Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 4 iš 5 bankroto administratorių, kurie MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d. imtinai, atliko įprastus bankroto proceso veiksmus, kurie buvo deleguoti bendrijos vadovo, visi MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai - bankroto administratoriai veikė MB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto įgaliojimo pagrindu. Darbinės funkcijos neretai buvo deleguojamos ir pagal darbuotojo - bankroto administratoriaus rezidavimo vietą, o toks teritorinis darbų paskirstymas, pavyzdžiui susijęs su reagavimu į signalizacijos suveikimą, turto aprodymas vertintojams ir/ar potencialiems turto pirkėjams ir panašaus pobūdžio darbai sudaro sąlygas taupyti bankrutuojančių/bankrutavusių įmonių lėšas. Vien aplinkybė, kad minėti 4 darbuotojai, kurie nebuvo paskirti įgaliotais asmenimis Tarnybos tvarkomojoje duomenų bazėje, nepaneigia aplinkybės, jog tokie darbuotojais vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtų įmonių bankroto procedūras. Administratorius samdė darbuotojus, siekdamas ne pranašumo bankroto administratorių atrankoje, o įvairiems bankroto proceso veiksmams atlikti. Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu neįvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁸ str. 2 d. ir neperspėjo, jog turi būti laikomasi Elgesio kodekso ir/ar kitų teisės aktų pažeidimu

Kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Pareiškėjos atveju Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 p. ir 11.4.4 p., atsižvelgdamas į nustatytas lengvinančias aplinkybes, pareiškėjos pateiktą nuomonę bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjai švelnesnę ĮBĮ ll⁷ str. 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą - įspėjimą. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro skundžiamo įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėja iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame pareiškėjos veiklos patikrinime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-374 ,,Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta nuobauda - įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“ į bankroto administratorių sąrašą buvo įrašyta 2019 m. sausio 28 d.

2019 m. kovo 27 d. bankroto administratorius MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė keturias darbo sutartis su keturiais darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą.

2019 m. birželio 20 d. pareiškėja nutraukė darbinius santykius su keturiais darbuotojais. Apie tai 2019 m. birželio 27 d. pranešimu informavo Tarnybą.

Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d., t.y. tuo metu, kai buvo sudarytos darbo sutartys su minėtais keturiais darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atrinktas administruoti 8 mažų įmonių bankroto procedūras.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2602 informavo pareiškėją apie sprendimą atlikti neplaninį MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (toliau - Patikrinimas) dėl galimų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-286 (toliau - Elgesio kodeksas), 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimų ir nustatė pareiškėjai terminą pateikti išsamius paaiškinimus (bei juos pagrindžiančius dokumentus) dėl rašte nurodytų aplinkybių iki 2019 m. spalio 14d.

2019 m. spalio 14 d. Tarnyba gavo MB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimus.

2019 m. gruodžio 19 d. išvados projektas (registracijos Nr. D4-1821) „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ (toliau - Išvados projektas) pateiktas Tarnybos direktoriui.

2019 m. gruodžio19 d. pareiškėja elektroniniu paštu supažindinta su Išvados projektu.

2019 m. gruodžio 30 d. (registracijos Nr. D1 -18469) Tarnyba gavo pareiškėjos nuomonę dėl Išvados projekto, kurią pareiškėja Tarnybai išsiuntė 2020 m. gruodžio 27 d. 19.21 val. (toliau - Nuomonė).

2019 m. gruodžio 30 d. išvada Nr. D4-1892 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo“ pateikta Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada).

2019 m. gruodžio 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjos papildomus dokumentus prie Nuomonės, kuriuos pareiškėja Tarnybai išsiuntė 2019 m. gruodžio 31 d. 8.43 val.

2019 m. gruodžio 31 d. priimtas skundžiamas Įsakymas.

2020 m. sausio 2 d. Tarnybos raštu pareiškėja informuota apie Įsakymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) (teisės akto redakcija galiojanti ginčui aktualiu laikotarpiu) bei Elgesio kodeksas. Patikrinimo procedūras reglamentuoja Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270, Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341.

ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – ir Atrankos taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Atrankos taisyklių 21.1 punktas numato, kad darbo krūvis - Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas , pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau - FASĮS). Taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta, kad „fizinio asmens darbo krūvis - visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma“. Atrankos taisyklių 21.1.2 punktas numato, kad juridinio asmens darbo krūvis - juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, (toliau visi kartu - darbuotojai administratoriai) darbo krūvių, apskaičiuotų šių taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalinta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus. Atrankos taisyklių 24 punkte numatyta, kad kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė - leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau - LASĮS).

Elgesio kodeksas reglamentuoja etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Elgesio kodekso 5 punkte įtvirtinta, jog bankroto administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo. Sąžiningumo principas numato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas). Laikydamasis profesinės kompetencijos principo, bankroto administratorius, be kita ko, turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, administratorius laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius, kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1-1 dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1-2 dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kurią patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai, jog bankroto administratorius MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 27 d. sudarė keturias darbo sutartis su keturiais darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą, o po beveik trijų mėnesių, t. y. 2019 m. birželio 20 d. darbinius teisinius santykius su šiais keturiais darbuotojais nutraukė. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos įdarbinti bankroto administratoriai nebuvo įgalioti administruoti jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų įmonių bankroto procesų. Pareiškėja tuo metu, kai buvo sudarytos darbo sutartys su keturiais bankroto administratoriais (laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), buvo atrinkta 8 įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirta administruoti šių įmonių bankroto procesus. Išvados Lentelėje Nr. 2 buvo pateikti pavyzdžiai apie Administratoriaus FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus pareiškėjos darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje viršytų nustatytas FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijęs LASĮS ribas ir negalėtų gauti administruoti naujų įmonių bankroto procesų (išskyrus Atrankos taisyklėse numatytas išimtis). Taigi, pareiškėjai įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir pareiškėja neviršija A, B, ir C grupės įmonių LASĮS ribų. Be to, vadovaujantis turima informacija, buvo nustatyta, kad pareiškėja iki 2019 m. birželio 20 d., kuomet buvo atleisti minėti keturi darbuotojai dalyvavo (teikė sutikimą-deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 484 įmonių atrankoje bei nustatyta, kad pareiškėja, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) A. B. ir nei vienam iš keturių darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų Išvadoje. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius. Taigi, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja savo veiksmais, kuomet įdarbino darbuotojus ir juos neskyrė (neįgaliojo) administruoti pareiškėjai priskirtų įmonės bankroto procesų (nors jie ir nelaikytini neteisėtais), sudarė prielaidas nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, dirbtinai pagerinti savo atrankos rodiklius ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėja, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad bankroto administratorius pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1., 11.4.4. punktų nuostatas, nes įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) pareiškėjui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje veiksmai, kuomet sistemingai įdarbinami darbuotojai ir pareiškėjui neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, iš esmės nelaikytini neteisėtais, tačiau jais yra sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnyba įvertinusi teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą dėl pareiškėjos Elgesio kodekso pažeidimų, kai pareiškėja įdarbino keturis darbuotojus, kurie neadministravo jiems paskirtų įmonių bankroto procesų. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. B. yra atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo/ atleidimo, todėl jai, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrįstai buvo skirta nuobauda - įspėjimas.

Teismas sutinka su atsakove, jog Tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime dėl pradedamo pareiškėjos veiklos patikrinimo buvo nurodyta, kad bus tikrinamos pareiškėjos veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant keturis darbuotojus, o ne konkretūs pareiškėjos veiksmai atlikti 2019 m. rugsėjo 11 d., kaip kad pareiškėja bando pateikti skunde teismui.

Be to, Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 nei kitose teisė aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad Tarnyba prieš pradėdama neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą privalo nurodyti laikotarpį kuris bus tikrinimas. Pažymėtina, jog pareiškėja teikė 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimus, kurie buvo papildyti Nuomone, į kurią Tarnybos direktorius atsižvelgė priimdamas ginčijamą Įsakymą. Taigi, priešingai nei teigia skunde MB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja gavusi Išvados projektą turėjo galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir ja pasinaudojo pateikdama Nuomonę, o kadangi pareiškėjos pateiktoje Nuomonėje iš esmės nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti pačią Išvadą, todėl Tarnybai ir nebuvo pagrindo keisti Išvadą. Taigi, teismas jokių procedūrinių pažeidimų Tarnybai priimant ginčijamą Įsakymą nenustatė.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą įsakymą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, teismas daro išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.