- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-1316-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- E. T., A. O. Š., J. S., E. A. L., J. V. B., S. L., M. P. B., V. J. B., V. S.
- Ieškovas
- A. Ž., M. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities viršininko administracija, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant atsakovės E. T. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir M. Ž. ieškinį atsakovams E. T., A. O. Š., J. S., E. A. L., J. V. B., S. L., M. P. B., V. J. B., V. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys byloje Utenos apskrities viršininko administracija ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. Ž. ir M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 3-8) bei patikslintais ieškiniais (1 t., b.l. 34-40, 2 t., 107-113, 143-149) prašydami patvirtinti sudarytas taikos sutartis su atsakovais A. O. Š. ir V. S. bei su atsakovais J. S., E. A. L., J. V. B., S. L., M. P. B., V. J. B. ir civilinę bylą šių atsakovų atžvilgiu nutraukti; nustatyti kelio servitutą, parenkant kelio vietą ir kryptį pagal byloje pateiktą R. J. įmonės, suderinus su matininku G. P., ant topografinės nuotraukos, parengtą kelio servituto projektą, pažymėtą S-1 ženklu (kelio plotis 4 m, plotas 984 kv.m), suteikiant teisę patekti į ieškovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (viešpataujantis daiktas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant įvairiomis transporto priemonėmis ir naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku per atsakovės E. T. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (tarnaujantį daiktą) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė iš atsakovės E. T. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad 2004-12-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Ignalinos raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą galima patekti tik per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, tačiau tam tikslui kelio servitutas nėra nustatytas. Ieškovai teigia, kad siūloma kelio servituto vieta labiausiai atitiktų kelio reikalavimus, nes žemės sklypo paviršius šioje vietoje yra kietas, tinkamas važiuoti transporto priemonėms be papildomų didelių sąnaudų. Teigia, jog nenustačius kelio servituto, negalima naudoti pagal paskirtį ne tik ieškovams priklausančio žemės sklypo, bet ir dar dviejų žemės sklypų, priklausančių asmenims, su kuriais ginčas dėl kelio servituto nustatymo išspręstas taikos sutartimis, nes žemės sklypai yra ežero pusiasalyje ir kitaip patekti į juos sausumos keliu nėra galimybės. Siūlomoje vietoje nustačius kelio servitutą, atsakovės teisės bus pažeistos minimaliai, nes siūloma kelio servituto vieta ir kryptis yra pakankamai nutolusi nuo atsakovės žemės sklype esančių gyvenamųjų pastatų, eina atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies pakraščiu ir nesudaro didesnių kliūčių atsakovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovai nesutinka su atsakovės siūloma kelio servituto vieta ir kryptimi, nes ji visiškai neatitinka kelio reikalavimų, yra pelkėta ir netinkama važiuoti transporto priemonėms be papildomų didelių sąnaudų. Pagal UAB „Meleksas“, turinčios teisę atlikti kelių statybos darbus, parengtą preliminarią sąmatą - kieto paviršiaus, tinkamo važiuoti automobiliu, įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje kainuotų apie 161.000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė E. T. nesutinko su ieškiniu (1 t., b.l. 85-87), nurodydama, kad kelio servituto nustatymas ieškovų siūlomoje vietoje pažeis jos teises naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, nes apsunkins naudojimąsi dirbama žeme, sodu. Mano, jog ieškovai kelio servituto vietą ir kryptį siūlo, vadovaudamiesi tik savo interesu kuo mažesnėmis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, neatsižvelgdami į atsakovės teises. Siūlo nustatyti kelio servitutą palei jos ir A. O. Š. žemės sklypų ribą.
Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutinka (1 t., b.l. 96-97). Suformuojant žemės sklypus 1993-1999 metais nebuvo nustatyti kelio, kuriuo galima būtų patekti į šiuos žemės sklypus, servitutai. Šiuo metu servituto nustatymas administraciniu aktu negalimas, nes tam prieštarauja žemės sklypų savininkai, todėl servitutas turi būti nustatytas teismo sprendimu, nes, nenustačius kelio servituto, ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti pagal paskirtį. Ginčas tarp šalių yra dėl vienintelio realiai galimo privažiavimo prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo – Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija - atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 100-101) nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Ieškinyje paminėti žemės sklypai patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Sklypams taikomi nacionalinio ir regioninių parkų bei kraštovaizdžio draustinių apribojimai. Minėti apribojimai nedraudžia įgyvendinti ieškovų nuosavybės teisių į jų valdomą žemės sklypą, šiuo atveju suteikiant teisę patekti į valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per atsakovų valdomus žemės sklypus. Tretysis asmuo mano, kad kelio servituto, jo vietos ir krypties nustatymas yra teismo ir daiktų savininkų pasirinkimas.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovų ginčas su atsakovais A. O. Š., V. S., J. S., E. A. L., J. V. B., S. L., M. P. B. ir V. J. B. išspręstas 2009 m. gegužės 28 d. ir 2009 m. liepos 2 d. taikos sutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. E. T. nuosavybės teise priklausančiam, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime esančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatė 984 m² ploto, 4 metrų pločio kelio servitutą, suteikiant teisę kitiems asmenims patekti į Ignalinos rajono savivaldybės(duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), važiuojant įvairiomis transporto priemonėmis ir naudojantis kaip pėsčiųjų taku, kelio vietą ir kryptį nustatant R. J. įmonės parengtoje E. T. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), topografinėje nuotraukoje, S-1 ženklu pažymėtoje vietoje. Išieškojo iš E. T. ieškovų A. Ž. ir M. Ž. naudai 289 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas atsižvelgdamas į ieškovų žemės sklypo geografinę padėtį – sklypas yra ežero pusiasalyje – patekti į jį sausumos keliu galima tik per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, sprendė, kad, nenustačius šiuose žemės sklypuose kelio servitutų, ieškovų žemės sklypo normaliomis sąnaudomis naudoti pagal paskirtį būtų neįmanoma. Su trijų žemės sklypų, per kuriuos patenkama į ieškovų žemės sklypą, savininkais ginčas išspręstas taikos sutartimi, o atsakovės žemės sklypui servitutas turi būti nustatytas teismo sprendimu, nes savininkai nesusitaria.
Teismas, apžiūrėjęs šalių siūlomas kelio servituto vietas, pripažino pagrįstu ieškovų teiginį, kad atsakovės siūloma vieta neatitinka kelio reikalavimų. Teismas vadovavosi ieškovų pateikta UAB „Meleksas“, turinčios teisę atlikti kelių statybos darbus, parengta preliminaria sąmata ir sprendė, kad kieto paviršiaus tinkamo važiuoti automobiliu, įrengimas šioje vietoje pareikalautų didelės apimties darbų – faktiškai kelio statybos, o tai, atsižvelgiant, kad vieta yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, vargu ar įmanoma. Teismas vadovaudamasis protingumo principu laikė, jog tokios apimties darbai ir jų kaina (apie 161.000 Lt), nelaikytini normaliomis sąnaudomis, kurios galimos, siekiant naudoti pagal paskirtį ieškovų žemės sklypą. Teismas padarė išvada, kad ieškovų siūloma kelio servituto vieta labiausiai atitinka kelio reikalavimus, nes žemės paviršius šioje vietoje yra kietas, tinkamas važiuoti automobiliu be papildomų didelės apimties darbų, o atsakovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu būtų ribojamos minimaliai, nes kelias tik 4 metrų pločio, palei atsakovės naudojamos dirbamos žemės pakraštį, eitų pro apleistą ir nenaudojamą ūkinį pastatą, maždaug 100 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Teismas konstatavo, jog toks atsakovės teisių ribojimas neprieštarauja proporcingumo ir abiejų savininkų interesų pusiausvyros principams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog atsakovė E. T. reikalavimo nustatyti viešpataujančiojo daikto savininko prievolę tarnaujančiojo daikto savininkui mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo nepareiškė, todėl sprendimu nesprendė klausimo dėl servituto nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 190-193) atsakovė E. T. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nenustatė visų reikšmingų šios bylos išsprendimui aplinkybių, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes apeliantė nesutinka dėl servituto vietos. Ieškovų siūlomoje vietoje kelio servituto nebuvo ir nėra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į jos, kaip tarnaujančio daikto savininkės, prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą. Teismas sprendimu tenkindamas ieškovų reikalavimą neatsižvelgė į tai, kad kelias suplanuotas per derlingiausius plotus, kad pažeidžiamos jos, kaip sklypo savininkės, nuosavybės teisės, kad norint patekti į ieškovų sklypą, yra ir kitos galimybės.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su reikalaujama kelio servitutui nustatyti matininko G. P. parinkta vieta jos žemės sklype, nes pagal jo parengtą planą suprojektuotas kelias yra labai vingiuotas ir ilgas, einantis jos sklypo viduriu, per dirbamos žemės plotą, pro pat jos sodybą. Tai pažeidžia jos teises naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, nes apsunkina naudojimąsi dirbama žeme, sodu.
Teismas neatsižvelgė į 1989 metų Žemėtvarkos projektavimo instituto Ignalinos rajono ,,Atžalyno“ kolūkio planą, iš kurio aiškiai matyti, kad iki pusiasalio, kuriame yra ieškovams priklausantis žemės sklypas, ežero pakraščiu veda žinybinis kelias. Apeliantė siūlė nuvykti apžiūrėti tos vietos, bet teisėjas tai daryti atsisakė, o priimdamas sprendimą šio klausimo nesiaiškino ir sprendime apie tai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad jų nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant jos teisių ir interesų.
Šioje byloje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl servituto atlygintinumo. Teismas turėjo būti aktyvus ir išspręsti šį klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 200-205) ieškovai A. Ž. ir M. Ž. prašo atmesti apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovai kreipėsi į UAB ,,Meleksas“ prašydami sudaryti būtinų darbų sąrašą ir sąmatą kietam paviršiui įrengti ieškovų bei apeliantės siūlomose kelio servituto vietose žemės sklype. Nustačius kelio servitutą atsakovės E. T. siūlytoje vietoje, norint realiai naudotis šiuo servitutu reikėtų didelių piniginių išlaidų, kurios šiuo atveju tektų tik ieškovams, o tai prieštarautų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriais šalys ir teismas turi vadovautis nustatant servitutą. Apeliantės nurodomas Žemėtvarkos projektavimo instituto 1989 metų Ignalinos rajono ,,Atžalyno“ kolūkio planas yra visiškai nesusijęs nei su ieškovų, nei su apeliantės byloje siūlomo servitutinio kelio projektais.
Tretysis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į Saugomų teritorijų įstatymo apribojimus, nustatytus žemės sklypams ir ūkinei veiklai juose, priėmė patį racionaliausią sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme atnaujintas, įpareigojant ieškovus ir atsakovę pateikti teismui įrodymus dėl ieškovų siūlomo nustatyti E. T. turtui servituto atsirasiančių nuostolių dydžio.
Atnaujindama bylos nagrinėjimą iš esmės kolegija pažymėjo, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu ši aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą kvalifikuoti kaip nevisapusišką (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendime turi būti nurodyta, yra servitutas atlygintinas ar ne, o jeigu prievolė mokėti kompensaciją nustatoma, tai pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė sudarytą taikos sutartį, kurią ieškovų atstovas paprašė patvirtinti.
Šalių sudaryta taikos sutartimi, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai nepažeidžiami, todėl teismas šalių sutartomis sąlygomis tvirtina taikos sutartį ir bylą nutraukia.
Taikos sutartyje šalys nurodė, kad civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str., tai yra kad jos negali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, jiems yra tinkamai išaiškintos ir suprantamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti ieškovų A. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) ir M. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) su atsakove E. T. a.k(duomenys neskelbtini) 2011-01-05 sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria ir sutinka, kad būtų nustatytas servitutas, suteikiantis teisę patekti į Ieškovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)), važiuojant įvairiomis transporto priemonėms ir naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku per apeliantės E. T. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (tarnaujantį daiktą), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagal prie šios sutarties pridedamą žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) topografinę nuotrauką (1 vnt), kurioje servitutas pažymėtas S-1 ženklu. Nustatomo servituto plotas - 1026 m², plotis - 4 m.
2. Šalys sutinka, kad vertinant servituto nustatymą, servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas ir nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis sukelia tarnaujančio daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ir nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, Šalys susitaria, kad ieškovai per 7 (septynias) dienas nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos sumokės apeliantei į jos nurodytą banko sąskaitą 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio sumą, kuri bus tinkama ir galutinė apeliantės turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ir nepatogumų kompensacija.
3. Šalys susitaria, kad nustačius servitutą, pažymėtą prie šios sutarties pridedamoje žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) topografinėje nuotraukoje S-1 ženklu, bei ieškovams sumokėjus apeliantei kompensaciją, nurodytą šios sutarties 2 punkte, šalys viena kitai dėl servituto nustatymo pretenzijų nereikš bei su servituto nustatymu susijusių kompensacijų ir/ar išlaidų sumokėjimo nereikalaus.
4. Šalys viena kitos atžvilgiu atsisako pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Šalys susitaria bylinėjimosi išlaidas valstybei atlyginti lygiomis dalimis.
6. Šios taikos sutarties Šalys įsipareigoja visapusiškai tarpusavyje bendradarbiauti vykdant šią taiko s sutartį.
7. Ši sutartis įsigalioja, įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo.
8. Sudaryti 4 (keturi) šios taikos sutarties egzemplioriai: vienas Vilniaus apygardos teismui, po vieną - šios taikos sutarties šalims.
9. Prie šios sutarties pridedama žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)) (servitutas pažymėtas S-1 ženklu), topografinė nuotrauka (1 vnt), kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis.
Šią civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš apeliantės E. T. 27 Lt 30 ct ir iš ieškovų A. Ž. ir M. Ž. po 13 Lt 65 ct išlaidų, susijųsių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.