- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1509-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00886-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. D., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-19-876/2016 pagal pareiškėjų V. D. ir V. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. D. ir V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. ir V. B. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškime nurodė, kad po pareiškėjų senelės mirties, (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi buvo manoma, kad visus palikimo reikalaus sutvarkė jų tėvai. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui S. B., V. D. kreipėsi į Z. D. antrąjį notarų biurą, kur jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties, tačiau tarp paveldimo turto nebuvo įtrauktas pareiškėjų senelei M. B. nuosavybės teise priklausęs 6,33 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai įrodinėjo, kad nurodytą žemės sklypą jie priėmė faktiškai jį valdydami, kadangi juo naudojosi daug metų ir manė, kad po senelės mirties jį palikimu perėmė jų tėvas, dėl ko, sužinoję, kad nepriimtas palikimas gali pereiti valstybės žinion ir jie neteks žemės sklypo, kreipėsi į tesimą. Pareiškėjai užtikrino, kad nėra kitų asmenų, galinčių pretenduoti į M. B. palikimą arba jį ginčyti, nes jų tėvas S. B. buvo vienintelis M. ir J. B. sūnus, o pareiškėjų brolis R. B. sutinka, jog jie priėmė ir faktiškai valdo senėles turtą ir jokių pretenzijų dėl to taip pat neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. D. ir V. B. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
4. Teismas pasisakė, kad byloje esanti medžiaga, liudytojų ir pareiškėjų paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjai aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jų senėlės M. B. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisės paveldėti. Dėl to, teismas konstatavo, jog pareiškėjai po senelės mirties faktiškai perėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. D. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. D. viena faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos senelės M. B. mirties, o iš V. B. prašo atimti bet kokią galimybę priimti palikimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Prieš pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, pareiškėjos broliai R. B. ir V. B. sutiko, jog pareiškėja priėmė ir faktiškai valdo senėlės M. B. turtą, dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Tuo tarpu tik pradėjus nagrinėti bylą teisme jos brolis, V. B., persigalvojo ir pakeitė savo interesus, dėl jam tenkančio paveldėjimo teisės ir pareiškė į ją pretenzijas.
1.2. Pareiškėjos brolis, V. B., niekada nesirūpino po senelės mirties likusiu žemės sklypu ir neprieštaravo, kad pareiškėja prižiūri ir naudojasi šiuo sklypu kaip savo turtu. Tuo tarpu teisme pakeitęs savo nuomonę dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, nepateikė teismui visų reikiamų dokumentų ir įrodymų, kurių iš jo teismas reikalavo, teismo posėdžiai buvo atidedami ir juose pats nedalyvavo.
1.3. V. B. yra sumušęs savo, taip pat ir pareiškėjos, motiną G. B., kuri po sumušimų neatsigavo ir mirė tą pačią dieną, dėl ko jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. V. B. pasikėsino į motinos gyvybę siekdamas užvaldyti seną sodybą, kurioje motina gyveno, ir būtent kuri motinai buvo likusi po pareiškėjos senelės M. B. mirties, šiuo metu sodybos nebėra, likęs tik sklypas, ant kurio ji stovėjo, būtent dėl šio sklypo ir vyksta ginčas. Vadovaujantis CK 5.6 straipsnio 1 dalimi brolis V. B., nužudęs savo motiną G. B., taip atimdamas iš jos galimybę priimti ginčo sklypą, teisiškai neturi galimybės pretenduoti į šios bylos nagrinėjimo objekto – žemės ūkio paskirties sklypo palikimo dalį ir jį priimti.
1.4. Pareiškėja senatvėje slaugė ir prižiūrėjo savo tėvus, laidojo juos savo lėšomis, o dabar prižiūri tėvų kapus, tuo tarpu V. B. niekada nepadėjo ir neprisidėjo. Be to ginčo žemės sklypas yra vienintelis pareiškėjos šeimos pajamų šaltinis jau daugybę metų, o brolis V. B. tenori naudos, t. y. turi jau pirkėją ir savo dalį ketina parduoti, kas sudarytų papildomus rūpesčius, tektų atidalinti sklypą, kam pareiškėja neturi lėšų, todėl būtų prarastas vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka ir patvirtina jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodo, kad V. B. nepriklauso priimti senelio palikimo nei dalies, kadangi per jo kaltę jis ir jo sesuo neteko motinos. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės tapatūs išdėstytiems apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad neprieštarauja aplinkybei, jog pareiškėja siekia nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktą, jog ji po jos senelės mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą – žemės ūkio paskirties sklypą.
8. Kiti proceso dalyviai atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjama civilinė byla iškelta pagal pareiškėjos V. D. 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateiktą pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateiktas V. D. ir V. B. patikslintas pareiškimas, kuriuo buvo prašoma nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie abu priėmė palikimą, atsiradusį po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti, kurį visiškai patenkindamas, Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. ir V. B. po senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, nurodant, kad juridinis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
11. Pareiškėja V. D. apeliaciniu skundu nesutinka su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos apeliacinį skundą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. D. viena faktiškai valdydama priėmė palikimą, kuris atsirado po jos senelės M. B. mirties, o iš V. B. prašo atimti bet kokią galimybę priimti palikimo dalį. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad ji po senelės M. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, tačiau su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi jame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ir jos brolis V. B. po senelės M. B. (duomenys neskelbtini) mirties kartu priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu tik jai vienai. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertinta tai, kad po tėvų mirties pareiškėja viena disponavo ir naudojosi ginčo žemės sklypu, taip pat senatvėje rūpinosi tėvais, palaidojo juos savo lėšomis, šiuo metu viena prižiūri tėvų kapus, tuo tarpu jos brolis V. B., prieš tai sutikęs su nurodytomis aplinkybėmis, tik pradėjus teisminį procesą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo savo nuomonę pakeitė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato šalių procesiniai dokumentai pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingąja teisena bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kai yra pateiktas pareiškimas atitinkantis CPK 447 straipsnyje numatytus reikalavimus (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Dėl paminėto, konstatuotina, jog teismui sprendžiant ar priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, aiškinamasi ar įpėdinio elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko elgesį.
14. Pareikšime nurodoma, kad po senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarą nesikreipė, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui S. B., ir pareiškėjai V. D. pateikus prašymą dėl palikimo priėmimo į antrąjį notarų biurą, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties, tačiau tarp paveldimo turto nebuvo įtrauktas pareiškėjų senelei M. B. nuosavybės teise priklausęs 6,33 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame pirmosios instancijos teismui patikslintame pareiškime yra nurodyta, kad paveldimu turtu – žemės ūkio paskirties sklypu pareiškėjai naudojosi daug metų ir manė, kad po senelės mirties jį palikimu perėmė jų tėvas, todėl siekdami paveldėti turtą, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie abu priėmė palikimą, atsiradusį po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Z. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
16. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. D. ir V. B. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad juridinis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. Iš teismo sprendimo turinio spręstina, kad tokia teismo išvada grindžiama pareiškėjų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, bylos medžiaga, tačiau iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų nėra aišku kokiais būtent įrodymais ir kokiomis nustatytomis aplinkybėmis yra padaryta išvada apie konkrečių faktų egzistavimą, t. y. kokie pareiškėjų aktyvūs veiksmai ir kitos aplinkybės patvirtino, kad abu pareiškėjai, siekdami po senelės mirties priimti palikimą, elgėsi taip, lyg būtų paveldėto turto – žemės ūkio paskirties sklypo, savininkai. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įvardijus tik įrodinėjimo priemones iš esmės yra visiškai nemotyvuotas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, suteikiančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra teismo sprendimas (nutartis) be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30).
18. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, taip pat yra konstatavęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – yra neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-72/2014).
19. Kaip jau yra nustatyta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo specifiką ir ypatybes, jį reglamentuojančias teisės normas bei gausią teismų praktiką, vien ta aplinkybė, kad patikslintu pareiškimu yra siekiama nustatyti juridinį faktą, jog abu pareiškėjai, tiek pareiškėja V. D., tiek ir pareiškėjas V. B., po senėlės M. B. mirties priėmė palikimą – žemės ūkio paskirties sklypą, jį pradėdami faktiškai valdyti, neįrodo šių faktinių aplinkybių realaus egzistavimo. Pažymėtina, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. kaip minėta, ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvis nevertino kiekvieno pretendento į mirusios senelės palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, taip pat nelygino kiekvieno įpėdinio elgesio su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose įvardijęs įrodinėjimo priemones neatliko šių įrodymų analizės, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina padarytas teismo išvadas, kokias aplinkybes ir pareiškėjų veiksmus jie patvirtina, siekiant paveldėti po senelės mirties likusį turtą, o taip pat net nepasisakė ir dėl kito brolio – R. B., kaip potencialaus įpėdinio, veiksmų, turto, kurį siekia paveldėti pareiškėjai, atžvilgiu, t. y. nenustatė CPK 444-445 straipsniams taikyti reikšmingų aplinkybių.
21. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas palikimo priėmimo juridinį faktą, ne tik išsamiai neišanalizavo visų bylos dėl juridinio fakto nustatymo sprendimui reikšmingų aplinkybių, bet ir visai nepateikė jokių motyvų, neatsižvelgė į bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo specifiką bei ypatybes, o taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės. Tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas naikintinas ir klausimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.