Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamojo T. P. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, o būtent, kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, nurodė E. S. ir D. M. nuvykti ir susitikti su nukentėjusiąja J. K., liudytojais E. K. ir K. B. bei padaryti jiems poveikį, tokiu būdu organizavo bei siekė per E. S. ir D. M. paveikti nukentėjusiąją J. K. bei liudytojus E. K. ir K. B., kad šie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamas T. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo teisme metu duotų melagingus parodymus, apie jiems žinomas šios bylos aplinkybes. Po ko, E. S. vykdydamas T. P. nurodymus laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 5 d. telefonu kelis kartus susisiekęs su liudytoju K. B. bei 2016 m. rugsėjo 19 d. susitikęs su juo prie parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 5 d. telefonu susisiekę su J. K. bei 2016 m. rugsėjo 19-22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu lauku, susitikęs su ja prie prekybos centro "M.", esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 18 d. telefonu susisiekęs su E. K., bei kelis kartus kartu su D. M. susitikę su J. K., E. K. ir K. B., E. S. panaudojo psichologinį smurtą – grasino fiziniu smurtu, t. y. mieste pagauti, sumušti ar kitaip susidoroti, bei E. S. ir D. M. prašydami padėti teisiamam jų draugui T. P., žadėdami už melagingus parodymus atsiskaityti pinigais, alumi, saldainiais, nurodė J. K., E. K. ir K. B. pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje byloje teisme parodyti, jog neįsidėmėjo asmens, kuris 2016 m. rugpjūčio 27 d. sudavė smūgį J. K., tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant 2017 m. vasario 3 d. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaltinamojo T. P. gynėjas skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinti.Kaltinamojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, visiškai neatsižvelgė, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų manyti, jog T. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pratęsimo pagrindu, kaltinamojo gynėjas nurodo, jog byloje nėra jokių konkrečių duomenų, leidžiančių manyti, kad T. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo. T. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyventų kartu su gyvenimo drauge bei jų (duomenys neskelbtini) gimusia dukra M.. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. P. tėvystė nėra nustatyta, tačiau kaltinamojo gynėjas pažymi, jog vaiko registracijai reikia laukti mėnesį laiko. T. P. draugė K. Č. šiuo metu mokosi, rašo baigiamąjį darbą ir todėl T. P. pagalba šeimoje šiuo metu yra ypatingai reikalinga. Jį su šeima sieja pastovūs, tvirti socialiniai ryšiai. Be to, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, T. P. būtų priimtas dirbti UAB „V.“, mechaniko pareigose.T. P. gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog T. P., turėdamas galimybę pasislėpti, niekada nuo pareigūnų ar teismo nesislapstė, kviečiamas visada atvykdavo pas tyrėją, todėl ši aplinkybė taip pat paneigia, jog T. P. gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai manyti, kad T. P. trukdys procesui.Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. P. kaltinamas dėl poveikio nukentėjusiajai ir liudytojams, tačiau šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, baudžiamoji byla perduota į teismą, todėl kaip nors įtakoti faktinių duomenų surinkimą, nėra galimybės.Nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pratęsimo pagrindu, kaltinamojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šį kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindą, nepagrįstai nurodė, kad T. P. kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, šiuo motyvu suėmimo pratęsimas negali būti grindžiamas.Skunde taip pat nurodoma, jog gynyba prašė nepratęsti griežčiausios kardomosios priemonės ir pakeisti ją švelnesne kardomąja priemone, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė ir dėl jo nepasisakė. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti.Kaltinamojo T. P. gynėjo skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam T. P. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto BPK 11 straipsnyje, nepažeidžia.Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, kurie rodytų, kad asmuo galimai padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta duomenų, kurie leistų manyti, kad T. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo kaltinamojo gynėjo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, nurodytų kaltinamajame akte, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. P. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y.: nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, daiktų apžiūros protokolai, slapto sekimo bei kita bylos medžiaga. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo, pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo, pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, bet neatliekamas įrodymų vertinimas kaltės nustatymo aspektu. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. P. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų, todėl suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 122 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. P. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skiriant suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau visgi jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, pagrįstai įvertino tai, kad T. P. su K. Č., kuri, jo teigimu, pagimdė jo dukrą, nėra susituokę, tėvystės faktas byloje taip pat nėra įrodytas. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad vaiko registracijai reikia laukti mėnesį laiko, tačiau šis terminas jau yra praėjęs (skunde nurodoma, jog dukra gimė (duomenys neskelbtini)) ir byloje jokių duomenų apie patvirtintą tėvystės faktą vis dar nėra pateikta. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis nuosavo būsto neturi, kas dar kartą patvirtina, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Skundo argumentas, jog kaltinamajam neatlyginamai perduodamas naudotis butas, kuriame jis gyventų su drauge, nepaneigia pagrindo manyti, jog bandydamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas pagrįstai.Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo abejoti ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo paskyrimo pagrindo. Pagal teismų praktiką, 122 straipsnio1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą bei pratęsiant jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis, t. y. jeigu yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.Nagrinėjamu atveju, nustatydamas BPK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog T. P. yra kaltinamas dėl poveikio nukentėjusiesiems ir liudytojams kitoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamasis, darymo. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, konstatuoja, jog atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir į tai, jog ši baudžiamoji byla, kurioje kaltinamajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tik neseniai perduota teismui, įrodymų tyrimas joje nėra baigtas, nėra apklausti visi liudytojai bei nukentėjusieji, yra pagrindas manyti, jog ir šioje byloje kaltinamasis, būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, pats, arba per kitus asmenis, gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Be to, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam T. P. pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. T. P. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, naują nusikaltimą kaltinamas padaręs laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankščiau teistas 8 kartus (paskutinis 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis neįsiteisėjęs), todėl aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Aptariant šį kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindą, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio, jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog naują nusikalstamą veiką T. P. galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, šiuo argumentu negali būti grindžiamas suėmimo pratęsimo klausimas, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo sprendimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų buvimo ir, nesant galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamajam T. P. teisėtai ir pagrįstai šios kardomosios priemonės terminą pratęsė dviejų mėnesių laikotarpiui. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir motyvų, todėl kaltinamojo T. P. gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.Nors skunde kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo sušvelninti kaltinamajam T. P. kardomąją priemonę, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo kaltinamojo gynėjo skundo argumentu taip pat nesutinka. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog jokiomis kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir todėl keisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes, nėra pagrindo. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir prašymų skirti švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.