Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1147-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e1-1147-805/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42206-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1147-805/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42206-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, niekur nedirbantis, senatvės pensininkas, teistas:

1) 2019 m. birželio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 valandų;

2) 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2020 m. spalio 21 d., apie 19.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smogė diržu šeimos narei sugyventinei I. D. vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į galvą, taip mušdamas nukentėjusiajai I. D. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo S. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. D. jo sugyventinė, su ja kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2020 m. spalio 21 d. jis su sugyventine namuose gėrė alkoholį, buvo stipriai neblaivus. Sugyventinė gėrė mažiau, todėl buvo mažiau apgirtusi. Vakare virtuvėje tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio esmės neprisimena. Apie 19 val. konflikto metu sugyventinė keikė jį necenzūriniais žodžiais, jis taip pat ją keikė. Žodinio konflikto metu sugyventinė du kartus skambino ir kvietė policiją be jokios priežasties, nes tarp jų buvo tik žodinis abipusis konfliktas. Pareigūnai juos perspėjo ir išvažiavo. Kai pareigūnai išvažiavo, sugyventinė vėl pradėjo prie jo žodžiais kabinėtis, virtuvėje keikė, iš jo tyčiojosi, dėl to jis labai susinervino, liepė jai tylėti, bet sugyventinė vis vien kažką bambėjo valgydama. Tada jis nuo juosmens nusijuosė dirbtinės odos diržą ir, perlenkęs jį pusiau, du kartus iš pykčio ir dėl girtumo juo smogė sėdinčiai ant kėdės sugyventinei. Kur pataikė nematė, nes buvo neblaivus ir smogdamas nesitaikė. Sugyventinei smogė stipriai du smūgius, nes norėjo ją pamokyti, baigti konfliktą. I. D. iš karto po jo smūgių susiėmė rankomis galvą, pradėjo rėkti, todėl jis suprato, kad jai galėjo skaudėti. Jokių sužalojimų jis nepastebėjo. Sugyventinė vėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jam nustatė 1,82 promilių girtumą ir sulaikė.

Nukentėjusioji I. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventiniu S. B. veda bendrą ūkį. 2020 m. spalio 21 d. apie 18.50 val. namuose neblaivus S. B. pradėjo triukšmauti, kabinėtis prie jos, dėl to ji du kartus kvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sugyventinį drausmino. Antrą kartą atvykę policijos pareigūnai jam liepė eiti miegoti. Ji su policijos pareigūnais nuėjo prie tarnybinio automobilio, o grįžus į namus, virtuvėje atsisėdus ant kėdės ir pradėjus valgyti, iš kito kambario vėl atėjęs S. B. jai pasakė „ir vėl valgai“. Ji jam nieko nesakė. Tuomet sugyventinis nuo juosmens nusijuosė diržą ir jai besėdint užsimojęs sudavė vieną kirtį į dešinės pusės petį ir vieną kirtį sudavė į pakaušio sritį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas – peties srityje ir pakaušio srityje ji jautė skausmą. Skausmas buvo netrumpalaikis. Dėl fizinio skausmo į medikus ji nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia, sugyventiniui S. B. pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. B. prisipažinimo, nukentėjusiosios I. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas I. D. pareiškimas ir parodymai dėl sugyventinio S. B. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ir aprašyta įvykio vieta, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Įvykio vietoje ant virtuvinės spintelės rastas diržas. Pareiškime I. D. nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. apie 19.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. B. diržu užsimojęs sudavė vieną kirtį jai į dešinės pusės petį ir vieną kirtį į pakaušio sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą;

tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog pagal nukentėjusios I. D. pranešimą atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), I. D. nurodė, kad neblaivus sugyventinis S. B. virtuvėje, kur ji valgė, sudavė jai smūgį į pakaušio sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. S. B. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, jam nustatyta 1,82 promilių girtumas, savo veiksmų paaiškinti negalėjo;

policijos informacinės sistemos išrašas, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. spalio 21 d. 19.30 val. buvo gautas pakartotinis nukentėjusiosios pranešimas, jog sugyventinis, išvykus pareigūnams, triukšmauja, įžeidinėja pranešėją, puola ją kumščiais.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. spalio 21 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smogė diržu šeimos narei sugyventinei I. D. vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į galvą, taip mušdamas nukentėjusiajai I. D. sukėlė fizinį skausmą.

Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji, mušdama kaltinamojo, jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo parydymai, kad jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, sugyventinė po smūgių susiėmė rankomis galvą, pradėjo rėkti, todėl šis pats iš karto suprato, kad jai galėjo skaudėti. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2020 m. spalio 27 d. Prieštaravimų dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra gauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę I. D.. Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. išsituokęs, yra senatvės pensininkas, praeityje du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės pilnai neatlikęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, tarpusavio santykius, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, S. B. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra tinkama bausmės siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, siekiant perauklėti bei pataisyti nebe pirmą kartą nusikaltusį asmenį, taip pat be pirmiau aptarto nesant byloje pateiktų duomenų, kad dėl sveikatos būklės kaltinamasis negalėtų dirbti ar turėtų neįgalumą.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 21 d. 20.30 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 13.45 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. D..

Bylos duomenimis matyti, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu S. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu su 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 21 d. 20.30 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 13.45 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti S. B. galutinę subendrintą 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. D. S. B. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. B., kad:

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė