Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Tadui Būdvyčiui, administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „M.“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau ir – bendrovė), registruotai (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 16 (1) dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „M.“ 2019 m. rugsėjo mėn., atlikdama žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)ir kuris yra kultūros paveldo vietovėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075), neypatingosios kategorijos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbus, iki pamatų išgriovė neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamojo namo plytų mūro laikančias išorės išilgines sienas pastato ašyse „A“ ir „C“, pažeidžiant 2014 m. parengto projekto „Gyvenamojo namo (1A2p) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo), vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo projektas, (duomenys neskelbtini) Nr. 31.12- 01.02-TP (toliau - Projektas), pagal kurį 2014 m. liepos 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-31-140721-00165, esminius sprendinius. Projekto statinio konstrukcinės dalies tomo IV(01) brėžiniuose Nr. 30.12-0 l-TPK-03 ((Pamatų sijų (rostverko) planas)), Nr. 30.12-0 l-TP-K-05 (Pirmo aukšto planas) ir Nr. 30.12-0l-TPK-06 (Antro aukšto planas) laikančių išorės išilginių sienų griovimas pastato ašyse „A“ ir „C“ nėra numatytas Projekte, todėl laikančių išorės išilginių sienų griovimas neatitinka Projekto statinio konstrukcinės dalies tomo IV(01) brėžiniuose Nr. 30.12-0 l-TPK-03 ((Pamatų sijų (rostverko) planas)), Nr. 30.12-0l-TP-K-05 (Pirmo aukšto planas) ir Nr. 30.12-0l-TPK-06 (Antro aukšto planas) nurodytų esminių projekto sprendinių. Pažeidimas užfiksuotas 2019 m. gruodžio 23 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-191223-00097, versijos Nr. 2. Taip pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto 22 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 (1) dalyje.

