Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2 sektoriuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), ankščiau teismo teistas:

1) 2008 m. balandžio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 Lt) bauda, kuri pakeista į 4 parų arešto bausmę;

2) 2009 m. kovo 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė - 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2009 m. kovo 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 m. 3 mėn. ir 10 d. laisvės atėmimo bausmė;

4) 2010 m. lapkričio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, (2 epiz.) 178 straipsnio 2 alį ir 187 straipsnio 3 dalį (2 epiz.) paskirta subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laivės atėmimo bausmė;

5) 2011 m. sausio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

6) 2011 m. gegužės 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 epiz), 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 5 m.laisvės atėmimo bausmė;

7) 2011 m. lapkričio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 5 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

8) 2012 m. liepos 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 5 m. laisvės atėmimo bausmė;

9) 2012 m. grodžio 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 7 m. laisvės atėmimo bausmė;

10) 2013 m. gruodžio 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 3 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

11) 2014 m. balandžio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;

12) 2014 m. balandžio 28 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį paskirta subendrinta 4 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

13) 2016 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 4 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

14) 2016 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2 epiz.), 215 straipsnio 1 dalį (2 epiz.) ir 182 straipsnio 1 dalį (2 epiz.) paskirta subendrinta 5 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

15) 2016 m. spalio 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (6 epiz.), 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (5 epiz.) ir 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 epiz.), 182 straipsnio 1 dalį (3 epiz.) ir 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 epiz.) paskirta subendrinta, 6 m. laisvės atėmimo bausmė;

16) 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 6 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

17) 2017 m. rugsėjo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 3 m. ir 3 d. laisvės atėmimo bausmė;

18) 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį paskirta galutinė subendrinta 4 m. ir 6 d. laisvės atėmimo bausmė;

19) 2019 m. gegužės 21 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta galutinė bausmė 4 m. 6 d. laisvės atėmimo;

20) 2020 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirta 2 m. 1 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2020 m. sausio 10 d., apie 10.15 val. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, adresu Gedimino g. 87, Kaišiadorys, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu išsakė grasinimus M. K. N. atžvilgiu sakydamas: „Aš žinau ką aš padariau ir ką aš padarysiu ir aš vis tiek jį užmušiu. Aš važiuosiu į trečias Pravieniškes ir jį dėsiu į vietą. Nukentėjęs nepabėgs nuo manęs“, „Su nukentėjusiuoju dabar nesusitinkam, bet dar susitiksim. Aš suprantu ką aš dabar kalbu. Aš gailiuosi, kad M. K. N. liko gyvas. Aš norėjau jį užmušti. Aš šį grasinimą ir įvykdysiu ir už tai Jūs mane galite teisti“, taip grasino jį nužudyti, suteikdamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajam M. K. N. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2020 m. sausio 10 d. teisme, Kaišiadorių rūmuose teismo posėdžio metu išsakė kaltinime nurodytus žodžius: „žinau ką aš padariau ir ką aš padarysiu ir aš vis tiek jį užmušiu, važiuosiu į trečias Pravieniškes ir jį dėsiu į vietą. Nukentėjęs nepabėgs nuo manęs. Su nukentėjusiuoju dabar nesusitinkam, bet dar susitiksim. Aš suprantu ką aš dabar kalbu. Aš gailiuosi, kad M. K. N. liko gyvas. Aš norėjau jį užmušti ir šį grasinimą įvykdysiu, už tai Jūs mane galite teisti“. Šie pasakyti žodžiai nukentėjusiajam buvo ne grąsinimas, o įspėjimas. Nukentėjusysis jį pridavė pataisos namų darbuotojams, nurodydamas, kad jis sukčiauja. Iki to įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendravo, abu buvo viename lokaliniame sektoriuje. Nukentėjusysis vieną kartą valgykloje jo paprašė pažeminti už valgyklą atsakingą asmenį, nes nukentėjusysis pats norėjo tapti atsakingu už valgyklą. Jis bandė pašalinti nukentėjusįjį iš pataisos namų, pasidaręs ylą norėjo nukentėjusįjį mirtinai padurti. Mano, kad jis turi pilną teisę sunaikinti ožį, tokią teisę jam suteikia pats gyvenimas. Jis labai susinervina pamatęs nukentėjusįjį. Po tokių jo išsakytų žodžių nežino, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Jis nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatsiprašys. Jis nieko nemano dėl tokio savo elgesio. Pasikarščiavo, buvo išprovokuotas, nes Kaišiadorių teisme jis bandė įrodyti savo nekaltumą, tačiau jį ginęs advokatas posėdžio metu palaikė ne jo, o prokurorės nuomonę, todėl ir išsakė tokius žodžius. Mano, kad gal reikėjo susilaikyti neišsakyti tokių žodžių. Jis nepyksta ant nukentėjusiojo. Dėl neigiamos savo charakteristikos gali paaiškinti, kad iki 2010 metų jis nevartojo narkotinių medžiagų. Už nusikaltimo padarymą atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, ten dirbo ir nežinodamas taisyklių pažeidė drausmę, ir buvo nubaustas, nebeleido jam dirbti, patalpino jį į atitinkamą būrį. Tada prasidėjo narkotinių medžiagų vartojimas, nauji nusikaltimai, buvo talpinamas į būrius, į kuriuos jis nenorėjo patekti. Bausmių atlikimo vietų administracija nesilaikė tvarkos, taisyklių, visiškai nepaisė jo prašymų, todėl ir jis savo ruožtu taip pat neisilaiko taisyklių ir nustatytos tvarkos.

Nukentėjusysis M. K. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nepyksta ant kaltinamojo ir kaltinamajam atleido, jis kaltinamojo pasakytų žodžių nevertina rimtai, kad rimtai bijotų kaltinamojo, to nėra, negalvoja, kad grasinimas gali būti rimtai įvykdytas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo J. P. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

liudytojas M. K. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose vyko teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėjama byla, kurioje jis yra nukentėjusysis dėl 2019 m. birželio mėnesio įvykio. Šio įvykio metu Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje, antrame sektoriuje, nuteistasis J. P., galimai įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kad teisminio posėdžio metu, vykusio 2020 m. sausio 10 d., J. P. būtų išsakęs jo atžvilgiu grasinančio pobūdžio žodžius, jis neatkreipė dėmesio, kadangi jis jam atrodo nėra stabilios psichikos ir jo žodžių nesureikšmina bei rimtai nevertina. Ką konkrečiai jis išsakė jo atžvilgiu, jis neatsimena ir pasakyti negali, tai turi būti užfiksuota teisminio posėdžio protokole. Įvykio metu, dėl kurio yra nagrinėjama byla, jie su nuteistuoju J. P. atlikinėjo bausmę viename būryje, tačiau dabar jis yra perkeltas atlikinėti bausmę į kitą sektorių, todėl tiesioginis pavojus jo gyvybei tikrai negresia. Teismo posėdžio metu 2020 m. sausio 10 d. jis pavojaus savo gyvybei tikrai nejautė, kadangi teismo salėje J. P. buvo uždarytas į tam tikrą sulaikymo vietą, įrengtą teismo salėje, todėl jis prisiartinti prie jo ir jam sukelti pavojaus tikrai negalėjo. Nuteistajam J. P. jokių pretenzijų neturi, pareiškimą teikti atsisako (1 t. b. l. 18-19);

