Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2008-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-590-406/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-08-18
Bylos Nr.
II-590-406/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-590-406/08Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas D. U. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. U. skundą dėl Jurbarko Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. 2008 m. kovo 28 d. Jurbarko Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine administracine nuobauda – 3550 Lt bauda už tai, kad vairuodamas automobilį be valstybinės techninės apžiūros, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 ir 275 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. U. teigia, kad administracine nuobauda nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Automobilio jis nevairavo, šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojas E. S. , kuris be jo leidimo savavališkai paėmė automobilį ir jį vairavo. Kokius teisės pažeidimus padarė šis asmuo jis nežino, nes savo automobilį su draugu rado Kalnėnų miške, prie jo jau buvo policijos pareigūnai. Nežinodamas, kad bus baudžiamas už nestojimą, policijos pareigūnams pagrasinus, kad bus uždarytas į areštinę, jis prisiėmė kaltę už nepilnametį E. S. . Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį už tai, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, jis nubaustas pagrįstai. D. U. mano, kad policijos pareigūnai neištyrė visų jo kaltės konstatavimui reikšmingų aplinkybių, objektyviai nevertino liudytojų parodymų, jo paaiškinimų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Prašo administracinę nuobaudą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. ) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir D. U. kaltė dėl nepaklusimo teisėtam policijos pareigūno reikalavimui objektyviai neįrodyta, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.

Administracinė atsakomybė už tokios veikos padarymą kyla tik esant vienam iš pažeidimo sudėties - objektyviosios pusės elementui, t. y. nustačius transporto priemonės vairavimo faktą, todėl sprendžiant, ar D. U. veiksmuose yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, įvertinus pareiškėją teisinančius ir kaltinančius įrodymus, būtina nustatyti, ar jis vairavo transporto priemonę.

2

D. U. nepripažįsta transporto priemonės vairavimo fakto.

Objektyvioji tiesa administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Kvalifikuojant D. U. veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei vertinant surinktus jį teisinančius bei kaltinančius įrodymus, jų vertę, svarbu nustatyti tokių įrodymų patikimumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Apie asmens kaltumą būtina spręsti tik iš įrodymų visumos. ATPK 257 str. numato, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne spėliojimai, prielaidos, išankstinis nusistatymas, nuojauta. Tai objektyviu, visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu pagrįsta išvada.

Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neįvertino visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuodamas D. U. kaltus veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, nagrinėjęs bylą, neapklausė liudytojų, visiškai netyrė kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai apklausti, besąlygiškai rėmėsi tik policijos pareigūno T. M. tarnybiniu pranešimu ir šio pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nurodė kaltus asmenis, pareigūnas netyrė D. U. versijos, neapklausė liudytojų, nepašalino esminių prieštaravimų.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kaltinantys pareiškėją, bei liudytojų parodymai, teisinantys pareiškėją, iš esmės prieštaringi. Vertinant, kurie iš šių parodymų yra bešališki, patikimi ir teisingi, svarbu juos išanalizuoti visų bylos įrodymų kontekste, pašalinus esminius prieštaravimus, juos įvertinti ir nustatyti jų įrodomąją vertę.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad teisės pažeidimas užfiksuotas 2008 m. kovo 19 d. 22 val. 15 min. - tamsiu paros metu. Policijos pareigūnas R. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad stabdant automobilį jis labai aiškiai matė, kas jį vairuoja ir pažino, kad tai D. U. . Vertinant tokius pareigūno parodymus yra pakankamai pagrindo suabejoti, ar nurodytu laiku, atstumu bei tokiomis sąlygomis, transporto priemonei važiuojant dideliu greičiu, su įjungtais priekiniais žibintais, įmanoma aiškiai matyti vairuotojo veidą. Liudytojas R.K. paaiškino, kad policijos pareigūnai klausinėjo, kas vairavo prie jo namų paliktą automobilį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. M. , todėl spręstina, kad nustačius vairuotojo asmenybę jo stabdymo metu, policijos pareigūnų veiksmai, įvykio vietoje nustatinėjant automobilį vairavusį asmenį, visiškai nelogiški. Tokie jų veiksmai leidžia manyti, kad atvykus prie palikto automobilio, policijos pareigūnai bandė išsiaiškinti automobilį vairavusį asmenį ir paneigia jų teiginius, kad vydamiesi nestojusį automobilį jie jau žinojo, kas vairuoja transporto priemonę. Nors minėtų policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje identiški, tačiau pripažintina, kad tokie jų paaiškinimai nėra nuoseklūs bei logiški ir būtent dėl to teismui kelia pagrįstas abejones savo bešališkumu, tikrumu bei patikimumu. Manytina, kad tokie pareigūnų parodymai dėl juose esančių netikslumų, lyginant juos su kita reikšminga bylos medžiaga, negali būti vertinami kaip objektyvūs. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai, tarnybiniu automobiliu privažiavę iki pareiškėjui priklausančio automobilio, nei vairuotojo, nei kitų asmenų nematė. Taigi objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad automobilį vairavo pareiškėjas, nėra. Pareigūnų įsitikinimas, kad jų stabdomą ir nestojusią transporto priemonę vairavo D. U. , tėra jų prielaida ir spėliojimai. Tokiu atveju, nesant patikimų įrodymų, visos teismui kilusios abejonės dėl kaltės konstatavimo vertintinos pareiškėjo naudai. Todėl, remiantis tik policijos pareigūnų parodymais, kvalifikuoti pareiškėjo kaltus veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Akivaizdu, kas pats D. U. , ginčydamas nutarimu jam skirtą nuobaudą, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimų tikrumas gali būti analizuojamas tik kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Tačiau taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl visų įvykio aplinkybių yra logiški ir neprieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams ne tik dėl reikšmingų esminių aplinkybių, bet ir dėl įvykių sekos, nereikšmingų įvykio detalių. Būtent iš šių liudytojų parodymų visumos pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas susiformuoja loginė įvykių seka, kuri visiškai atitinka D. U. paaiškinimams, be to, toks parodymų

