- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-506-135-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-3-00006-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
Pranešėjas Bronius Zalaga Teisėja Laima Borkovskienė Baudžiamoji byla Nr.1A-506-135/2011Teisminio proceso Nr.1-36-3-3-00006-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.6.4.2.; 2.4.8.;1.2.8.1.2. (S)
2011 m. gruodžio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 2 d.
Nuosprendžiu iš R. A. priteista R. Z. 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) atstovavimo išlaidų.
R. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. privataus kaltintojo R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir pažeminančią bei pasitikėjimą pakertančią informaciją apie R. A., be to, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva R. A. padarė sunkų nusikaltimą, o būtent: 2010 m. gruodžio 10 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ eteryje transliuotoje laidoje „duomenys neskelbtini)“ paskleidė informaciją, kad: 1. „<...> (duomenys neskelbtini) ponas R. A., padarydamas didžiulę žalą rajono savivaldybei, meluodamas (duomenys neskelbtini), pasiekė savo tikslą <...>“; 2. „<...> 2008 m. (duomenys neskelbtini) ponas R. A. ir jo giminė, tiksliau giminaitis, A. V. įsteigė UAB „A.“, per kurią tris kartus buvo perkami trylika naujų autobusų UAB „(duomenys neskelbtini)“, išplauta per 1,2 mln. Lt <...>“; 3. „<...> 2009 m. liepos mėn. pono R. A. vadovaujama komanda už juokingą kainą parduoda pastatą V. gatvėje, kuris taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) R. A. susižeria nemažą pinigų sumą<...>“.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu R. Z. išteisino pagal kaltinimus dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiuo nuosprendžiu R. A. 50 000 Lt dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teismas padarė išvadą, kad pirmu kaltinime nurodytu teiginiu dėl (duomenys neskelbtini) senelių globos namų ir jų perdavimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės priklausomybei R. Z. turėjo tikslą sukritikuoti R. A. ir išsakyti savo nuomonę bei vertinimą dėl globos namų finansavimo pasikeitimo perdavus Raseinių rajono savivaldybės žinion, kad tai finansiškai ir ekonomiškai savivaldybei nenaudinga. Dėl kitų kaltinime nurodytų teiginių teismas konstatavo, kad R. Z., kalbėdamas apie autobusų pirkimą ir pastato, esančio V. gatvėje, pardavimą, nepateikė jokios naujos konstatuojamojo pobūdžio informacijos apie tikrai egzistuojančius faktus, o tik išsakė jau girdėtą kitų nuomonę ir pateikė savo vertinimą, todėl juos vertino ne kaip žinią, neatitinkančią tikrovės ir galinčią paniekinti ir pažeminti R. A. bei pakirsti pasitikėjimą juo, o kaip R. Z. nuomonę, kuri nepaskleidė jokios naujos informacijos apie nukentėjusįjį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas R. A. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti R. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam įstatymo numatytą bausmę, priteisti iš R. Z. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, turėtas teisinės pagalbos išlaidas bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai kvalifikavo teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, klaidingai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, todėl mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas.
Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog televizijos laidoje R. Z. paskleisti teiginiai vertintini ne kaip žinia, neatitinkanti tikrovės ir galinti paniekinti ir pažeminti jį bei pakirsti pasitikėjimą, o kaip R. Z. nuomonė, kuri nepaskleidė naujos informacijos apie nukentėjusįjį, taip pat tai, kad ginčo teiginiais R. Z. siekė sukritikuoti kaltintoją, o R. Z. išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. Z. paskleistais teiginiais išsakė nuomonę, padarė nepagrįstą ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą. Nurodo, kad teiginiu „<…> (duomenys neskelbtini) ponas R. A., padarydamas didžiulę žalą rajono savivaldybei, meluodamas (duomenys neskelbtini), pasiekė savo tikslą <...>" R. Z. viešai paskleidė vienareikšmiškai suprantamas žinias, kad jis siekė (duomenys neskelbtini) savivaldybės interesams prieštaraujančio tikslo, melavo (duomenys neskelbtini) ir padarė didžiulę žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Pažymi, jog bylą nagrinėjusiam teismui pateikė (duomenys neskelbtini) komisijos raštą, kuriame konstatuota, kad jis (duomenys neskelbtini) posėdžio metu, pristatydamas pasiūlymus dėl (duomenys neskelbtini) senelių globos namų pavaldumo, nemelavo ir neklaidino (duomenys neskelbtini) narių. Mano, kad žinią, jog tokiais jo veiksmais padaryta „didžiulė žala rajono savivaldybei“, negalima vertinti kaip R. Z. nuomonės, kadangi ji gali būti patikrinama įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o pats R. Z. teismui nepateikė teisiškai reikšmingų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei dėl jo veiksmų buvo padaryta žala ir / ar kurių pagrindu R. Z. galėtų daryti tokias išvadas. Teigia, kad ši R. Z. paskleista žinia neturi jokio faktinio pagrindo, todėl teismo išvada, jog tai yra R. Z. nuomonė, yra nepagrjstą ir neteisėta.
Nurodo, kad R. Z., viešai paskelbdamas teiginį, kad „<...> 2008 m(duomenys neskelbtini) ponas R. A. ir jo giminė, tiksliau, giminaitis, A. V. Įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, per kurią tris kartus buvo perkami trylika naujų autobusų UAB „(duomenys neskelbtini)“.<...> išplauta per 1,2 mln. Lt. <...>", paskleidė žinią, kad jis, kartu su trečiaisiais asmenimis atliko neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus, t. y. „išplovė“ per 1,2 mln. litų, todėl mano, kad jis buvo apkaltintas padarius BK 216 str. numatytą nusikaltimą. Nurodo, kad kaltinamasis viešai paskleidė informaciją apie tai, kad jis, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, neva atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Teigia, kad tokia žinia visuomenei sudaro vienareikšmišką įspūdį, kad jis elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai (nusikalstamai), kadangi pasisavino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius 1,2 mln. litų. Teigia, kad tai taip pat galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodo, kad teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėti (ir nėra vykdomi) ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, taip pat ir numatytų BK 216 str., jokia valstybės institucija nėra konstatavusi, kad dėl jo veikų buvo „išplauta“ 1,2 mln. litų, todėl ir ši R. Z. paskleista žinia neturi jokio faktinio pagrindo, o teismo išvada, jog tai yra R. Z. nuomonė, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje taip pat konstatuota, kad R. Z. paskleisti teiginiai remiasi panašaus turinio abejonėmis, egzistavusiomis viešojoje erdvėje, tad R. Z. tik išsakė jau girdėtą kitų nuomonę ir pateikė savo vertinimą. Pažymi, jog byloje nėra nė vieno teisiškai reikšmingo įrodymo apie tai, kad viešojoje erdvėje objektyviai egzistavo tam tikros abejonės (kitų nuomonės), kurios leistų konstatuoti, kad R. Z. paskleisti teiginiai yra subjektyvus atitinkamų faktų vertinimas. Nurodo, kad teismas netyrė šių aplinkybių ir iš esmės rėmėsi R. Z. paaiškinimais. Nurodo, kad R. Z., remdamasis gandais, o ne faktais, konstatavo, kad jis (apeliantas) melavo, siekė tikslų, kurie nesuderinami su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interesais, savivaldybei padarė didžiulę žalą, pasisavino (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 1,2 mln. Lt, neteisėtai praturtėjo iš šiai įmonei priklausančio turto pardavimo. Mano, kad visi šie išvardyti veiksmai suprantami kaip gėdingi, netoleruotini ir net nusikalstami, todėl jie šiurkščiai pažeidžia jo garbę ir orumą.
Nurodo, kad BK 154 str. prasme, asmenį gali paniekinti ar pažeminti tik tokia informacija, kuri neatitinka tikrovės ir kuri yra prilyginama žinioms. Nurodo, kad R. Z. paskelbti teiginiai yra žeminančio pobūdžio, o viešai paskleista konstatuojamo pobūdžio informacija apie tai, kad jis melavo, siekė tikslų, kurie nesuderinami su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interesais, savivaldybei padarė didžiulę žalą, pasisavino (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 1,2 mln. Lt, neteisėtai praturtėjo iš šiai įmonei priklausančio turto pardavimo, akivaizdžiai yra žeminanti ir jį niekinanti.
Nurodo, kad visiškai nepagrįsta ir teisiškai nereikšminga teismo išvada, jog R. Z., paskelbdamas ginčo teiginius, siekė paviešinti galbūt neskaidrius sandorius ir sukritikuoti jį, kadangi įstatymai numato tvarką, kuria naudodamasis asmuo gali kelti savo abejones dėl konkrečių veiksmų ar faktų teisėtumo, todėl bandymas paviešinti galbūt neskaidrius sandorius neturint jokio faktinio pagrindo ir viešai šmeižiant kitą asmenį yra nesuderinamas su Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.
Nurodo, kad jokiais byloje ištirtais įrodymais nepagrįsta bylą nagrinėjusio teismo išvada, jog R. Z. neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą. Teigia, kad R. Z., paskleisdamas tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, veikė tiesiogine tyčia ir to norėjo. Nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. Z. tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją paskleidė per žiniasklaidos priemonę - viešoji įstaiga (toliau VšĮ) „R. krašto televizija“, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, jog R. Z. tikrovės neatitinkančią, jį žeminančią ir pasitikėjimą juo pakertančią informaciją skleidė per visuomenės informavimo priemonę – televiziją, kuria visuomenėje ypač pasitikima ir kuri turi platų auditorijos ratą, ir ši informacija buvo paskleista artėjant 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams, todėl akivaizdu, kad R. Z., pirmiausia kaip politinis oponentas, turėjo tikslą prieš artėjančius rinkimus, kuriuose jis taip pat kandidatavo, pažeminti ir paniekinti jį bei pakirsti visuomenės (rinkėjų) pasitikėjimą juo ir kaip žmogumi, ir kaip politiku bei gauti asmeninės naudos – sulaukti kuo didesnio skaičiaus rinkėjų palankumo.
Šalies argumentai
Apeliantas daro išvadą, jog R. Z. veikoje yra visi šmeižimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis turi būti traukiamas baudžiamojo atsakomybėn. Skunde nurodo, jog informacija buvo paskleista per televiziją ir ši kaltinamojo pobūdžio informacija žemino jo garbę ir orumą, sumenkino reputaciją, gerą vardą visuomenėje, o nepagrįsti kaltinimai dėl 1,2 milijonų Lt „išplovimo“ bei dėl kitų tariamai padarytų nusikaltimų sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi buvo suformuotas neigiamas įvaizdis apie jį. Taip pat apeliantas nurodo, kad šiuo metu aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, yra (duomenys neskelbtini), ir tokia paskleista informacija daro jam tiesioginę žalą, nes yra kaltinamas neteisėtomis (nusikalstamomis) veikomis, po šitų teiginių paskleidimo teko nuolat kęsti atsiradusį aplinkinių nepasitikėjimą juo, buvo klausinėjamas šeimos, kolegų, artimųjų, kaimynų, kilo nepasitikėjimas juo, turėjo nuolat teisintis, aiškintis, kad neturi nieko bendra su paskleista informacija. Apeliantas dėl kaltinamojo veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje privatus kaltintojas prašė skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti, taip pat prašė priteisti išteisintojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 13 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš R. A. 2011 m. sausio 19 d. skundo, jis prašė teismo pradėti privataus kaltinimo bylą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymius ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį R. Z. (1 t., 1–4 b. l.).
Apeliaciniame skunde R. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė netinkamą išvadą, kad R. Z. paskleistais teiginiais išsakė nuomonę, mano, kad buvo paskleista informacija, paremta ne faktais, o gandais, konstatuojant, kad jis (R. A.) melavo, siekė tikslų, nesuderinamų su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interesais, dėl to buvo padaryta žala savivaldybei, bei pasisavino (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 1,2 mln. litų, taip pat neteisėtai praturtėjo iš šiai įmonei priklausančio turto pardavimo.
Šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas (LAT teisėjų kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-545/2005). Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui (LAT teisėjų kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-645/2005). Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones.
Kaip matyti iš 2010-12-10 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transliuojamos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo ir garso įrašo bei šios laidos stenogramos, R. A., pateikdamas kaltinimą R. Z., nurodė ne visą ištisą tekstą, o atskiras frazes, kurios jį šmeižė. Iš stenogramos matyti, kad R. Z., kalbėdamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusų įsigijimą ir šiai įmonei priklausančio pastato pardavimą, sakė, jog ,,<...>Žmonės kalba, kad 2008 m. (duomenys neskelbtini) ponas R. A. ir jo giminė, tiksliau giminaitis, A. V. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, per kurią tris kartus buvo perkami trylika naujų autobusų UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. – keturi, 2009 m. – aštuoni ir 2010 m. – vienas. Kaip žmonės kalba, tai niekam tikę autobusai, nekokybiški, šalti, į kuriuos nenori sėsti ir keliauti žmonės. Už kiekvieną iš jų buvo sumokėta apie 400 000 Lt. Galima daryti prielaidą pagal žmonių pasakojimus, kad buvo išplauta daugiau kaip 1,2 mln. litų. To asmeniškai aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. 2009 m. liepos mėnesį pono R. A. vadovaujama komanda už juokingą kainą parduoda pastatą V. gatvėje, kuris taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei skelbtas viešas konkursas, nei tartasi, nei svarstyta rajono taryboje. Kaip žmonės pasakoja, galima daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) R. A. susižeria nemažą pinigų sumą<...