Institucijos atstovas Tadas Būdvytis teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažeidimo esmė yra tai, kad statytojas pažeidė 2014 metais išduotą statybos leidimą. Statyba buvo vykdoma pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento pagrindu techninio statinio projekto sprendinius, kurie laikytini esminiais statybos projekto sprendiniais. Tokia situacija, kai statyba vykdoma turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pagal Statybos įstatymą yra vertinama kaip savavališka statyba. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas specialiai saugomoje teritorijoje. Šiuo atveju tai yra požymis, lemiantis, kad tai yra esminis statinio sprendinys. Atkreipia dėmesį, jog 2020 m. sausio 17 d. UAB „M.“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuris nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad statinio konstrukcinės dalies grafinis sprendimas iš pamatų sijų rostverko plano iš pastato I ir II aukšto planų, kurioje yra aiškiai aprašyta kokios yra statinio konstrukcijos, kurios pagal projektą yra išsaugomos, kurios naujai atkuriamos ir panašiai. Šiuo atveju kalba eina apie statybos darbus, kurie yra atliekami ašyje C ir A. Pažeidimas kildinamas iš to, kad ašyje C ir A, I ir II aukšto planuose nurodytos sienų konstrukcijos yra neliečiamos, statytojas jų negalėjo nugriauti ir išardyti. Tik iš vidaus galėjo atlikti šio mūro apšiltinimą. Šis sprendinys aprašytas grafinėje dalyje, ši siena yra išorinio tipo. Statinio išorės sienos pagal techninį reglamentą yra išorinio tipo, t.y. laikanti siena. Pagal Statybos įstatymo straipsnio 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija yra skirta laikyti apkrovas, užtikrinti statinio mechaninį atsparumą. Šiuo atveju šitos sienos yra laikančios konstrukcijos, kurios laiko apkrovas, dėl to ginčo neturėtų kilti. Ir būtent šitų laikančių sienų konstrukcijų išardymas, kaip tai nėra numatyta projekte, suponuoja savavališkos statybos pažeidimo situaciją. 2020 m. vasario 18 d. statytojo paaiškinime matyti, kad bendrovės atstovas neneigia paties fakto, tačiau ginčas kilo dėl pažeidimo kvalifikacijos, kad pažeidimo požymiai atitinka ne Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalį, o 58 straipsnyje nurodytus požymius. Nesutiktina su tuo, kadangi pagal faktinę situaciją, tai nėra nukrypimas nuo kitų neesminių statinio sprendinių, todėl negalima taikyti 58 straipsnio. Kad statinio būklė buvo avarinė, ginčo dėl to nėra. 2012 metų ataskaitos pagrindu išduotas 2014 metais statybos leidimas, statybos techninis projektas ir buvo parengtas minėtos ataskaitos pagrindu, kad užtikrintų ataskaitoje nustatytų trūkumų pašalinimą. Buvo nurodyta kokios sienos neturėjo būti griaunamos, o kurių neįmanoma išsaugoti ir kurios turi būti nugriautos. Šita ataskaita pateisina projekto parengimą, kuris yra kaip mechanizmas turintis užtikrinti galimai avarinės būklės pašalinimą ir naujo statinio sukūrimą jį kapitališkai suremontuojant. Jeigu statinys neva tai sugriuvo, byloje turi būti pateikti įrodymai, nes teisės aktuose aiškiai reglamentuojama kas būna, kai įvyksta avarija. Privaloma atlikti eilę veiksmų, tarp jų pranešti tam tikroms institucijoms. Reikėjo pranešti apie tai kas įvyko atitinkamai institucijai, aprašyti statinio būklę po avarijos, pažeidimus ir jų atsiradimo vietas. Institucija susipažinusi su situacija, sudaro komisiją, kuri konkrečiu atveju gali nustatyti priežastis. Byloje tokių duomenų, kad įvyko avarija nėra. Statytojas pasirinko netinkamą darbų organizavimo atlikimo būdą, kuris prieštaravo statybos darbų techniniam projektui. Statybos darbų organizavimo dalyje aprašyta kaip yra vykdomas gyvenamojo namo kapitalinis remontas. Ten pasakyta, kad pastato ardymo darbai vykdomi atskiromis dalimis, nurodyta kad statybos darbų metu privaloma stebėti nešančias konstrukcijas, kad išardžius vienas konstrukcijas, išramstyti kitas. Išramstymo darbai turi būti vykdomi pagal technologinę kortelę, kurios byloje nėra. Pastebėjus pastate įtrūkimus, deformacijas, reikėjo stabdyti darbus ir kartu su projekto autoriumi spręsti atsiradusius pažeidimus. Duomenų, kad būtų kreiptasi į projekto autorius, nėra. Savo paaiškinime statytojas visą atsakomybę perkelia rangovui, jog jis galimai neįvertino kad pastatui grėsė sugriuvimas dėl blogos būklės. Iš esmės situacija buvo valdoma, tai nėra avarija. Šiuo atveju tai yra paties statytojo veiksmas įgyvendintas su rangovo pagalba. UAB „M.“ kultūros paveldo vietovėje atlikdamas kapitalinio remonto darbus išgriovė išilginę sieną taip pažeisdamas 2014 metais išduotą statybos leidimą. Pats statytojas neneigė, kad vykdė darbus, kurių eigoje sugriovė šį statinį, tačiau ir toliau vykdė statybos darbus. Rangovas nepaneigė to, jog sugriuvus statiniui, statybos darbai buvo toliau vykdomi. Toks elgesys rodė, jog toks ir buvo sumanymas, kad tos medžiagos bus panaudotos. Jeigu statytojui pasirodė, jog šios sienos yra jau labai avarinės būklės ir nebegali būti naudojamos, turėjo būti keičiamas esminis statinio sprendinio projektas, gaunamas naujas statybos leidimas. Statytojui paprasčiau buvo nugriauti ir iš naujo pastatyti, o tai lemia, kad statyba buvo savavališka. Siena yra laikančioji konstrukcija, todėl tai yra esminis sprendinys, kuris yra pažeistas. Atsakomybė kyla statytojui pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalį.

UAB „M.“ atstovas advokatas Remigijus Bukėnas teismo posėdžio metu parodė, jog šioje byloje yra svarbu išsiaiškinti kaltės turinį, pačios aplinkybės nėra ginčijamos. Apie įvykusią avariją institucijos sužinojo tą pačia dieną, tik institucijos atstovas „sutirštino“ tam tikrus aspektus. Ten viskas turėjo būti griaunama išskyrus A ir C sienas. 2012 metais UAB „Baltų būstas“ parengė statinio būklės tyrimo ataskaitą. UAB „M.“ tą pastatą įgijo 2019 metais. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog tokių statinių gyvavimas trunka 125 metus, kai buvo rengiama ataskaita tam statiniui buvo 122 metai. 2019 metais UAB „M.“ pradėjo vykdyti statybos darbus, kai tam pastatui jau buvo 129 metai. Fotonuotraukose matosi per tą laikotarpį pablogėjimas būklės. Nors institucijos atstovas nurodo, kad esamas mūras neliečiamas, tai yra netiesa. Techninio projekto sprendiniuose 4.10 punkte aprašyti ardymo darbai, saugomų išilginių sienų iškritusios ar suskilusios plytos permūrijamos, permūrijami ar sustiprinami suirę kampai. Sienų neliečiamumas neegzistavo. Nebuvo nustatyta kiekybiškai kiek maksimaliai sienos galima permūryti. Rišamoji medžiaga buvo ištrupėjusi. Techniškai neitų permūryti sienų nepakeitus plytų ir neįdėjus rišančios medžiagos. Darbai tam tikra apimtimi, neapibrėžtais techninio projekto sprendiniais turėjo būti atliekami keičiant išilginių sienų plytas, jų kiekį nustatinėjant pagal faktą. Atliekant ardymo darbus, statinys buvo tiek nestabilus, kad išilginės sienos sugriuvo. Tai nebuvo tyčinis veiksmas, įvyko savaiminis nugriuvimas. Išgriuvo visos suskilusios plytos visa apimtimi. Rangovas pažeidęs neesminius statinio techninio projekto sprendinius, ardymo darbų eiliškumą, kuris nustatytas techniniame projekte, dėl to įvyko išilginių sienų nugriuvimas. Kapitalinio remonto darbų metu statinio konstrukcijos visos gali būti nuardomos, kaip nurodo techninis projektas, visos laikančios konstrukcijos gali būti išardytos ir perstatytos naujai. Natūralu, kad mūras turi būti keliamas iš naujo, kai statinio išilginės sienos yra nestabilios, nes sudėtinga esamą mūrą panaudoti tokį, koks jis buvo iki griūties. Pati veika nugriaunant išilgines sienas, turi būti kvalifikuojama ne pagal kilusius padarinius, o pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės turinį. Kaltės turinys ir pasireiškia, kad statytojas neužtikrino techninio projekto sprendinio 4.10 punkte nurodytų ardymo darbų eiliškumo. Šitų sprendinių nepakankamas laikymasis ir sukėlė tokius padarinius, kokie jie yra įvykę. Sprendžiant atsakomybės klausimą, nustatant kaltės turinį, vertinama kokius pažeidimus padarė, t.y. formalioji sudėtis, o ne pagal kilusius padarinius. Jokie griovimo darbai nebuvo atliekami, statytojo valios ardyti sienas nebuvo. Dėl to turi būti traukiamas atsakomybėn atitinkamai pagal Statybos įstatymo 58 straipsnį, o ne pagal 56 straipsnio 16 dalį. Šiuo atveju statytojas neperkelia atsakomybės rangovui. Statytojas sutinka, kad atsakomybė turi kilti jam, tačiau tai yra kvalifikacijos klausimas. Šiuo atveju buvo pasikliaujama pačiu 2014 metų projektu, naujas projektas užsakytas nebuvo. Vertinimas buvo toks, kad sienas reikės permūryti sudedant iškritusias plytas, kurių kiekis buvo milžiniškas, statytojas išsaugojo visas plytas, kad jos būtų panaudotos vėl, surišant jas šiuolaikiška rišamąja medžiaga. Šiuo atveju statytojas laikosi tokios pozicijos, jog įvyko savaiminė griūtis. Ardymo darbams buvo pasamdytas rangovas, kuris buvo supažindintas su ardymo darbų eiliškumu, kuris nustatytas techniniame projekte, jam buvo žinoma kaip tokie darbai turi būti vykdomi.

Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo paruoštas techninis projektas, gautas statybos leidimas, perduotas statytojui. Iš žiniasklaidos jis sužinojo, jog statinys buvo nugriautas, nors pagal projektą nebuvo numatytas statinio nugriovimas. Tame projekte jie saugojo Didžiojo Vandens gatvės pagrindinį fasadą, kuris turėjo kultūros vertybių požymių, saugojo vidinę sieną. Dalis buvo numatyta saugoti, dalis ardymui ir statymui naujomis medžiagomis. Jeigu keičiasi statybos būdas iš rekonstravimo į griovimą, statytojui reikalingas tokią statybą leidžiantis dokumentas. Pagal projektą buvo saugomos išilginės sienos. Projekto sudėtinė dalis yra brėžiniai, kuriuose ir yra nurodyta, kurios sienos saugomos, o kurios – ne. Projektas buvo daromas pagal tai kokią turėjo išeitinę medžiagą. Tik detalūs tyrimai gali atsakyti, ar galima permūryti sienos didžiąją dalį, bet nugriauti visos tai tikrai negalima. Projekte nebuvo nurodyta, kad visą sieną permūryti. Yra krūva metodų kaip tą sieną tvarkyti, kaip ją remontuoti.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, jog darė šio pastato projekto konstrukcinę dalį. Žino, kad buvo saugomos dvi sienos, jas parodė brėžinyje. Rengdama projekto dalį, ji vadovavosi 2012 metu UAB „Baltų būstas“ ataskaita. Jau yra praėję daug laiko. Tų pastatų sienų būklė galėjo suprastėti, žiūrint kaip jos buvo paliktos, galėjo ir reikšmingai pasikeisti. Jei daug reikia permūryti, tai reikia permūryti, bet jei galima išsaugoti, reikia išsaugoti. Ji tik apžiūrėjo konstrukciją ir nusprendė ką išsaugoti.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo pasamdytas išvalyti šiukšles apleistame pastate. Ten buvo sąvartynas. Jokių reikalavimų jam keliama nebuvo, tik reikėjo laikytis saugumo darbe taisyklių. Jis jokių statybos darbų ten neatliko. Jis ten buvo pirmasis, prieš tai jokių darbų ten nebuvo atlikta. Buvo akivaizdu, jog pastatas yra avarinis ir UAB „M.“ vadovas įspėjo elgtis atsargiai. Antro aukšto stogas buvo įgriuvęs. Pradėjo valyti nuo pirmo aukšto. Dalį šiukšlių išvalė. Kai jis pajudino nudegusius perdengimus, kad ant jo neužgriūtų, pradėjo griūti antras aukštas, kelis balkius nustūmė, išgirdo bumbtelėjimą, ir pamatė, kad dalis sienos nugriuvo, dar pajudino balkius, tada visas 2 aukštas įgriuvo į pirmą. Išbėgo į lauką ir pamatė, kad viskas sugriuvo. Jokių darbų daugiau jis ten nevykdė, tik rinko šiukšles. Tik norėjo kabančius balkius pastumti, kad neužgriūtų ant jo, matyt tiek ir tereikėjo juos pajudinti, pusvalandį juos pastumdė ir jie nugriuvo. Jokių įrenginių nenaudojo, darė viską rankomis, dirbo vienas. Kiek galėjo, viską išvalė rankomis, po to traktoriumi vežė tas šiukšles. Jis rinko raudonas plytas, nes liepė direktorius išrinkti sveikas plytas ir sudėti ant padėklo. Ten buvo ir baltų, ir sutrupėjusių plytų. Tikslas buvo išvalyti pastatą pagal sutartį. Jis neatliko jokių ardymo darbų, jokių statybos projektų jam nereikėjo, jam reikėjo tik surinkti šiukšles. Pastatas pats sugriuvo, nes jis pajudino sulūžusias detales. UAB „M.“ vadovas atvažiavo po pietų, jis jam viską paaiškino kaip buvo.

