- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- I-3350-561/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01446-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 15150 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei prašydama priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja V. B., pagrįsdama savo reikalavimus, nurodė, kad 2001-03-16 tarp atsakovės ir UAB „Justės prekyba“ (toliau – ir Bendrovė) buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis, kuri nuo 2005-01-01 tapo neterminuota. Bendrovei buvo išnuomotos 128,30 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 10 (namo rūsyje), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone (toliau – ir patalpos). Pažymėjo, kad 2003 metais, siekiant gauti maisto tvarkymo įmonės patvirtinimo pažymėjimą, ji turėjo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikti patalpų kadastrinę bylą bei patalpų teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus, todėl žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovę. Pabrėžė, kad į eilę pateiktų prašymų Vilniaus rajono savivaldybės merė bei (duomenys neskelbtini) seniūnė nereagavo, todėl pareiškėja savo iniciatyva bandė nuomos sutartį įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre, tačiau to atlikti nepavyko.
Nurodė, kad tik 2007-11-20 buvo suformuota patalpų kadastrinių matavimų byla, tačiau teisinė registracija nebuvo atlikta. Pažymėjo, kad atsakovė eilę metų nesiėmė jokių tinkamų veiksmų, kad būtų atlikti negyvenamųjų patalpų kadastriniai matavimai bei šių patalpų teisinė registracija, kol galiausiai 2011-04-29 raštu Nr. 3-198 V. B. buvo informuota apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą.
Pažymėjo, kad 2011-05-23 raštu ji kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę su prašymu vienašališkai nenutraukti nuomos sutarties, tačiau 2011-07-29 nuomos sutartis buvo nutraukta, o pareiškėja iš nuomojamų patalpų buvo priversta išsikraustyti.
Nurodė, kad 2011-09-02 su skundu dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnų biurokratiškų veiksmų, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius 2011-12-07 pažymoje dalį pareiškėjos skundo pripažino pagrįstu (valstybės tarnautojų neveiklumas neįgyvendinus teisės aktų nuostatų reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių registravimo), o dėl nuomos sutarties nutraukimo tyrimą nutraukė.
Skunde pabrėžė, kad 2012-03-29 su pranešimu dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, tačiau atsakovė pareiškėjos pretenziją laikė nepagrįsta.
Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymo nuostatas, tik nekilnojamojo daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo gali atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinės bylos formavimą bei nekilnojamojo daikto įregistravimą viešajame registre. Pažymėjo, kad tik atsakovei suformavus kadastrinę bylą ir įpareigojus pareiškėją atlikti įregistravo procedūrą, pareiškėja būtų galėjusi su prašymu kreiptis dėl patalpų įregistravimo. Nurodė, kad šių veiksmų atlikimas yra išimtinai patalpų savininko teisė, o nuomos sutarties prasme – ir pareiga, kurios atsakovė nevykdė, todėl akivaizdžiai pažeidė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei teisės normas. Pabrėžė, kad nesutinka su atsakovės dėstoma pozicija, jog pareiškėjai buvo žinomi perduodamo daikto trūkumai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2007, necituoja nutartyje paminėtų esminių aplinkybių, kurios atsakovei nėra naudingos.
Nurodė, kad visus šiuos metus, kuomet nuomojosi patalpas, buvo tik dėstomi pažadai, kad bus atlikta patalpų teisinė registracija, tačiau realiai buvo tik siekiama nuraminti pareiškėją. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių susidariusią konfliktinę situaciją išspręsti ne teismine tvarka, nors sutarties 12.4 punktas teigia, kad kilę ginčai dėl sutarties vykdymo sprendžiami derybomis. Dėl patalpų remonto nurodė, kad pagal sutartį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, pareiškėja, kaip nuomininkė, privalėjo atlikti nuomojamų patalpų remontą ir šiuos įsipareigojimus vykdė. Tačiau įvykus konfliktinei situacijai, patalpų neremontavo, nes neturėjo jokių garantijų, jog veiklą galės tęsti. Teigė, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo, dėl kurio vėliau buvo nutraukta nuomos sutartis, pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos V. B. skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodydama, kad nuomos sutarties sudarymo metu pareiškėjai buvo žinoma, kad rūsio patalpos nėra teisiškai įregistruotos, tačiau beveik 16 metų nuo prekybos pradžios pareiškėja nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų dėl daikto netinkamumo naudoti ar kitų jo trūkumų. Pažymėjo, kad visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, atsakovė, kaip sąžininga sutarties šalis, bendravo su pareiškėja ir teikė visą informaciją apie kadastrinių matavimų ir registracijos etapus bei aplinkybes, dėl kurių šie darbai užsitęsė. Nurodė, kad prieš nutraukiant sutartį pareiškėja buvo informuota, jog vyksta baigiamieji darbai dėl patalpų teisinės registracijos, tačiau pareiškėjai atsisakius laukti, buvo pasiūlytas sprendimas nutraukti sutartį. Pabrėžė, kad pareiškėja, kaip profesionali verslininkė, privalėjo išsiaiškinti, kokių leidimų bei dokumentų tokiai veiklai vykdyti reikia. Pabrėžė, kad pareiškėja netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kurie nėra tiesiogiai sąlygojami teisinės registracijos nebuvimo fakto.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 3 dalyje nustatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar netesybas. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė visą laiką veikė atidžiai ir rūpestingai, vykdė visas sutartyje ir įstatymuose nustatytas pareigas, neatliko jokių draudžiamų veiksmų, todėl mano, kad pareiškėja neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių 2001-03-16 buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis, kuri nuo 2005-01-01 tapo neterminuota (b. l. 10-12, 15).
Bylos dėl žalos atlyginimo, kaip kylančios iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktas).
Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėją V. B. ir atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją siejo nuomos santykiai. Teismo vertinimu, ginčuose, susijusiuose su valstybės (šiuo atveju savivaldybės) turto pardavimu ar nuoma, nepriklausomai nuo to, jog tai inter alia yra susiję ir su atitinkamo viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) vertinimu, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-09-24 nutartis, 2010-10-19 nutartis ir kt.). V. B. teigimu, nuomos sutartis buvo nutraukta būtent dėl atsakovės neveikimo, dėl ko pareiškėjai ir buvo padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad tokia žala nelaikytina žala, padaryta viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 dalis, 15 str. 1 d. 3 punktas). Atsakovė teisiniuose santykiuose, iš kurių keliamas ginčas, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, o tai, jog atsakovė šioje byloje yra valstybės institucija, bylos rūšiniam teismingumui įtakos neturi. Šios aplinkybės patvirtina, jog aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja V. B., siekdama išspręsti ginčą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, reikalavimus pareiškė netinkamai. Ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), atlyginimo nėra priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 70 str. 1 d. 2 punktu, 2 dalimi, byla pagal pareiškėjos V. B. skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo perduotina nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (pagal atsakovo buveinę, adresu: Rinktinės g. 50, Vilnius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis)).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Bylą Nr. I-3350-561/2012 pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Ši nutartis neskundžiama.