Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-02 · Administracinė byla Nr. I-4436-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
I-4436-505/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4436-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00625-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) ir prašyme (b. l. 101) nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jam už įvairius padarytus drausmės pažeidimus nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarijos prekes). Teigė, kad dažnai nuobauda buvo skiriama nepasibaigus jau paskirtai nuobaudai, todėl būdavo draudžiama apsipirkti net kelis mėnesius iš eilės. Pažymėjo, kad dėl tokių nuobaudų skyrimo patyrė gyvenimo kokybės, reputacijos pablogėjimą, didelių išgyvenimų, pažeminimą. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 5–8) nurodė, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus ir yra reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės neteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, taikomos numatytos negatyvios pasekmės, kurios leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Pažymėjo, jog, atvykę į pataisos namus, nuteistieji supažindinami su vidaus tvarka pasirašytinai. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas. Taip pat skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 73 punktas reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos buvo skirtos nuteistajam, kuris padarė pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Nurodė, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nuteistieji pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir kurios reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą, taip pat pareiškėjas pats savo valia pažeidė įstaigoje nustatytą bendrą tvarką. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), neturtinės žalos, kildinamos iš institucijos neteisėtų veiksmų, t. y. jam už padarytus įvairius pažeidimus labai dažnai skiriant nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarijos prekes), atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d., toliau – ir BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.

BVK 142 straipsnis reglamentuoja nuobaudų, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, sistemą. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, pataisos namuose už režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos – papeikimas (1 p.), pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2 p.), draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (3 p.), nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (4 p.). BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (2 p.), pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (3 p.). Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime (BVK 142 str. 3 d.).

BVK 143 straipsnis nustato nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką. Pagal BVK 143 straipsnio 1 dalį, nuobaudos, numatytos 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu ar įsakymu. Pareigūnų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sąrašas ir jų įgaliojimai nustatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir PĮVTT). PĮVTT 202 punktas numato, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, numatytas BVK. Remiantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. BVK 143 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti paskirta nuobauda, t. y. ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Pažymėtina, kad, remiantis PĮVTT nuostatomis, pataisos įstaigose yra sudaromos drausmės komisijos. Drausmės komisija yra sudaroma direktoriaus įsakymu ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 73 punktas reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Pareiškėjas, kaip minėta, ginčą kelia dėl to, kad už įvairius padarytus pažeidimus labai dažnai buvo skiriama nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), todėl, pareiškėjo nuomone, buvo suvaržytos jo teisės pasigaminti maistą pagal jo pomėgius ar fiziologinius poreikius, rūpintis savo sveikata, sportuoti.

Bylos duomenys, t. y. Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 25 d. pažymos „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ (b. l. 11–14, 15–17), patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jam ginčo laikotarpiu, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., už administracijos nurodymų nevykdymą buvo skirtos drausminės nuobaudos – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) šiomis dienomis: 2016 m. liepos 7 d., 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. vasario 4 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 67-7217 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas užfiksuotas be įstaigos administracijos kortelės (b. l. 57–60). Pasiaiškinime pareiškėjas tai pripažino ir dėl to gailėjosi (b. l. 61).

Pravieniškių PN-AK laikinai einančio direktoriaus pareigas D. S. 2018 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 67-38 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, nors pareiškėjas savo kaltė nepripažino (b. l. 66–71).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 67-1081 pareiškėjui taip pat skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų (b. l. 72–75).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 67-1253 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų apsirengti (b. l. 76–79).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 67-1361 pareiškėjui taip pat skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, nevykdė pareigūnų nurodymų (b. l. 80–83).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 67-241 pareiškėjui skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų (b. l. 84–86).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 62-152 pareiškėjui taip pat buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių bei nevykdė pareigūnų nurodymų (b. l. 87–97).

Pirmiau įvardyti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad nepagrįstai dažnai jam buvo skiriamos nuobaudos – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), todėl jis negalėjo net kelis mėnesius iš eilės apsipirkti. Akivaizdu, jog pareiškėjas sistemingai darė drausmės pažeidimus, todėl Marijampolės PN direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdami į pareigūnų tarnybinius pranešimus bei siūlymus dėl nuobaudos skyrimo, sprendė pirmiau įvardytais nutarimais pareiškėjui skirti draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas, žinodamas, jog, pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos sankcijos, pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato pataisos įstaigos direktoriui imperatyvo kelis kartus iš eilės neskirti tos pačios nuobaudos, yra palikta vadovui diskrecija nuspręsti, kokią nuobaudą skirti, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo (BVK 143 str. 2 d.). Teismo nuomone, atsakovės atstovas yra pagrįstai sukūręs nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistemą, kuri leidžia valdyti nuteistųjų elgesį bei nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad jam už padarytus pažeidimus nepagrįstai dažnai buvo skiriamos nuobaudos – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė