Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. B. Valstybiniai ligonių kasai priteista 5830,12 Lt, nukentėjusiajam J. M. priteista 1401,90 Lt turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, dėl turtinės žalos – pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 25 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia metė į J. M. akmenį, kuris pataikė į galvą, padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje su kaktikaulio atviru įspaustiniu lūžimu, pereinančiu į veido kaulus, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas nurodo alkoholio nevartojęs, byloje nėra duomenų patvirtinančių jo apsvaigimą nuo alkoholio. Be to, J. B. pažymi, kad J. M. su A. F. ir I. K. įvykio naktį vartojo alkoholinius gėrimus.

Teismo išvada, kad J. B. pažeidė viešąją tvarką, ignoravo elementarias elgesio taisykles ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, prieštarauja bylos aplinkybėms. Faktine bylos medžiaga nustatyta, kad muštynes pradėjo nukentėjusiojo draugas A. F., pirmas smogdamas jam veidą, o nukentėjusiojo draugai buvo stipresni už juos, todėl jie ir vartojo fizinį smurtą.

Be to, apelianto manymu, nukentėjusiajam J. M. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t.y., kad mokosi ir dirba, atlyginimas mažas, santaupų ar turto neturi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ( BPK 328 straipsnio 3 punktas ).

Teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tinkamai kvalifikavo nuteistojo J. B. veiką kaip tyčinį nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo posėdyje ir buvo ištirtos visos bylos aplinkybės, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebuvo išsamiai pasisakyta dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo ( BPK 305 str. 1 d. ). Dėl įrodymų vertinimo bus pasisakyta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Nuteistojo J. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų, tai paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvada ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Baudžiamojoje teisėje laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sunkus sveikatos sutrikdymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių.

Nors nuteistasis J. B. ir nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, prašo veiką perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį, ginčija teismo išvadas dėl savo kaltės formos ir rūšies, kai kurias faktines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais.

Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta detali įvykių eiga nusikaltimo padarymo metu, kuomet J. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nuosprendyje šios aplinkybės nebuvo išsamiai aptartos. Nuteistasis J. B. ir J. M. vienas kito nepažinojo ir iki konflikto tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių. Konfliktas tarp abiejų pusių kilo po to, kai J. B. paprašė A. F. cigarečių, pastarasis jas padavė, replikuodamas, kad „gal nebeturite pinigų už ką nusipirkti cigarečių“ (t. I, b.l. 61). Kaip nustatyta pagal nukentėjusiojo J. M., liudytojų A. F., I. K., A. V., Ž. K. parodymus, J. B. į šią repliką reagavo agresyviai – metė cigaretes A. F. į veidą ir pastūmė jį ranka, po to jie pradėjo vienas kitą mušti, o į muštynes įsitraukė J. M. ir J. B. draugai. Iš esmės nuteistojo J. B. parodymai pagal faktines įvykio aplinkybes dėl konflikto pradžios ir jo eigos atitinka nukentėjusiojo ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymus, parodymai skiriasi tik detalėse, kadangi nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis su savo draugais buvo agresyvesni ir už juos stipresni, todėl gindamasis ir metė į J. M. akmenį. Su tokia nuteistojo J. B. pozicija negalima sutikti, kadangi byloje nustatyta, kad akmuo į J. M. buvo mestas ir to pasekmėje sunkiai sutrikdyta jo sveikata tada, kai muštynės jau buvo aprimusios ir nebebuvo tikro ar tariamo pavojaus nei J. B., nei jo draugų Ž. K. ar A. V. sveikatai. Tokia išvada daroma įvertinus nukentėjusiojo J. M. parodymus ir juos palyginus su J. B. parodymais, kuriuos jis davė patikrinimo vietoje bei akistatos su J. M. metu ( t. I, b.l. 17, 112-117 ). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. F., kuris parodė, kad tuo metu, kai J. B. paėmė akmenį ir juo smogė J. M. į galvą, muštynės jau buvo nurimusios, bei Ž. K., kuris parodė, kad po smūgio akmeniu į galvą, J. M. stovi nuo jo atokiau – apie 5-7 metrų atstumu. J. B. parodymai, kad J. M. su savo draugais buvo agresyvesni ir iš esmės tik jie sudavė smūgius jam ir jo draugams rankomis bei kojomis, paneigiami ir ta aplinkybe, kad nuteistasis iš karto pasišalino iš įvykio vietos, kai metė akmenį į J. M. (A. V. parodymai ), be to, nei jis pats, nei jo draugai Ž. K. ir A. V. dėl tariamo sumušimo į policiją nesikreipė, o sužalojimų jiems nebuvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad J. B. veikė dėl chuliganiškų paskatų. J. B. buvo konflikto iniciatoriumi, kadangi dėl menkavertės dingsties – įsižeidęs dėl A. F. pavartotos jo adresu replikos - viešoje vietoje ir ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pradėjo muštynes ir, nesant jokio būtinumo, kai konfliktas buvo iš esmės pasibaigęs, metė į J. M. akmenį, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad J. B. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, todėl nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Savo prašymą nuteistasis grindžia argumentais, kad jis nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiojo, o siekė apginti mušamą draugą, todėl nesitaikydamas metė akmenį į J. M. pusę.

Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ( BK 137 straipsnio 1 dalis ) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali sutrikdyti sveikatą kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus sveikatai. Turėjimas numatyti sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių ar gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti, kad kitam žmogui gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata konkrečioje situacijoje – tai kaltininko reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes. Netiesioginė tyčia sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą – tokią J. B. kaltės formą nustatė pirmosios instancijos teismas, yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, tačiau leidžia joms sąmoningai atsirasti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo sunkiai sutrikdyti sveikatą, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti tokias pasekmes. Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje ( esant kvalifikuojamųjų požymių ) ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai – sunkus kito žmogaus sužalojimas ar susargdinimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausiai turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokios faktinės aplinkybės, atskleidžiant kaltės formos turinį, įvertintos neišsamiai, tačiau padarytos teisingos išvados dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių.

Šioje nutartyje jau buvo aptarta įvykio situacija, t.y., kad J. B. metė akmenį į J. M. ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, nes ginti savęs ar draugų nebuvo nuo ko, konfliktas tarp šalių jau buvo aprimęs. Ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme J. B. tvirtino, kad akmenį į J. M. pusę metė iš maždaug 10 metrų atstumo, nenumatė ir nesuprato, kad galėjo atsirasti tokios sunkios pasekmės. Šie teiginiai yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus ir paaiškino, kad tuo metu, kai muštynės baigėsi, pamatė už maždaug 5-6 metrų nuo jo stovintį J. B. ir tuo metu pajuto smūgį akmeniu į galvą, po ko pastarasis iš karto pabėgo. Liudytojas F. parodė, kad J. B. iš arti į J. M. galvą trenkė akmeniu. Liudytojai A. V. ir Ž. K. tiesiogiai nematė, kaip į J. M. buvo mestas akmuo, tačiau jie pastebėjo, kad pastarasis buvo sužeistas, o J. B. iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat A. V. parodė, kad kitą dieną J. B. jam sakė, kad jis į J. M. metė akmenį. Specialisto nustatyta, kad vienu trauminiu poveikiu J. M. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje su kaktikaulio atviru bei įspaustiniu lūžimu. Iš aptartų įrodymų galima daryti išvadas, kad pagal subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, J. B. veikė netiesiogine tyčia. Apelianto pozicija, kad akmenį jis metė iš toli ir nesitaikė J. M. į galvą, turi būti vertinama kaip jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Vis tiktai pagal nukentėjusiojo, liudytojo A. F., o iš dalies ir pagal A. V. ir Ž. K. parodymus, J. B. metė akmenį į J. M. iš arčiau nei 10 metrų, tai galima paaiškinti ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu ir lokalizacija. J. B. yra pilnametis ir iš gyvenimiškos patirties numatė, kad sviesdamas tokį sunkų daiktą kaip akmuo žmogui į galvą, gali jį sunkiai sužaloti ar net nužudyti. Kad J. B. suprato daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, parodo ir ta aplinkybė, kad pamatęs kaip yra sužalotas J. M., iš įvykio vietos nedelsiant pasišalino ir nesiėmė jokių priemonių padėti nukentėjusiajam. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant galima būtų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taikyti J. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra daug mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį. Būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus – jam padaryta didelė žala, sužalojimo pasekmės yra neišnykusios, priteista neturtinė žala iki šiol neatlyginta ir nepradėta atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas žymiai sumažino prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti ir šį sprendimą tinkamai motyvavo, atsižvelgdamas į J. B. turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, apeliantas skunde nepagrįstai ginčija jos dydį, prašydamas jį dar sumažinti. Skundas šioje dalyje taip pat negali būti tenkinamas, nes, kaip jau buvo minėta, teismas nuosprendyje pasisakė dėl neturtinės žalos dydžio tais pačiais motyvais, ko prašoma apeliaciniame skunde.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodyta, kad J. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuosprendžio išvadose pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytą. Nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio gali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl šis prieštaravimas nuosprendyje yra esminis ir turi būti taisomas. Esant šiai situacijai, apeliacinio skundo ribose, nekeičiant nuosprendžio esmės, iš aprašomosios dalies turi būti pašalinta faktinė aplinkybė, kad J. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus apygardos 2010 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies faktinę aplinkybę, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.