Iš 2019 m. gruodžio 23 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akto Nr. BIPA-30-191223-00097, Versijos Nr. 2 matyti, jog atlikus statinio patikrinimą (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo vietovėje, nustatyta, jog padarytas pažeidimas: neypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas saugomoje teritorijoje (b. l. 12-20).

Iš 2020 m. sausio 17 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-30-2000117-00007, Versijos Nr. 2 matyti, jog šiuo dokumentu konstatuota savavališka statyba (duomenys neskelbtini), statytojas UAB „M.“ (b. l. 21-26).

UAB „M.“ direktorius A. E. 2020 m. vasario 18 d. pateikė paaiškinimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini), kad pagal 2014 m. liepos 21 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-31-140721-00165 šiam pastatui nustatyta statybos rūšis - kapitalinis remontas. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal UAB „A 405“ parengtą Gyvenamojo namo (1A2p) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo), vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo projektą (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektas). Projekto sudedamosios dalies „Statinio konstrukcijos“ (tomas IV (01)) aiškinamojo rašto 4.10 dalyje yra nurodyta, kad daugelis pastato laikančiųjų konstrukcijų yra avarinės būklės. Atsižvelgiant į tai, daugelis esamų konstrukcijų keičiamos naujomis. Šiame pastate saugomos tik išilginės sienos išorinės sienos, o kitos visos konstrukcijos keičiamos. Pabrėžtina, kad aiškinamojo rašto, esančio sudėtine Projekto dalimi, tekste išdėstyti sprendiniai turi tokią pačią galią kaip ir kitose Projekto dalyse išdėstyti sprendiniai (pvz., brėžiniuose). Pažymėjo, kad naujų konstrukcijų įrengimas pagal kapitalinio remonto Projekto sprendinius yra neįmanomas neišardžius senųjų avarinės būklės pastato konstrukcijų. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, 2012 m. UAB „Baltų būstas“ atliko pastato 1A2p statybinius tyrimus ir ekspertų R. M. (atestato Nr. 6771) bei NKPA specialisto J-A. J. (atestato Nr. 1744) buvo pripažintas avariniu: perdangos buvo įgriuvusios, sienos stipriai suskilinėjusios. Pabrėžė, kad visiškai susidėvėjusiomis ir avarinės būklės buvo pripažintos tiek pastato sienos (suskilinėjusios), tiek medinės Perdangos (supuvusios), tiek ir stogų konstrukcijos (apdegusios ir supuvusios), todėl būtų buvę nesaugu net įleisti darbuotojams eiti į pastato vidų. UAB „M.“ pasamdė rangovą, kuris turėjo atlikti pastato 1A2p senųjų avarinės būklės laikančiųjų konstrukcijų ardymo darbus. Rangovui pradėjus vykdyti pastato 1A2p ardymo darbus nukrovimo metodu, statinys prarado stabilumą ir nugriuvo. Rangovas galimai neužtikrino visų gyvenamojo namo (1A2p) ardymo sprendinių, nustatytų Projekto dalyje „Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas“ (tomas XIII) aiškinamajame rašte ir Projekto dalyje „Statinio konstrukcijos“ (tomas IV (01)) aiškinamojo rašto 4.10 dalyje, laikymosi. Pabrėžė, jog rangovas atlikdamas ardymo darbus, galimai neįvertino to, kad dėl itin blogos būklės stipriai pažeistų visų laikančiųjų konstrukcijų, pastatui 1A2p: grėsė net savaiminis sugriuvimas, todėl nepakankamas Projekto sprendinių, reglamentuojančių ardymo darbus, laikymasis lėmė, kad sugriuvo ir pastato 1A2p išilginės sienos (didžioji jų dalis), kurias pagal Projekto sprendinius buvo numatyta išsaugoti. Pažymėjo, kad nors Projekte buvo numatyta, kad; visos pastato 1A2p konstrukcijos, išskyrus išilgines sienas, yra išardomos, tačiau paaiškėjo, kad Projekte numatytų išsaugoti išilginių sienų būklė buvo tokia bloga, kad jų išsaugojimas ir restauravimas objektyviai buvo neįmanomas. Projekto dalyje „Statinio konstrukcijos“ (tomas IV (01)) aiškinamojo rašto 4.10 dalyje, yra numatyta, kad saugomos išilginės sienos permūrijamos iškritusios ar suskilusios plytos, permūrijami suirę kampai. Atitinkamai statytojas buvusias saugomas išilgines sienas yra numatęs permūryti iš atrinktų šiose sienose buvusių senųjų plytų, taip maksimaliai išsaugant jų buvusi autentiškumą medžiagiškumo požiūriu. Kapitalinio remonto darbų vykdymui tinkamos pastato 1A2p senosios išilginių sienų plytos statytojo yra sandėliuojamos uždarosiose patalpose. Mano, kad objekte (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbai atitiko kapitalinio remonto statybos rūšį, tačiau statybos darbai buvo vykdomi pažeidžiant Projekto sprendinius, nustatančius pastato 1A2p ardymo darbų eiliškumą ir būdą. Tokiu būdu buvo padarytas ne Statybos įstatymo 56 str. 16 d., o šio įstatymo 58 str. nurodytą sudėtį atitinkantis pažeidimas (b. l. 27-28).

Iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad atlikti gyvenamojo namo stogo ir sienų griovimo darbai, išgriautos namo sienos iš gatvės, namo pamatai yra išlikę (b. l. 29-32).

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyti namo (duomenys neskelbtini)pakeitimai užfiksuoti nuotraukose (b. l. 32-42).

2012 metų gruodžio mėn. UAB „Baltų būstas“ statybinių tyrimų ataskaitos išvadose konstatuota, jog statinys (duomenys neskelbtini) yra avarinis. Nurodyta, jog turi būti paruoštas statinio rekonstrukcijos projektas numatant išsaugoti išilgines ir skersines išorės sienas, gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statinio griovimo darbus, laikantis darbo saugos ir pavojingų medžiagų tvarkymo ir utilizavimo reikalavimų (b. l. 68-74).

Iš 201 m. liepos 21 d. leidimo matyti, jog yra išduotas statybos leidimas Nr. LNS-31-140721-00165. Šiuo leidimu leista (duomenys neskelbtini)statyti naujus statinius bei atlikti statinio kapitalinį remontą (b. l. 41-43).

Iš 2014 m. gyvenamojo namo (1A2P) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo) vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo (duomenys neskelbtini), techninio projekto tomo IV (01) projekto dalies – statinio konstrukcijos 4.10 punkto Ardymo darbai matyti, jog nustatyta, kad pagal ekspertų techninės būklės įvertinimą rekonstruojamame pastate daugelis laikančių konstrukcijų yra avarinės būklės. Jos neatitinka šiuolaikinių projektavimo normų. Atsižvelgiant į tai, daugelis esamų konstrukcijų keičiamos naujomis. Šiame pastate saugomos tik išilginės išorinės sienos, kitos visos konstrukcijos yra išardomos. Ardymo darbus atlikti šiuo eiliškumu: 1.Saugomų išilginių sienų permūrijamos iškritusios ar sukilusios plytos, permūrijami suirę kampai, paruošiamos pamatų sustiprinimui. 2. Nuardoma stogo danga asbocementiniai lakštai, susandėliuojami į spec. konteinerius, paruošiami išvežimui. Nuardoma medinė stogo k-ja, medinė pastogės perdanga, išardomos pertvaros. 3.Išardomos mūrinės skersinės išorės ir vidaus visos sienos iki II-o a. grindų. 4.Užpildomos atsiradusios angos dėl perdangų išardymo saugotinose sienose, ir ardoma žemyn. Sveikos plytos susandėliuojamos, nuvalomas skiedinys ir vėliau gali būti panaudojamos atstatant sienas. Supuvusi mediena, statybinis laužas paruošiami išvežimui. 5. Saugotinos sienos išramstomos inventoriniais klojimais, kad kuo mažiau trukdytų įvažiuoti technikai - įrengti pamatus (b. l. 94-100).

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. rangos sutarties Nr. 19/09/13 matyti, jog UAB „M.“ sudarė rangos sutartį su R. P., kuria susitarta dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės šalinimo ir teritorijos sutvarkymo (b. l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, taip pat statinio savavališką kapitalinį remontą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Juridinis asmuo UAB „M.“ kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato STR 1.01.08:2002 1 punktas. Minėtas reglamentas apibrėžia dvi statinio remonto rūšis - statinio kapitalinis remontas (7.3.1. punktas), ir statinio paprastasis remontas (7.3.2. punktas). Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (10 punktas).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad UAB „M.“, atlikdamas neypatingosios kategorijos gyvenamojo namo, esančio kultūros paveldo vietovėje kapitalinio remonto darbus, iki pamatų išgriovė plytų mūro laikančias išorines išilgines sienas, pažeidžiant 2014 m. parengto projekto esminius sprendinius ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Juridinio asmens UAB „M.“ kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje, pagrindžia tiek šio asmens atstovo paaiškinimas tyrimo metu ir teisme, tiek fotonuotraukomis užfiksuoti darbai, taip pat faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei savavališkos statybos aktas.

UAB „M.“ atstovas advokatas iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su nusižengimo kvalifikavimu ir teigia, jog UAB „M.“ vykdomi darbai atitiko kapitalinio remonto statybos rūšį, tačiau statybos darbai buvo vykdomi pažeidžiant projekto sprendinius, nustatančius pastato ardymo darbų eiliškumą ir būdą, todėl buvo padarytas Statybos įstatymo 58 straipsnyje nurodytas pažeidimas, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius. UAB „M.“ atstovas advokatas nurodo, jog UAB „M.“ veiksmuose nebuvo tyčios nugriauti sieną, įvyko savaiminė griūtis rangovui atliekant ardymo darbus. Tačiau tokie UAB „M.“ atstovo argumentai paneigiami byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktą esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

2020 m. vasario 18 d. UAB „M.“ pateiktame paaiškinime nurodė, jog objekte (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbai atitiko kapitalinio remonto statybos rūšį, tačiau statybos darbai buvo vykdomi pažeidžiant Projekto sprendinius, nustatančius pastato 1A2p ardymo darbų eiliškumą ir būdą. 2014 m. gyvenamojo namo (1A2P) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo) vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos, sandėlio griovimo (duomenys neskelbtini), techninio projekto tomo IV (01) projekto dalies – statinio konstrukcijos 4.10 punkte „Ardymo darbai“ konstatuota, jog šiame pastate saugomos tik išilginės išorinės sienos, kitos visos konstrukcijos yra išardomos bei nustatytas ardymo tvarkos eiliškumas. Taigi, šis sprendinys pagal Statybos įstatymą yra laikytinas esminiu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nustatyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tai, kad statyba buvo savavališka patvirtina byloje esantis 2020 m. sausio 17 d. savavališko statybos aktas Nr. SSA-30-2000117-00007. Nagrinėjamu atveju, išilginė išorinė siena, yra laikanti konstrukcija ir ji buvo išardyta tokiu būdu, kuris nenumatytas statinio techniniame projekte. Institucija tokią situaciją, kai statyba vykdoma turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pagal Statybos įstatymą vertina kaip savavališką statybą. UAB „M.“ atstovas advokatas Remigijus Bukėnas nurodo, kad įvyko savaiminė išorinės sienos griūtis, be kita ko teigdamas, jog apskritai pagal projektą sienų neliečiamumas neegzistavo, neaišku kiek sienos plytų buvo galima išardyti. Tačiau, tokie UAB „M.“ atstovo argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi 2014 m. statybos techniniame projekte yra aiškiai konstatuota, jog šiame pastate saugomos būtent tik išilginės išorinės sienos, kitos visos konstrukcijos yra išardomos. Teismo posėdžio metu tai patvirtino 2014 metų statybos techninio projekto vadovas G. Č. bei projekto konstrukcinę dalį rengusi liudytoja V. M.. UAB „M.“ vadovas neabejotinai žinojo, kad įsigijo pastatą esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra avarinės būklės. Šis faktas konstatuotas dar 2012 metų UAB „Baltų būstas“ ataskaitoje, kurios pagrindu buvo parengtas 2014 metų statybos techninis projektas ir išduotas statybos leidimas. Akivaizdu, jog 2019 metais, kai UAB „M.“ įsigijo minėtą pastatą, jo būklė nuo 2014 metų, kai buvo parengtas įgyvendinamas projektas, jau galėjo būti pablogėjusi. Neabejotinai UAB „M.“ vadovas turėjo įvertinti šią situaciją, įsitikinti, ar pagal esamą pastato būklę yra įmanoma įgyvendinti pastato kapitalinio remonto ir griovimo darbus pagal parengtą projektą. Jei pastato būklė buvo tokia, kad nebuvo realios galimybės įgyvendinti darbų pagal parengtą projektą, atitinkamai turėjo būti iš pradžių atliekami reikalingi projektavimo darbai, gaunamas statybos leidimas tokiems darbams atlikti ir tik tada faktiškai atliekami statybos ir griovimo darbai. Tačiau, statytojas UAB „M.“ šių veiksmų neatliko. Priešingai, UAB „M.“ 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė rangos sutartį su R. P. dėl pastato avarinės būklės šalinimo ir teritorijos sutvarkymo, kuris, remiantis jo parodymais, tvarkydamas šiukšles išjudino balkius, dėl ko saugotina siena sugriuvo. Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. teigė, jog net nebuvo supažindintas su statybos techniniu projektu, jis privalėjo tik išvalyti šiukšles, tačiau, kai griuvo išilginė siena, jis pagal UAB „M.“ vadovo nurodymą, rinko senas plytas ir dėjo jas ant padėklo, kad vėliau jos būtų permūrytos. Šie byloje nustatyti duomenys leidžia manyti, kad UAB „M.“ turi tikslą sienas, kurios turėjo būti išsaugotos pagal parengtą projektą, pastatyti iš naujo, panaudojant senas plytas, o ne išsaugoti laikančias išorės išilgines sienas pastato ašyse „A“ ir „C“, kaip tai numatyta projekte. Nors teisės aktai ir nereglamentuoja bei projekte nenumatyta, kiek sienos plytų buvo galima išardyti, o kiek jų turėtų būti išsaugota, tačiau akivaizdu, kad visiškas sienų nugriuvimas reiškia, kad tos sienos nebuvo išsaugotos ir tokiu būdu pažeisti esminiai projekto sprendiniai. Kaip minėta, statinys yra kultūros paveldo vietovėje. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Teismo vertinimu, statytojas UAB „M.“, net jeigu ir neturėjo tyčios nugriauti laikančių išorinių išilginių sienų pastato ašyse „A“ ir „C“, tačiau turėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad pagal projektą saugomos sienos būtų išsaugotos ir šių veiksmų neatlikęs, turi prisiimti neigiamas dėl to kilusias pasekmes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija administracinio nusižengimo protokole pagrįstai konstatavo, kad UAB „M.“ pasirinko netinkamą darbų organizavimo būdą, dėl ko ir buvo padarytas pažeidimas, atitinkantis Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinio pažeidimo sudėtį. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti Statybos įstatymo 58 straipsnio pažeidimą, nes šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už visus kitus pažeidimus, susijusius su statinio projekto sprendinių pažeidimu, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius. Būtent už šių sprendinių pažeidimą taikoma atsakomybė yra griežtesnė ir turi būti taikoma nagrinėjamu atveju.

Juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas UAB „M.“ nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo būtų baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo siekia skirdamas sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 (1) dalyje, skirti 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT477300010126228899, esančią banke Swedbank, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavadinimą, įmonės kodą, administracinio nusižengimo nutarimo datą ir numerį, įmokos kodą 5447, nurodant, kad apie baudos sumokėjimą būtina pranešti protokolą surašiusiai institucijai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.