- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2635-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15882-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- Nordea Bank AB, Lietuvoje
- Ieškovas
- B. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus veiksmus vienašališkai nutraukiant kredito sutartį Nr. BK (duomenys neskelbtini) bei sprendimą išieškoti iš ieškovo susidariusią skolą prieš terminą, neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas. Prašė įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją pratęsiant.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą antstolės J. Ž. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai. Nurodo, kad šiuo metu vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovės pilna apimtimi, o atsakovas neteisėtai nutraukė kredito sutartį, kurią ji ieškiniu prašo atnaujinti ir pasiryžusi vykdyti kredito sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovės B. T. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje antstolės J. Ž. kontoroje, pagal pateiktą vykdyti Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro 2015-04-27 išduotą vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš B. T. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, kartu teikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20768-454/2016 (b. l. 38-39).
Teismas nurodė, kad yra sustabdytas išieškojimo vykdymas vykdomojoje byloje. Ieškovė padavė teismui ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo, kuriame nurodė, jog nutraukus kredito sutartį, bus pradėtas finansinių reikalavimų, kylančių iš ginčo sutarties, užtikrinimui įkeisto ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo procesas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pilnai baigus turto pardavimo procedūrą, o teismui galimai tenkinus ieškovės ieškinį, pastarajai kiltų papildomų teisinių problemų, dėl ko ieškovė patirtų ne tik finansinių išlaidų, bet ir gana ilgai nebūtų apgintos jos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Nutartyje nurodytos aplinkybės nėra pasikeitusios iki šiol. Atsakovas siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl tos priežasties, kad galėtų įkeistą turtą realizuoti. Teismas nesutiko su argumentu dėl netinkamai įvertinto ieškinio pagrįstumo. Ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo išsakyti atsiliepime bei motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu. Teismas vertino, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, netenkinus ieškovės ieškinio, įgyja pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, todėl sustabdžius vykdymo veiksmus kreditoriaus interesams grėsmė nekyla.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 41-45).
Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad ieškovė neginčija savo įsipareigojimų buvimo ir vykdytinumo pagal grafiką, neginčija, kad pažeidė būsto kreditavimo sutartį, nemokėdama atsakovui kredito įmokų ir palūkanų kredito sutartyje nustatytu grafiku. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių duomenų apie savo skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą nei iki, nei po kredito sutarties nutraukimo. Ji neneigė, kad nėra padengusi net 2015-02-24 nutraukimo dienai buvusios skolos. Ieškovė nuolat sistemingai pažeidinėja mokėjimo prievoles. Mokėjimai nuo 2014-11-26 iš viso nutrūko. Kredito sutartis jau buvo pakeista dėl ieškovės mokėjimų vėlavimų, tačiau net du kartus suteikus lengvatas, ieškovė kredito sutarties nepradėjo vykdyti. Ieškovei, kuri teigia, jog kreipėsi dėl sutarties pakeitimo, CK 6.204 str. 3 d. imperatyvi norma nesuteikia teisės stabdyti savo prievolių vykdymo, tačiau dar iki kreipimosi dėl pakeitimo ieškovė savo įsipareigojimų nevykdė, juos sustabdė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansinė padėtis leido ir leidžia vykdyti mokėjimo prievoles bankui. Ieškovei neginčijant savo skolinio įsipareigojimo nevykdymo, tačiau tuo pačiu prašant sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė. Stabdant išieškojimus iš nemokių ir savo prievolių nevykdančių skolininkų bankas neužtikrina piniginių lėšų atgavimo ir banko veikla yra apsunkina, kas pažeidžia viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus veiksmus vienašališkai nutraukiant kredito sutartį Nr. BK (duomenys neskelbtini) bei sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą, neteisėtais, ir įpareigoti atsakovą toliau vykdyti sutartį. Byloje nėra ginčo, jog yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės pagal kredito sutartį veiksmai. Iš esmės ieškiniu ieškovė siekia, kad jos ir banko paskoliniai santykiai tęstųsi toliau pagal iki kreditavimo sutarties nutraukimo buvusias sąlygas. Ieškinyje nurodoma, kad nutraukus kredito sutartį ir realizavus įkeistą turtą, tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovė prievolių pagal sutartį nevykdo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., nesudaro pagrindo laikyti jos reikalavimą tikėtinai nepagrįstu. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Taigi šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės, jog yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas ir toleruojamas skolininkės piktnaudžiavimas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieškinio galimo patenkinimo atveju šalis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius būtų neįmanomi, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, ieškovės turtą pardavus iš varžytynių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieškovo turtas yra įkeistas ir areštuotas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, banko reikalavimai būtų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.). Įvertinus nurodytus galimus padarinius, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, tačiau vyksta ginčas dėl kredito sutarties galiojimo, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1379/2013).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nedaro įtakos byloje nagrinėto klausimo teisingam išsprendimui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, naikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.