3

tikslumas teismui nesudaro galimybės pagrįstai abejoti, kad pareiškėjo ir jo gynybos versiją patvirtinančių liudytojų parodymai yra neteisingi, šališki.

Pareiškėjo versiją pagrindžiančių liudytojų parodymai nuoseklūs, jokių prieštaravimų, kurių pagrindu būtų galimybė spręsti apie jų šališkumą ir tikrumą, nenustatyta. Liudytojas E. S. , žinodamas apie galimą atsakomybę, patvirtino, kad jis pats, turėdamas automobilio raktelius, be D. U. leidimo, savavališkai paėmė bei vairavo automobilį ir jį apgadinęs, išsigandęs paliko toje vietoje, kur jį vėliau surado policijos pareigūnai.

Liudytojas A.M. taip pat paaiškino, kad automobilį vairavo ne D. U. , bet E. S. .

Liudytojas R.K. nurodė, kad matė šalia jo namų stovėjusį automobilį, vėliau prie jo privažiavusį tarnybinį policijos automobilį. Tai patvirtina, kad policijos pareigūnai, teiraudamiesi jo, kas vairavo paliktą automobilį, nebuvo nustatę jį vairavusio asmens.

Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima, tuo labiau, kad šiuo atveju traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gynybos poziciją pagrindžiantys įrodymai pripažinti pakankamais ir objektyviais.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus, visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, pašalinus prieštaravimus bei apibendrinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad D. U. jam priklausančio automobilio nevairavo, todėl Kelių eismo taisyklių 62 punkto, įpareigojančio vairuotoją paklusti policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, reikalavimų nepažeidė ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ( ATPK 250 str. 1 p. ). Byloje nustatyta, kad automobilį vairavo E. S. , todėl policijos pareigūnams konstatavus jo kaltę, ir pripažinus, kad jis iš subjektyvinės pusės savo tyčiniais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimus, spręstinas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Pats pareiškėjas pripažįsta, kad jam priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra ir kad jis šį automobilį eksploatavo be valstybinės techninės apžiūros, todėl darytina išvada, kad D. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 275 punkto reikalavimus, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį pareiškėjas nubaustas pagrįstai, ši nutarimo dalis nekeistina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2008 m. kovo 28 d. Jurbarko Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. U. paskirtą administracinę nuobaudą – 3550 Lt baudą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Palikti nepakeistą 2008 m. kovo 28 d. Jurbarko Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį D. U. paskirtą administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas