Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-106-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-106-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00632-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
D. Č., E. Č.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-106-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00632-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 75.7; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-632/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams D. Č. ir E. Č. dėl 9486,53 Lt skolos, 229,90 Lt įkeitimo išlaidų, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovų D. Č. ir E. Č. dėl 9486,53 Lt skolą, 229,90 Lt įkeitimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai su akcine bendrove (toliau AB) SEB bankas 2006-06-09 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas atsakovams suteikė 80000 Lt kreditą būstui pirkti. Ši sutartis 2006-06-15 buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“. Atsakovams netinkamai vykdžius kreditavimo sutarties sąlygas, bankas 2010-01-06 nutraukė sutartį. Pažymi, kad 2010-02-09 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos bankui išmokėjimo, o 2011-01-19 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas perleido visas turėtas reikalavimo teises atsakovų atžvilgiu. Teigia, kad realizavus hipoteka įkeistą turtą, liko nepadengtas 9486,53 Lt skolos likutis, jį pagal 2011-06-07 tarp ieškovės ir atsakovės E. Č. sudarytą sutartį, įsipareigojo padengti E. Č., tačiau nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovų E. Č. ir D. Č. 9726,43 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-04-24, iki visiško prievolės įvykdymo ir 491,21 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad abu skolininkai solidariai atsakingi už savo prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) D. Č. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė susitarė su atsakove E. Č. dėl solidarios prievolės modifikavimo, t. y. sutiko, jog solidarią prievolę įvykdytų vien atsakovė.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad pagal 2011-06-07 skolos sutartį nepakeitė skolininkų prievolių pobūdžio ir jų nemodifikavo, o suteikė atsakovei galimybę pagal sutartas sąlygas įvykdyti prievolę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) D. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-06-09 apeliantas ir buvusi sutuoktinė E. Č. (anksčiau K.) su AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas atsakovams suteikė 80000 Lt kreditą būstui pirkti, o atsakovai sutiko su kredito grąžinimo sąlygomis (6–8 b. l.).

2006-06-15 busto kreditas buvo apdraustas pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimą (11 b. l.).

AB SEB bankas, įvertindamas tai, kad atsakovai netinkamai vykdė kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2010-01-06 vienašališkai nutraukė sutartį (19 b. l.).

2010-02-09 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos bankui išmokėjimo (20 b. l.).

Pagal 2011-01-19 reikalavimo perleidimo sutartį AB SEB bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas turėtas reikalavimo teises atsakovų atžvilgiu pagal 2006-06-09 kreditavimo sutartį (22–24 b. l.).

UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutiko, kad atsakovų hipoteka įkeistas butas su rūsiu už 70000 Lt būtų parduotas jų pasirinktam pirkėjui (32–33 b. l.).

2011-06-07 ieškovė ir atsakovės E. Č. atstovas sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais sumokėti ieškovei 9486,53 Lt skolos likutį (36–40 b. l.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ieškovei su atsakove sudarius 2011-06-07 sutartį dėl skolos likučio mokėjimo tvarkos, atsakovų prievolės pagal 2006-06-09 kreditavimo sutartį buvo modifikuotos ir ieškovė sutiko, jog prievoles įvykdytų viena atsakovė.

Kolegija nesutinka su prieš tai minėtais apelianto skundo teiginiais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų prievolės pagal 2006-06-09 su banku sudarytą kreditavimo sutartį buvo solidarios.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5020-767-09 atsakovų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatyta, kad visus įsipareigojimus, susijusius su turtinėmis prievolėmis pagal 2006-06-09 kreditavimo sutartį, sudarytą tarp kreditorės AB SEB Vilniaus banko, prisiima D. Č. ir E. Č. solidariai. Taigi sutuoktiniai nutraukdami santuoką įsipareigojo už paskolą atsakyti solidariai.

Pasisakant dėl sutuoktinių kreditorių interesų apsaugos dalijant santuokoje įgytą turtą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką, jog, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, jog solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai, abiejų šalių sutikimu, išliko solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorė (nagrinėjamu atveju UAB „Būsto paskolų draudimas“) turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditorei solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki tol, kol bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybė, kad 2011-06-07 ieškovė ir atsakovės E. Č. atstovas sudarė sutartį dėl skolos likučio sumokėjimo nustatyta tvarka ir terminais, nepakeitė atsakovų solidarios prievolės pobūdžio ir neatleido bendraskolį (apeliantą) nuo šios prievolės vykdymo, kadangi tik tuo atveju, jei solidariąją prievolę visiškai įvykdytų vienas iš skolininkų, kiti skolininkai būtų atleisti nuo prievolės vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Minėta, kad atsakovė prievolės ieškovei neįvykdė.

Be to, kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo ieškovė, 2011-06-07 sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad prievolės pagal šią sutartį yra solidarios, t. y. prievolės pagal sutartį nebuvo modifikuotos ir pakeistos į dalines.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-10-24 nutartimi iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo priėmimo dienos atidėjo 292 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo mokėjimą (107 b. l.). Skundą atmetus, 292 Lt žyminis mokestis priteistinas iš apelianto (CPK 79 str. 1 d., 93 str.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 292 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą valstybei.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė