Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (-), kuriuo nutarta netaikyti D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra instituto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė sumažinta vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir prie anksčiau paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kurios likusi neatlikta dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną – 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos, pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d., vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 21 d.

4. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. (-). Teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, tai yra jo sistemingą polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat jo mąstymą, elgesį bei susiformavusias nuostatas, konstatavo, kad nuteistasis D. P. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, tai yra jo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką kol kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jo priedais bei pateikta D. P. asmens byla, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. (-) panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtais procesiniais sprendimais, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu D. P. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vis tik, vien šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto taikymui. Atmestini skundo argumentai, kad apylinkės teismas visų pirma privalėjo spręsti klausimą dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (-) teisėtumo ir pagrįstumo, o tik po to vertinti ar nuteistajam pagristai buvo netaikytas lygtinio paleidimo institutas. Pažymėtina, kad skundų dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimas yra ne bendrosios kompetencijos teismų, o specializuotų – administracinių teismų prerogatyva. Taigi, apylinkės teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl Komisijos priimto nutarimo teisėtumo, todėl teisingai jo pagrįstumą vertino tik atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam aspektu. Nesutiktina ir su skundo teiginiais, kad Komisija selektyviai vertino nuteistojo padarytą pažangą bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra įvertino jo elgesį tik laikotarpiu, kai jis atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2020 m. gegužės 25 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Šioje įstaigoje 2020 m. liepos 23 d. pagal ,,OASys“ metodiką D. P. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 51 balais, po pakartotinio vertinimo, atlikto 2021 m. vasario 11 d. – 46 balais. Į Vilniaus pataisos namus nuteistasis buvo perkeltas 2021 m. balandžio 9 d. Šioje įstaigoje 2021 m. gegužės 11 d. patikslinus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tai yra įvertinus papildomus su nuteistojo elgesius susijusios kriminogeninius veiksnius, buvo nustatyti 85 balai. Sutiktinai pastebėtina, kad Komisija nutarime nurodė, jog D. P. nusikalstamo elgesio rizika visą bausmė atlikimo laiką išliko vidutinė, įvardijo šią riziką lemiančius veiksnius, kuriuos išanalizavusi sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant minėtą riziką nėra akivaizdi. Šie nutarimo motyvai, aukštesniojo teismo manymu, įrodo, kad Komisija, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, todėl jo teisinės padėties, vertinimo metu, neapsunkino.

7. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime Nr. (-) nepagrįstai pripažino jo asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis tai, jog jis du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverstinai gydytas psichiatrinėje ligoninėje, kadangi toks asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą nelaikomas nusikaltusiu (BK 97-98 straipsniai). Aukštesnysis teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad nors iš tiesų šiuo atveju Komisija įvertino nuteistojo biografijoje buvusį faktą, jog jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tačiau, kaip matyti, jį pažymėjo tik tuo aspektu, jog D. P., gulėdamas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, pabėgo iš jos į Rusijos Federacijos Respubliką. Taigi, minėta aplinkybė pagrįstai pripažinta charakterizuojančia nuteistąjį, kadangi atskleidžia jo požiūrį į privalomų priemonių laikymąsi bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, pastarosios aplinkybės kontekste tikslinga įvertinti ir tai, kad D. P. paskutinįjį kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai yra jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Iš aptartų aplinkybių visumos seka, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis privalomų elgesio įpareigojimų, kas kelia pagrįstų abejonių, jog jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Skunde nuteistasis dėsto, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie Rusijoje turimus teistumus 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2010 m. birželio 1 d., yra netikslūs, kadangi byloje yra gauti duomenys tik apie 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį. Aukštesnysis teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo visos aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, yra vertinamos tiek, kiek jos leidžia apibūdinti nuteistojo asmenybę. Taigi, nors asmens byloje nėra duomenų apie Rusijoje 2005 m. rugpjūčio 17 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, visgi tai nepaneigia fakto, jog D. P. praeityje yra ne kartą teistas, šiuo metu pripažintas recidyvistu, ko pakanka išvadai, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai – dažnai pasikartojantis.

