- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-798-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00350-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal LUAB „Eurovil“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas, trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl neteisėto draudimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LUAB „Eurovil“ prašė pripažinti, kad likvidavus kreditorių AB Lietuvos valstybinį komercinį banką (LVKB), šio 1997-10-15 inkasinis pavedimas Nr. 1 neteko teisinio pagrindo ir įpareigoti atsakovą AB SEB banką panaikinti pagal šį inkasinį pavedimą taikomą apribojimą ieškovo atsiskaitomajai sąskaitoje, esančiai atsakovo banke. Nurodė, kad sąskaitoje esančia 9 094 77,72 Lt suma ieškovas negali disponuoti dėl atsakovo taikomų apribojimų, įskaitant ir apribojimą pagal nurodytą inkasinį pavedimą. Paaiškino, kad pagal trišalę 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartį, LUAB „Eurovil“ perėmė UAB „Kompanija LD“ 758 126,00 JAV dolerių įsiskolinimą, kurį įsipareigojo grąžinti kreditoriui LVKB. Ieškovui šio įsipareigojimo neįvykdžius, LVKB pateikė inkasinį pavedimą 1 779 192,00 Lt sumai į LUAB „Eurovil“ banko sąskaitą, buvusią AB „Vilniaus bankas“. Likvidavus akcinę bendrovę Lietuvos valstybinį komercinį banką, jo neveiksnūs aktyvai bei reikalavimo teisės buvo perduotos trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“. Pagal trečiojo asmens bei AB „Swedbank“ (perėmusio LVKB veiksnius aktyvus) pateiktą informaciją nė vienas iš LVKB teisių perėmėjų reikalavimo teisės pagal minėtą Skolos perkėlimo sutartį neperėmė. Likvidavus kreditorių LVKB ir niekam neperėmus reikalavimo teisės pagal minėtą skolos perkėlimo sutartį, atsakovo AB „SEB“ banko vykdomas apribojimas disponuoti piniginėmis lėšomis naikintinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui (tinkamu atsakovu laiko VĮ Turto bankas), kadangi AB „SEB“ bankas nėra inicijavęs ar pats pritaikęs apribojimus disponuoti ieškovo lėšomis. Ginčijamas inkasinis pavedimas iki šiol nėra įvykdytas, nėra duomenų apie jo panaikinimą arba atšaukimą. Pagal inkasinio pavedimo pateikimo metu galiojusių Sąskaitų bankuose atidarymo ir disponavimo jomis taisyklių 3.3 p. lėšos iš ūkio subjekto sąskaitos galėjo būti nurašytos tik esant joje lėšų ir savininko sutikimui, išskyrus atvejus, kai jos nurašomos ne ginčo tvarka pagal vykdomuosius ar jiems prilygintus dokumentus (inkasinius pavedimus ir patvarkymus). LR CPK, galiojusio iki 2002-12-31, nustatyta, kad laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai yra vykdomieji dokumentai pagal vykdymo proceso taisykles, kurie pateikiami tiesiogiai atitinkamoms kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka nurašytos lėšos. Minėtų taisyklių 3.4 p. nustato, kad inkasiniai pavedimai apmokami pirmiausiai, jeigu išieškomi „a“ grupės mokėjimų sumos. Šios taisyklės neteko galios 1999-06-01, tačiau jokiu teisės aktu nebuvo panaikinti pagal šias taisykles jau pateikti inkasiniai pavedimai. 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartis, taip pat ir jos pagrindu parengtas inkasinis pavedimas, yra galiojantys iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Tarp ieškovo ir VĮ „Turto bankas“ susidariusiuose kreditoriaus ir skolininko santykiuose AB „SEB“ bankas nedalyvauja. Net ir pasibaigus inkasinį pavedimą pateikusiam asmeniui, pati prievolė nepasibaigia, nes ši aplinkybė konstatuotina nustatant atitinkamą faktą ypatingosios teisenos tvarka. Taip pat nurodė, kad bankas nustatęs, kad nėra reikalavimą dėl ieškovo įsiskolinimo galinčio perimti kreditoriaus, galėtų savarankiškai panaikinti inkasinį pavedimą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad jis reikalavimo teisės į UAB „Eurovil“ skolą pagal 1995-06-29 skolos perkėlimo sutartį iš Lietuvos valstybinio komercinio banko nepriėmė, todėl ir nepasisako dėl pareikšto ieškinio. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo teisę į ieškovo 2 010 071,00 Lt skolą VĮ „Turto bankas“ neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 52-10/98-06-416 ir 1998-08-19 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo iš AB „LŽŪB“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad AB Lietuvos valstybinio komercinio banko 1997-01-10 (mokėtojo banke gautas 1997-01-15) inkasinis pavedimas, išduotas 1995-06-29 UAB „Kompanija LD“, UAB „Eurovil“ ir AB Lietuvos valstybinio komercinio banko skolos perkėlimo sutarties 2.2.6.p. pagrindu, neteko teisinio pagrindo. Panaikino apribojimą, Lietuvos valstybinio komercinio banko 1997-01-10 (mokėtojo banke gauto 1997-01-15) inkasinio pavedimo pagrindu taikomą ieškovo LUAB „Eurovil“ atsiskaitomajai sąskaitai Nr. LT25 7044 0600 0090 9605, esančiai pas atsakovą AB „SEB bankas“. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo prievolė pagal skolos perkėlimo sutartį yra pasibaigusi, todėl pagal sutartį išduotas inkasinis pavedimas neteko teisinio pagrindo ir atitinkamai jo pagrindu taikomas apribojimas ieškovo atsiskaitomajai sąskaitai panaikintinas. Teismas vadovavosi CK 6.128 str. 3 d. nuostata dėl prievolės pasibaigimo, likvidavus juridinį asmenį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę įvykdyti turi kiti asmenys, (nagrinėjamu atveju - LVKB teisių perėmėjai). Teismas atsižvelgė į tai, kad LVKB teisių perėmėjai neperėmė reikalavimo, kurio pagrindu padarytas inkasinis pavedimas, o pagrindų šiai prievolei vykdyti (priimti įsiskolinimą iš ieškovo) kitiems asmenims nenustatyta. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus apie tai, kad atsakovas AB SEB bankas turėjo pareigą pats konstatuoti faktą, jog prievolė yra pasibaigusi bei panaikinti apribojimą ieškovo sąskaitai. Pasak teismo, inkasinį pavedimą atsakovui vykdyti pateikė kreditorius. Atsakovas būdamas kredito įstaiga privalėjo tokį dokumentą vykdyti, todėl pagrįstai uždėjo apribojimą. Lietuvos banko 1994-04-15 nutarimo Nr. 24 patvirtintų Sąskaitų bankuose atidarymo ir disponavimo jomis taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 3.3 p. inkasinį pavedimą prilygina vykdomajam dokumentui, todėl, neišsprendus jo galiojimo klausimo, pats atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti ieškovo sąskaitai taikomo apribojimo. Nors minėtos Taisyklės Lietuvos banko 1999-04-22 nutarimu Nr. 48 buvo panaikintos, jokiu teisės aktu nebuvo panaikinti iki tol išduoti inkasiniai pavedimai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad inkasinio pavedimo pripažinimas netekusiu teisinio pagrindo yra fakto nustatymo klausimas, tačiau pripažinęs ieškovo teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, konstatavo, jog byla turi būti išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas nurodė, kad nustačius faktą, kad inkasinis pavedimas neteko teisinio pagrindo, tarp šalių faktiškai nekyla ginčo dėl apribojimų ieškovo sąskaitai panaikinimo, todėl vadovaujantis CPK 443 str. 6 d., sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi ieškovo sąskaitai uždėto apribojimo panaikinimas nuo AB SEB bankas valios nepriklauso, atsakovas nėra sutarties, dėl kurios netinkamo vykdymo apribotas LUAB „Eurovil“ disponavimas savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, šalis. Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 372 str. 1 d. 14 p. numatė, kad laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai yra vykdytini dokumentai, o pagal 373 str. 1 d. 9 p. tokie vykdomieji dokumentai pateikiami tiesiogiai kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka nurašyto lėšos, taigi bankas tik vykdė įstatymo reikalavimus. Vyriausybės 1998-03-26 nutarimu Nr. 354 LVKB reikalavimo teises į neveiksnius aktyvus perdavus AB Turto bankui, jis ir turėjo būti atsakovu šioje byloje, o AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ turėtų dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Apeliantas taip pat nurodė, kad LUAB „Eurovil“ skolinga jam 1 260 071 Lt pagal iš LŽŪB perimtą reikalavimą, todėl svarbu nustatyti, ar LVKB neperleido reikalavimo į LUAB „Eurovil“ teisės kitiems asmenims, ar ši reikalavimo teisė nebuvo pripažinta beviltiška ir nurašyta, įsitikinti, kad nėra šios teisės perėmėjų. Apelianto manymu, tik išsamiai išnagrinėjus šias aplinkybes, galima spręsti dėl apribojimo pagal ginčijamą inkasinį pavedimą panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Į apelianto argumentus dėl ieškovo 1 260 071 Lt skolos ieškovas atsikerta nurodydamas, kad VĮ „Turto bankas“ pirmos instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų apie galiojančią reikalavimo teisę, taip pat nenurodė, kaip ši ieškovo skola yra susijusi su prievolėmis pagal 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu atsirado ginčijamas inkasinis pavedimas. Taip pat nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo ginčo dėl bylos esmės nėra, kad tretysis asmuo savo teisių pirmosios instancijos teisme neginė, paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovas LUAB „Eurovil“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tretysis asmuo pirmos instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, teise pareikšti apie atsakovo netinkamumą nepasinaudojo, o apeliaciniame skunde nenurodė, kokią įtaką šalies pakeitimas turės skundžiamo sprendimo pagrįstumui. Teismo sprendimu nebuvo sukurta jokių teisių ar pareigų atsakovui, tik pripažinta, kad ginčo inkasinis pavedimas neteko teisinio pagrindo ir dėl to panaikintas ieškovo sąskaitai apribojimas. Ieškovo nuomone, VĮ „Turto bankas“ būnant byloje atsakovu, teismo sprendimas būtų toks pats. Ieškovas nurodė nesiprantąs, kaip LVKB turėta reikalavimo teisė galėjo būti perduota kitiems asmenims, kai Vyriausybės 1998-03-26 nutarimu Nr. 354 aiškiai nurodyta, kam perduotas visas LVKB turtas bei aktyvai. Ieškovo nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė dėl ieškovo skolos 1 260 071 Lt nėra susijusi su nagrinėjama byla, juo labiau ieškovas šios skolos neginčija ir ją grąžins pagal įstatymų nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Taip pat nurodė, kad tretysis asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes apylinkės teisme nepasinaudojo galimybe pareikšti savo poziciją apeliaciniame skunde keliamais klausimais.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-06-29 trišale Skolos perkėlimo sutartimi UAB „Eurovil“ perėmė UAB „Kompanija LD“ 758126,00 JAV dolerių įsiskolinimą ir įsipareigojo šią sumą grąžinti LVKB. Pastarasis 1997-01-10 išdavė inkasinį pavedimą 1 779 192 Lt sumai ir šis inkasinis pavedimas nebuvo panaikintas, tą patvirtina atsakovas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prievolė Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui pagal minėtą Skolos perkėlimo sutartį dalyje dėl 1 779 192 Lt nebuvo įvykdyta. Likvidavus LVKB, 1998-03-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 354 jo įsipareigojimų ir veiksnių aktyvų perėmėju tapo AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“), materialinę bei kultūrinę vertė turintį turtą (antikvarinius daiktus, metalines vertybių spintas, seifus ir kitą) perėmė Lietuvos bankas, tuo tarpu neveiksnūs aktyvai, tarp jų ir reikalavimo teisės, perduoti AB „Turto bankas“ (dabar – VĮ „Turto bankas“). Tačiau apeliantas VĮ „Turto bankas“ bylos nagrinėjimo pirma instancija metu ne kartą nurodė, jog reikalavimo į skolą pagal 1995-06-29 sutartį neperėmė (b. l. 11, 42-43, 56-57). Reikalavimo į minimą skolą nurodė neperėmęs ir AB „Swedbank“ (b. l. 15).
Apeliantas savo skunde apylinkės teismo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės dviem aplinkybėmis – AB SEB banko kaip atsakovo netinkamumu šioje byloje ir apelianto turima 1 260 071 Lt reikalavimo teise į LUAB „Eurovil“. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl nurodytų argumentų.
Pirma, negalima sutikti su trečiojo asmens nuomone, kad AB SEB bankas yra netinkamas atsakovas. Nors jis ir nėra prievolinių santykių, kilusių iš 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutarties, šalis, tačiau tarp AB SEB banko ir LUAB „Eurovil“ egzistuoja sutartiniai banko sąskaitos tvarkymo santykiai. AB SEB bankui tvarkant ieškovo sąskaitą, disponuojant ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, būtent atsakovo veiksmai (pagal inkasinį pavedimą taikomas naudojimosi sąskaita apribojimas) užkerta kelią ieškovui laisvai naudotis sąskaitoje esančiais pinigais. Pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nurodė, kad pagal 1994-04-15 Taisykles banke gauti inkasiniai pavedimai nepriklausomai nuo pinigų buvimo (nebuvimo) mokėtojo sąskaitoje buvo taikomi tol, kol juos panaikindavo pati išdavusi institucija (nagrinėjamuoju atveju tai būtų LVKB teisių pagal 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartį perėmėjas) arba pripažindavo negaliojančiais teismas konkrečiame procese. Tada inkasiniai pavedimai šalinami iš sistemos ir gali būti atliekami kiti veiksmai (pvz. nurašymai pagal kitus vykdomuosius dokumentus). Atsakovas pripažino, kad įpareigojimas atlikti šiuos veiksmus jam yra priimtinas teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl inkasinio pavedimo pripažinimo netekusiu teisinio pagrindo (b. l. 62). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei inkasinių pavedimų vykdymo praktikai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Lietuvos banko valdybos 1999-04-22 nutarimu Nr. 48 panaikinus Taisykles, pagal jas išduoti inkasiniai pavedimai nebuvo panaikinti. Vadinasi, byloje dėl inkasinio pavedimo pripažinimo netekus galios bei jo pagrindu taikyto apribojimo panaikinimo, kai ieškinio pagrindą sudaro kreditoriaus ir piniginės prievolės jam nebuvimas bei banko neturintis pagrindo atsisakymas panaikinti taikomus disponavimo lėšomis apribojimus, inkasinį pavedimą vykdantis bankas pripažintinas tinkamu atsakovu, kadangi ieškovo galimybė diponuoti savo lėšomis tiesiogiai susijusi su banko aktyviais veiksmais. Pažymėtina, kad AB SEB banko kaip atsakovo tinkamumo klausimas buvo keliamas paties atsakovo pirmos instancijos teisme ir teismas pagristai pripažino, jog atsakovas yra tinkamas ir jam pareikštą ieškinį patenkino.
Antra, apeliantas VĮ „Turto bankas“ nurodo turintis reikalavimo teisę į kitą ieškovo LUAB „Eurovil“ 1 260 071 Lt skolą (perimtą iš LŽŪB), todėl jo nuomone, teismas privalėjo nustatyti, ar LVKB neperleido pagal 1995-06-29 sutartį įgytos reikalavimo teisės į LUAB „Eurovil“ kitiems asmenims, ar ši reikalavimo teisė nebuvo pripažinta beviltiška ir nurašyta, įsitikinti, kad nėra šios teisės perėmėjų. Šie apeliacinio skundo motyvai pripažintini nepagrįstais. CK 6.128 str. 3 d. nustato, kad prievolė pasibaigia, kai juridinis asmuo likviduojamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę įvykdyti turi kiti asmenys. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Byloje yra VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas dėl AB LVKB išregistravimo (b. l. 60). Be to, Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė restruktūrizuoja šį banką Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo nustatyta tvarka (1996-08-22 įstatymo Nr. I-1503 3 str.). 1996-12-23 Vyriausybės nutarime Nr. 1481, reglamentuojančiame iš restruktūrizuojamų bankų išpirktinų neveiksnių aktyvų įvertinimo ir išpirkimo tvarką, nustatyta, kad neveiksniems aktyvams išpirkti bankas ir Turto bankas sudaro neveiksnių aktyvų pirkimo-pardavimo sutartį, neveiksnių aktyvų perleidimas įforminamas aktu (4, 5 p. p.). Pagal jau minėtą Vyriausybės 1998-03-26 nutarimą Nr. 354 LVKB neveiksnūs aktyvai (paskolos, kitos skolos bankui, už skolas perimtas skolininkų turtas, kiti neveiksnūs aktyvai, taip pat reikalavimo teisės, susijusios su šio turto perdavimu) grynąja balansine verte buvo perduoti AB Turto bankui (1.4 p.). Tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų (pvz., Vyriausybės nutarime Nr. 1481 numatytos neveiksnių aktyvų pirkimo-pardavimo sutarties ar kt.), kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad VĮ „Turto bankas“ būtų perėmęs reikalavimą į ieškovo skolą pagal 1995-06-29 sutartį. Priešingai, apeliantas nuosekliai teigė, kad šio reikalavimo nebuvo perėmęs ir tuo pagrindu dėl ieškinio pagrįstumo parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nepasisakė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie reikalavimo teisės susijusios su ginčijamu inkasiniu pavedimu perleidimą tretiems asmenims. Apeliantui neįrodžius, kad jo iš LŽŪB perimta ieškovo skola yra kaip nors susijusi su prievolėmis pagal 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartį, ši aplinkybė pripažintina neturinti reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo išsiaiškinti tolimesnį LVKB reikalavimo į ieškovą likimą yra teisiškai nereikšmingi ir negali sudaryti pagrindo panaikinti apylinkės teismo sprendimo.
Skundžiamajame teismo sprendime pagrįstai konstatavus ieškovo prievolės pagal 1995-06-29 Skolos perkėlimo sutartį pasibaigimą CK 6.128 str. 3 d. pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo LUAB „Eurovil“ prievolei pasibaigus, išnyko ir galimybė pagal šią prievolę vykdyti išieškojimą, vadinasi ir tokia prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė kaip inkasinis pavedimas bei jo pagrindu taikomas apribojimas ieškovo sąskaitai privalo būti panaikinti kaip nebeturintys teisėto pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarydamas pagrįstas išvadas, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.