus ir didelį vairuotojo stažą, todėl teigia, kad toks atvejis ne eilinis, nė viena iš jų negalėjo prisiminti panašaus įvykio. Nedaug trūko, kad jų mašina būtų įvažiavusi į griovį. Todėl iš karto apsisuko ir pradėjo vytis nuvažiavusį automobilį, kadangi visos pamanė, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs. Prisivijusios ir sustabdžiusios tą automobilį, S. Z. ir J. S. paklausė vairuoto, kas atsitiko, kodėl jis taip pavojingai vairavo. Vairuotojas paaiškino, kad jis iš toli važiuoja, yra nemiegojęs, pavargęs, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš išvaizdos nesimatė, kad vairuotojas būtų apsimiegojęs. Apie jokias kliūtis ant kelio, statybinį laužą jis neužsiminė. Jos taip pat gali patvirtinti, kad jokių plytų, akmenų nuolaužų ant kelio nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono policijos komisariato Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto 2014 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), L. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir paskirta pagal ATPK 124² str. 1 d. - 400 litų (115 €) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) mėnesiams, o pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 20 litų (5 €) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. nustatyta galutinė nuobauda - 400 litų (115 €) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) mėnesiams.
Iš pažeidimo protokolo, nutarimo matyti, kad L. M. pažeidimų neginčijo, pripažino juos padaręs, gailisi nusižengęs, bylos nagrinėjime nedalyvavo (b.l. 10-12, 16). Skunde L. M. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., paskirtos nuobaudos neginčija, tačiau nepripažįsta pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., mano, kad jo nepadarė, todėl prašo bylą nutraukti.
ATPK 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Iš pažeidimo protokolo, nutarimo matyti, kad L. M. kaltinamas pažeidęs KET 5, 9, 28, 105, 106, 125 punktus. Minėtų punktų turinys toks:
5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis;
9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;
28. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui;
105. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis;
106. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams;
125. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
L. M. neneigia išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau aiškina, kad tai padarė tikslu apvažiuoti ant kelio buvusias plytų nuolaužas. Taigi, pats L. M. automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, nustatytas neginčijamai. Išvažiavimo priežastis – kad ant kelio buvo plytų nuolaužų, kurias reikėjo apvažiuoti, atsirado tik skunde, tai yra po nuobaudos paskyrimo. Laikytina, kad ši aplinkybė yra L. M. išsigalvota, kadangi niekas jos nepatvirtina. Liudytojos kategoriškai neigia kokių nors kliūčių buvimą ant kelio. Kodėl L. M. policijos pareigūnėms aiškino apie nuovargį, o neužsiminė apie kliūtis ant kelio, kurias jis stengėsi apvažiuoti, paaiškinti negalėjo. Galima sutikti su L. M. teigimu, kad KET 5, 9, 28, 105 punktai yra bendro pobūdžio taisyklės, kurios šiuo konkrečiu atveju nieko neparodo. Tačiau 106 ir 125 punktai, kurie yra visiškai konkretūs, L. M. akivaizdžiai buvo pažeisti. Taisyklės nedraudžia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tačiau prieš tai darydamas jis privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu. Negalima sutikti su L. M. dėl jo teiginio, kad šiuo manevru jokio pavojaus eismo saugumui jis nesukėlė. Visos keturios policijos automobilyje važiavusios moterys aiškiai nurodė, kad tik vairuotojos greitos reakcijos pasėkoje pavyko išvengti automobilių susidūrimo. Netikėti šiais liudytojų parodymais nėra jokių priežasčių.
Įvertinant aptartas aplinkybes galima daryti išvadą, kad L. M. pažeidė KET 106, 125 p. ir dėl šių pažeidimų iškilo pavojinga situacija, dėl kurios policijos tarnybinio automobilio vairuotoja turėjo staigiai stabdyti ir nuvažiuoti į kelkraštį. Tokia L. M. veika kvalifikuojama pagal ATPK 124² str. 1 d.
Nepagrįstai L. M. teigia, kad ATPK 124² str. 1 d. numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, todėl pagal situaciją jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. Iš tiesų, ATPK 124¹ str. 3 d., kurioje numatyta, kad vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse, užtraukia atsakomybę. Tačiau pagal šį straipsnį gali būti kvalifikuojama veika tokiu atveju, kai nėra pasekmės - pavojingos situacijos sukėlimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.