8. Pateiktame skunde nuteistasis kelia ir Komisijos, priėmusios 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, sudėties teisėtumo ir galimo šališkumo klausimą. Anot nuteistojo, pagal VAĮ 10 straipsnį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta, be kita ko, ir jį priėmusio asmens (kolegialaus organo) vardas, pavardė ir pareigos, tačiau Komisijos nutarime nėra nurodytos Lygtinio paleidimo komisijos narių pavardės ir vardai, todėl šis nutarimas yra neteisėtas. Apygardos teismas, įvertinęs šiuo skundo argumentus, sprendžia, kad aptariamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos sudėties teisėtumu ir procedūros, priimant nutarimą Nr. (-), skaidrumu. Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, taip pat jos teises bei funkcijas nustato ne VAĮ, o specialus teisės aktas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. V-107 (toliau – Nuostatos). Pagal šių Nuostatų 2, 6 ir 21 punktus, lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjanti Komisija yra sudaroma iš 7 narių, komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, o tais atvejais, kai posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Pagal Nuostatų 34 punktą, Komisijos nutarime turi būti nurodytas jos pavadinimas ir laikantis 36 punkto reikalavimų, jis turi būti pasirašytas Komisijos posėdžio pirmininko ir sekretoriaus. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog jame dalyvavo 4 Komisijos nariai, tai yra daugiau nei pusę. Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto priimtas vienbalsiai – 4 prieš. Posėdžio protokolas pasirašytas komisijos pirmininkės ir sekretorės (a. b. t. 1, b. l. 104-107). Šiame kontekste, išsamiai atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nario (narių) nušalinimo teisė minėtuose nuostatuose nėra įtvirtinta. Nuostatų 23 punkte yra tik numatyta, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Jokie kiti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių nusišalinimo pagrindai nenumatyti. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismo nesaisto. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje buvo padaryti kokie nors esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių turėtų būti naikinama žemesnės instancijos teismo nutartis ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas grąžintas Komisijai svarstyti iš naujo. Žemesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai konstatavo, jog Komisijos posėdis vyko laikantis aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytų reikalavimų ir tai, kad nuteistasis nebuvo informuotas apie Komisijos narių sudėtį, jo teisių nepažeidė.

9. Kaip minėta pirmiau, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 11 d. atlikus D. P. pakartotinio teistumo rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis yra priskiriamas tik prie vidutinės, o ne žemos rizikos grupės – 85 taškai, iš kurių 40 balai yra statiniai (neįmanoma sumažinti) ir 45 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti). Nustačius, kad nuteistojo elgesio rizika yra tik vidutinė, jo padaryta pažanga mažinta savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonės. Sutiktina, kad asmens byloje yra nemažai duomenų, leidžiančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo elgesį vertinti teigiamai. Iš 2021 m. liepos 30 d. nuteistojo Socialinės tyrimo išvados Nr. (-) matyti, kad D. P. laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, ją atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, vieną kartą skatintas, be to, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą, susijusią su santechnikos, statybos/remonto apdailos darbais, teisinėmis paslaugomis, į bylą yra pateiktas UAB ,,Š.“ direktorės pažyma patvirtina, jog paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nuteistasis būtų įdarbintas šioje bendrovėje dirbti vadybininku. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; sumokėjo dalį skolų; dalyvavo konsultacijose su įstaigos socialine darbuotoja bei ,,Carito“ socialine darbuotoja, taip pat su psichologo padėjėja; dalyvavo ir tam tikrove pozityvaus užimtumo priemonėse; vykdo plane numatytas priemonės, nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu (a. b. t. 1, b. l. 91-103). Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nors jos iš tiesų rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo D. P. elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, vis dėlto nėra pakankamos reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

10. Ši aukštesniojo teismo išvada pirmiausia yra grindžiama tuo, kad pas nuteistąjį yra įžvelgiama nemažai sričių, susijusių su lėšų tvarkymu ir pajamomis, taip pat nuteistojo mąstymu bei elgesiu, kurios vis dar laikytinos probleminėmis. Iš 2021 m. liepos 30 d. nuteistojo Socialinės tyrimo išvados Nr. (-) duomenų matyti, kad nuteistasis ir anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tai yra sukčiavimą, vagystę. Daromų nusikalstamų veikų intensyvumas ir pobūdis rodo, kad veikas D. P. padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti turtinės naudos, lėšų pragyvenimui. Tokią išvadą sustiprina ir paskutinio 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinyje išdėstytos aplinkybės apie tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu D. P. nurodė, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkių gyvenimo aplinkybių: buvo netekęs darbo ir, nors turi aukštąjį išsilavinimą, jo į darbą niekas nepriima, o giminaičių, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos, jis neturi. Greta šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad vėliausiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, iš D. P. nukentėjusiosios T. S. naudai buvo priteista 544,52 Eur suma patirtai turtinei žalai atlyginti. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika padarytą žalą dengia savanoriškai, tačiau, kaip matyti, atlygintos žalos dalis siekia vos 55,48 Eur, o toks atlyginimas negali būti vertinamas, kaip ženklus. Be kita ko, šiuo metu iš nuteistojo pagal vykdomuosius dokumentus taip pat yra išieškoma 1607,38 Eur skola (past. – tam tikros sumos skolai padengti yra nuskaičiuojamos iš trečiųjų asmenų gautų lėšų). Iš aptarto akivaizdu, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių nuteistojo nusikalstamą elgesį, yra turimų finansų planavimo įgūdžių stoka, kuriuos D. P. vis dar būtina ugdyti ir stiprinti, kad jo priešingas teisei elgesys ateityje nebepasikartotų, kadangi dėl neteisėto elgesio kilusios pasekmės tik dar labiau apsunkina jo materialinę padėtį.

11. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo mąstymas, susiformavusios nuostatos. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinėje išvadoje akcentuojama, kad D. P., siekdamas neteisėtos finansinės naudos, apgaulę naudojo socialiai pažeidžiamų asmenų atžvilgiu, kas rodo, kad nuteistajam yra būdingas užuojautos silpnesniesiems nebuvimas. Be to, siekdamas savo tikslų yra labiau orientuotas į savo poreikių patenkinimą (a. b. t. 1, b. l. 100). Svarbu ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs itin neigiamai apibūdinti savo nusikalstamą elgesį. Tai, kad nuteistasis iki šiol stokoja kritiškos savo elgesiui įrodo aplinkybė, jog interviu metu jis diskriminuojančių nuostatų, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, neišsako (a. b. t. 1, b. l. 99-100). Vertinant nuteistojo emocinę gerovę socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad D. P. yra būdingi emocijų ir elgesio kontrolės sutrikimai, nemokėjimas prisitaikyti ir veikti socialiai priimtinu būdu (a. b. t. 1, b. l. 100). Tai, kad nuteistasis nemoka prisitaikyti ir veikti socialiai priimtinomis priemonėmis, patvirtina ir dažnas jo nusikalstamas elgesys. Viena iš priežasčių, galimai tai lemiančių, yra jo turimi silpni socialiniai ryšiai. Pažymėtina, kad nors nuteistasis skunde teigia, kad bendrauja su sūnumi, buvusia žmona, giminaičiais ir drauge J. G., vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad jo sūnus ir buvusi žmona gyvena Rusijoje, be to, 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje pažymėta, kad D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis giminių neturi, yra našlaitis. Iš šių aplinkybių seka, kad nuteistasis Lietuvoje nėra susaistytas itin tampriais socialiniais ryšiais, dėl ko šis veiksnys nėra laikytinas apsauginiu, galinčiu palengvinti nuteistojo socialinę integraciją į visuomenę. Taigi išanalizavus aptartus duomenis, apibūdinančius D. P., darytina išvada, kad nuteistasis vis dar nesugeba identifikuojant savo neigiamų asmeninių savybių, sąlygojusių jo nusikalstamumą, ir nėra pajėgus jų keisti, todėl pritartinai žemenės instancijos teismo išvadai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jam būtų per ankstyvas.

12. Skunde nuteistasis pažymi, kad Komisija nutarime nurodė, jog jam vis dar reikia: 1) imtis priemonių mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2) bendrauti su pataisos ištaigos pareigūnais rengiant pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos peržiūra ir socialinio tyrimo išvada. Anot nuteistojo, tokie Komisijos nurodymai yra dviprasmiški, kadangi iš išdėstytų nurodymų turinio yra neaišku, kokiu būtent priemonių jam reikia imtis. Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su nuteistojo pozicija, jog Komisijos išdėstyti nurodymai nėra pakankamai konkretūs. Kita vertus, įvertinus pagal ,,OASys“ metodiką išskirtus nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos dinaminius kriterijus, kurie gali būti mažinami, yra akivaizdu, kad nuteistajam reikia susikoncentruoti į šių probleminių sričių tobulinimą: lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių ugdymą, socialinių ryšių stiprinimą, gyvenimo stiliaus ypatumų korekciją, emocinės gerovės gerinimą, turimų problemų identifikavimą, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų atsisakymą ir kt. Skunde taip pat pažymima, kad Komisija nutarime nurodė, jog sekantis jo pakartotinio lygtinio svarstymas bus tik po 6 mėnesių, tai yra 2022 m. vasario mėnesį. Toks ilgas laiko tarpas, nuteistojo vertinimu, yra neteisingas ir teisiškai neargumentuotas. Aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad BVK 164 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> priėmimo dienos. Taigi, Komisija, paskirdama sekantį svarstymo po 6 mėnesių, veikė įstatymo ribose, todėl nustatyto termino pagrįsti išsamiau neprivalėjo.

13. Nuteistasis papildomais prašymais prašo kreiptis į administracinį teismą su paklausimu, ar Nuostatos Nr. V-107 atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 360 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 364 straipsnio 8 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 25, 39 ir 31 straipsnių nuostatoms. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalį, pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali. Šioje byloje teismas nenustatė, kad dėl Nuostatų Nr. V-107 taikymo būtų buvusios pažeisto nuteistojo teisės, abejonių dėl šio poįstatyminio teisės akto teisėtumo teismui nekyla. Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas, pagal jam priskiriamą kompetenciją, gali kreiptis tik dėl konkrečioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tik tuo atveju, kai suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad esamu BPK reglamentavimu yra kaip nors pažeidžiama asmens teisė į gynybą, todėl nuteistojo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

14. Taigi, skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus D. P. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai ar šališkai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl aukštesnysis teismas nuteistojo D. P. skundą, kartu su jo priedais ir prašymais, atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.