Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei K. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir A. E. K. motina K. K.. Vaikų tėvas A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-08 įsakymais Nr. A-1728, Nr. A-1727, A. E. K. ir A. K. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. Nuo 2020-12-04 nepilnamečių laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-06 sprendimu K. O. (dabar K.) neterminuotai apribota motinos valdžia dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-14 sprendimu K. K. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-11-26 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaikus A. E. K. ir A. K. iš jų motinos K. K., nes nepilnamečių vaikų motina išvyko nežinoma kryptimi ir paliko du nepilnamečius vaikus - Arną ir A. E. K. vienus namuose. Vaikai vieni paliekami buvo nebe pirmą kartą. Skyriaus specialistams nuvykus pas paliktus nepilnamečius vaikus, kambaryje buvo suruošti du maišai su vaikų drabužiais bei padėti vaikų liudijimai bei neįgaliojo pažymėjimas. Vaikų motina K. K. 2020-11-23 Skyriaus specialistui telefonu nurodė, kad nori atsisakyti vaikų, bei nurodė vežti vaikus į globos namus.

Šiaulių apylinkės teismas 2020-12-03 nutartimi Skyriaus prašymą tenkino, ir leido paimti nepilnamečius vaikus A. E. K. ir A. K. iš vaikų motinos K. K. K. K. šeima nuo 2010-02-24 buvo įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-02 šeimai taikoma atvejo vadyba, kadangi šeimai reikalinga socialinė pagalba ugdant tėvystės įgūdžius, šeima stokoja socialinės atsakomybės už vaikų priežiūrą ir auginimą.

Paskutinis atvejo vadybos posėdis K. šeimai įvyko 2020-12-30. Dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino posėdis buvo organizuotas nuotolinio ryšio priemonėmis. K. K. posėdyje nedalyvavo, su Socialinė dabuotoja ir atvejo vadybininkė dirbanti su K. K. paaiškino, kad moteris su jomis nebeendrauja ir į namus neįsileidžia, vaikų auginti nenori.

Skyriui, K. K. 2020-11-24 parašė pranešimą, kad atsisako motinystės teisių į du savo mažamečius vaikus A. E. K. ir A. K..

Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė siūlo ieškinį patenkinti visiškai ir nurodo, vienas vaikas turi negalią, todėl jam reikalinga ypatinga prižiūra, gydymas. Motina vaikais nesidomi, jų nelanko, nesiekia atstatyti prarasto ryšio su sūnumis. Vaikų tėvas miręs.

Atsakovė K. K. apie teismo posėdį informuota asmeniškai, jame nedalyvavo, teismui prašymų nepateikė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti , rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl jos yra privalomos ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teisino praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir hannoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo sūnumis A. K. ir A. E. K., visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, bendravimo ir išlaikymo.

Vaikų motina atsisakė auginti savo vaikus, šeimai taikoma atvejo vadyba nedavė teigiamų rezultatų. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia valdžia K. K. jos vaikų A. K. ir A. E. K., atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovo atstovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir A. E. K. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikai jau kuris laikas gyvena Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, čia ir nustatytina jų gyvenamoji vieta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo jsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.).

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės po 70 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iš motinos kiekvienam vaikui nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Prašymas tenkintinas, nes tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams atitinka šiuo metu vaikų poreikius ir motinos turtinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovės turtinės pareigos vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksso 259 str., 263 str.-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Priteisti iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui, po 70 Eur iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Nustatyti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.