liudytoja J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate Veiklos skyriuje, tyrėjos pareigose. Prisimena, kad 2020 m. sausio 10 d. apie 10.00 val., pagal pavedimą kartu su Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja U. Š. vykdė nuteistojo J. P. konvojavimą į teisiamąjį posėdį. Teisiamojo posėdžio pradžia buvo apie 10.00 val. Jai žinoma, kad buvo nagrinėjama byla, kurioje nukentėjusysis M. K. N., o kaltinamasis – J. P.. Prisimena, kad J. P. kaltinamas dėl panaudoto fizinio smurto prieš M. K. N., t.y. laisvės atėmimo vietoje bandė jį padurti, ar sužeisti peiliu, tiksliai pasakyti negali. Teisiamojo posėdžio metu jai pasirodė, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu, jis kelis kartu pakartojo, kad dėl savo poelgio visiškai nesigaili, jam gaila, kad M. K. N. liko gyvas, bet jis vis tiek jį užmuš. Jai žinoma, kad abu proceso dalyviai yra nuteistieji ir atlieka bausmes Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje, tačiau skirtinguose sektoriuose, tačiau atsimena, kad kaltinamasis pasakė, jog pateks į tą patį sektorių pas nukentėjusįjį ir vis tiek jį nužudys. Jos nuomone, tas grasinimas yra realus, kadangi kaltinamasis kalbėjo labai piktai ir garsiai po keletą kartų išsakė grasinimus M. K. N. atžvilgiu visiems teisiamojo posėdžio dalyviams girdint (1 t. b. l. 28-29);

liudytoja U. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate Veiklos skyriuje, vyresniosios tyrėjos pareigose. Prisimena, kad 2020 m. sausio 10 d. apie 10.00 val., pagal pavedimą kartu su Veiklos skyriaus tyrėja J. S. vykdė nuteistojo J. P. konvojavimą į teisiamąjį posėdį. Teisiamojo posėdžio pradžia buvo apie 10.00 val. Žino, kad buvo nagrinėjama byla, kurioje nukentėjusysis M. K. N., o kaltinamasis – J. P.. Šie abu asmenys žinomi iš darbo reikalų. Bylos aplinkybių, dėl kurių J. P. yra teisiamas nežino, tačiau suprato, kad yra panaudojęs fizinį smurtą prieš M. K. N., t.y. būnant laisvės atėmimo vietoje bandė jį sužeisti peiliu. Teisiamojo posėdžio metu jai pasirodė, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi jis garsiai šaukė maždaug tokius žodžius: „aš gailiuosi, kad jo neužmušiau, aš vis tiek jį užmušiu“. Kiek prisimena, J. P. tapo agresyvus, kai posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jo psichinės būklės. Teisėjas pasiteiravo kaltinamojo, ar jis suvokia išsakęs grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu, kai kaltinamasis atsakė, kad suvokia ir gali už tai jį nuteisti. Jai žinoma, kad abu proceso dalyviai yra nuteistieji ir atlieka bausmes Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje, tačiau skirtinguose sektoriuose. Dar prisimena, kad kaltinamasis paaiškino, jog pateks į kitą sektorių, kuriame bausmę atlieka M. K. N., pas nukentėjusįjį ir vis tiek jį nužudys. Nukentėjusysis kažkokios reakcijos į grasinimus jo atžvilgiu neparodė, elgėsi santūriai, neatrodė akivaizdžiai išsigandęs. Jos nuomone, šie grasinimas yra realūs, kadangi kaltinamasis ne vieną kartą posėdžio meta išsakė grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu visiems dalyvavusiems asmenims girdint, buvo suirzęs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo gyvybei realios grėsmės nekilo, kadangi kaltinamasis buvo toje pačioje teismo salėje, tačiau uždaroje ir užrakintoje patalpoje, o prie patalpos stovėjo pareigūnas ( 1 t. b. l. 33-35);

2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolu nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teisiamojo posėdžio metu J. P. išsakė grasinimus M. K. N. atžvilgiu sakydamas: „Aš žinau ką aš padariau ir ką aš padarysiu ir aš vis tiek jį užmušiu. Aš važiuosiu į trečias Pravieniškes ir jį dėsiu į vietą. Nukentėjęs nepabėgs nuo manęs“, „Su nukentėjusiuoju dabar nesusitinkam, bet dar susitiksim. Aš suprantu ką aš dabar kalbu. Aš gailiuosi, kad M. K. N. liko gyvas. Aš norėjau jį užmušti. Aš šį grasinimą ir įvykdysiu ir už tai Jūs mane galite teisti“ (1 t. b. l. 40-41);

2020 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pateiktu garso įrašu nustatyta, kaip J. P. išsakė grasinimus M. K. N. atžvilgiu sakydamas: „Aš žinau, ką padariau ir žinau ką padarysiu, bet aš jį vis tiek užmušiu“, „Atvažiuosiu į trečias Pravieniškes už tai, kad jis vaikšto su racija, aš jį dėsiu į vietą. Jis ten nepabėgs nuo manęs“, „Taip. Aš gailiuosi, kad jis gyvas liko, gailiuosi“, „Taip. Aš gailiuosi, kad jis gyvas liko. Aš jį norėjau užmušti“, „Taip. Ir aš įvykdysiu tą grasinimą, aš įvykdysiu. Už tai Jūs mane galit teisti“ (1 t. b. l. 42-46).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. Kovo 5-18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-155/2020, nustatyta, kad įtariamajam J. P. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2020 m. sausio 10 d. buvo nustatyti psichikos sutrikimai: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsinis tipas (F60.30), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (F19.2). Įtariamasis J. P. šio nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu J. P. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali būti apklaustas, dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, taip pat atlikti bausmę. Įtariamajam J. P. nereikalingas priverstinis gydymas - priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas. (1 t. b. l. 194-194).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Byloje surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma neabejotinai nustatyta, kad J. P. tiesiogiai grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam M. K. N.. Akivaizdu, kad išsakydamas tokius išsireiškimus kaip “ Aš žinau ką aš padariau ir ką aš padarysiu ir aš vis tiek jį užmušiu, dėsiu į vietą, nukentėjęs nepabėgs nuo manęs, aš gailiuosi, kad M. K. N. liko gyvas, aš norėjau jį užmušti, aš šį grasinimą ir įvykdysiu ir už tai Jūs mane galite teisti”, J. P. suprato, kad nukentėjusysis pajaus baimės jausmą, šį grasinimą suvoks kaip realų ketinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir to siekė. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Vertinant, kad nukentėjusiam grasinimus išsakė asmuo, kurio atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinamas sužalojęs metaliniu virbu nukentėjusįjį M. K. N. viešoje vietoje – valgykloje, kitų nuteistųjų ir pareigūnų akivaizdoje (teismo nuoprendis neįsiteisėjęs), išsakant išsireiškimus pagal pobūdį būtent nukreiptus į smurtinio pobūdžio veiksmų naudojimą, neabejotinai sudaryta bauginanti situacija ir realus įspūdis nukentėjusiajam, kad jis gali būti nužudytas arba jam sutrikdyta sveikata. Įvertinus įrodymų visumą ir išdėstytas aplinkybes dėl grasinimų realumo, J. P. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Jano Pelevino atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors J. P. kaltu prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau kaltinamasis teisme dėl savo veiksmų visiškai nesigailėjo, kritiškai savo elgesio nevertino. Kaltinamojo atsakomybę sukinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas.

J. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas dvidešimt kartų (paskutinis 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamą veiką įvykdė bausmės atlikimo metu, yra baustas administracine tvarka, kas rodo, kad yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimus. Kaip matyti iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, jis bausmės atlikimo metu nuo 2011 metų 184 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, neskatintas, atliekant laisvės atėmimo bausmę nedirba ( 2 t. b. l. 158-159).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. P. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į J. P. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas didesnis, nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka J. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. P. yra nuteistas 2020 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu. Minėtu nuosprendžiu yra subendrinta bausmė su 2019 m. gegužės 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2020 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu nebendrintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 30 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).