Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Pareiškėjas kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų šiuose pataisos namuose, o būtent – dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pakeisti atitinkami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktai, susiję su nuteistojo teise apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, patalynės išdavimu, turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų laikymo, jų bendrosios masės, taikymo.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu nurodė Ministeriją ir KD prie TM, tačiau pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovo atstovu byloje turėtų būti Alytaus PN. Taigi skundo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Alytaus PN, atlyginimo nagrinėjimas priskirtinas Regionų apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis), t. y. pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo buveinės vietą. Atsižvelgdamas į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną šiam teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų, todėl Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Alytaus PN, o skundo nagrinėjimas priskirtinas pagal atsakovo atstovo buveinės vietą – Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčas keliamas ne dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus PN, bet dėl teisės aktus priėmusių institucijų veiksmų, tai jis aiškiai nurodė skunde, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.). Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-520/2019).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina ne iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su jo kalinimo sąlygomis, bet būtent iš institucijų, priėmusių, pareiškėjo teigimu, teisės aktus, kuriais buvo pakeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių atitinkami punktai, netinkamų veiksmų priimant teisės aktus. Pareiškėjas skunde dėsto argumentus, susijusius su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių priėmimu, jų atitikimu/neatitikimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir kt. teisės aktų nuostatoms, tačiau jų nesieja su Alytaus PN veiksmais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismas, būdamas aktyvus, turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), tačiau teisė pasirinkti, į ką nukreipti materialųjį reikalavimą byloje, priklauso pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ne iš Alytaus PN veiksmų, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet iš Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento veiksmų priimant teisės aktus, kurie, pareiškėjo nuomone, nesuderinti su aukštesnės galios teisės aktais, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Be to, pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. Taigi teismas turi teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėjo sutikimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ nustatytas skundų trūkumų šalinimo institutas, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi pasiūlyti pareiškėjui juos pašalinti. Šiuo konkrečiu atveju teismas, būdamas aktyvus, ir pagal ABTĮ 12 straipsnį turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę ir pasiūlyti patikslinti skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas, nurodytas atsakovas (-ai), kuriam reiškiamas reikalavimas ir tik tada spręsti dėl skundo priėmimo/nepriėmimo.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.