>“ Šmeižiančiais jį R. A. laiko teiginius, kuriuose R. Z. nurodė, kad perkant autobusus buvo ,,išplauta“ 1,2 mln. litų, taip pat teiginį, kad parduodant pastatą R. A. ,,susižeria“ nemažą pinigų sumą. Iš bylos esančios medžiagos matyti, kad televizijos laidoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, ir ji nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis neneigia, jog jis išsakė nurodytus teiginius televizijos laidoje, tvirtindamas, kad minėtų faktų negali nei patvirtinti, nei paneigti (2 t., 64–66 b. l.). Ir nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. Z. pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai buvo A. V. ir R. A., taip pat duomenis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pastatas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. liepos mėnesį buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė, tačiau tai, kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad R. Z. televizijos laidos metu išsakytų teiginių, kad perkant autobusus buvo ,,išplauta“ 1,2 mln. litų ir parduodant pastatą R. A. ,,susižeria“ nemažą pinigų sumą, juolab, kad, kaip minėta anksčiau, pats R. Z. yra nurodęs ne tik laidoje, bet ir teisiamajame posėdyje, kad šių teiginių jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, t. y. skleidė informaciją būdamas neįsitikinęs, kad ji yra teisinga, tai rodo kaltinamojo tyčios kryptingumą. R. Z. teiginiai, kad jis negali savo nurodytų faktų nei patvirtinti, nei paneigti, ir dėl jų šiuo metu dar tik vyksta tyrimas, leidžia daryti išvadą, jog R. Z. neturėjo faktinio pagrindo teigti, kad R. A. „išplovė“ daugiau nei 1,2 mln. ir ,,susižėrė“ nemažą pinigų sumą. Vien ta aplinkybė, kad buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. veiklos pažeidimai (1 t., 57–68 b. l., 2 t., 4–26 b. l.) negali būti laikoma pakankamu pagrindu teigti, jog R. A. atliko R. Z. televizijos laidoje nurodytus veiksmus.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, jog teiginiu, kad perkant 13 naujų autobusų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,išplauta“ per 1,2 mln. R. Z. nurodė, kad R. A. padarė sunkų nusikaltimą, t. y. „išplovė“ daugiau kaip 1,2 milijonus litų. Pažymėtina, jog visuotinai yra žinoma, kad terminas „pinigų plovimas“ reiškia nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, turto ir pan., įteisinimą (legalizavimą), kilmės nuslėpimą, taigi R. Z. teiginiais buvo konstatuota, jog R. A. padarė sunkų nusikaltimą, t. y. neteisėtai būdais kartu su kitais asmenimis įgijo daugiau kaip 1,2 milijonus litų ir nuslėpė šių piniginių lėšų kilmę.
Apeliantas jį įžeidžiančiu laikė ir televizijos laidoje R. Z. išsakytą teiginį, jog „<...>(duomenys neskelbtini) ponas R. A., padarydamas didžiulę žalą rajono savivaldybei, meluodamas (duomenys neskelbtini), pasiekė savo tikslą<...>“. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo kaltinime nurodytu teiginiu kaltinamasis išsakė savo nuomonę dėl 2010-04-22 (duomenys neskelbtini) posėdyje R. A. inicijuotos pataisos, kad (duomenys neskelbtini) senelių globos namai būtų perduoti R. rajono savivaldybei, nors savivaldybės tarybos narių apklausa dėl įstatymo projekto nebuvo rengta ir joks R. rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) senelių globos namų perdavimo savivaldybės pavaldumui iki 2010-04-22 LR Seimo posėdžio nebuvo priimtas. Iš bylos medžiagoje esančio (duomenys neskelbtini) komisijos 2010-07-02 rašto matyti, kad tai, jog R. rajono savivaldybės tarybos nariai nebuvo pritarę tokiam sprendimui, klaidinančią informaciją pateikė R. rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), bet ne R. A. (1 t., 82 b. l.), tačiau ši neteisinga informacija (duomenys neskelbtini) buvo pateikta, o tai, ar perimti globos namus savivaldybei buvo nenaudinga, ar naudinga finansiškai, savivaldybės tarybos nariai neturi vienareikšmiškos nuomonės, juolab, kad ir pats privatus kaltintojas R. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad R. Z. teiginį apie žalos padarymą savivaldybei perėmus (duomenys neskelbtini) senelių globos namus galima įvertinti kaip subjektyvią pono R. Z. nuomonę (2 t., 68 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš pateikto kaltinimo šalinama citata, jog „<...>(duomenys neskelbtini) ponas R. A., padarydamas didžiulę žalą rajono savivaldybei, meluodamas (duomenys neskelbtini) pasiekė savo tikslą <...>“, kadangi ja R. Z. išsakė savo nuomonę.
Teisėjų kolegija sutinka su R. A. apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad R. Z. 2010 m. gruodžio 10 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transliuojamoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“, išsakydamas teiginius apie ,,išplautus“ daugiau kaip 1,2 milijonus litų ir ,,susižertą“ nemažą pinigų sumą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. A., tuo paniekindamas jį ir pažemindamas bei pakirsdamas pasitikėjimą juo, t. y. R. Z., pateikdamas klaidingus faktus apie R. A., priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip politiką ir kaip asmenį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai R. Z. minėtoje televizijos laidoje pateiktą informaciją apie ,,išplautus“ daugiau kaip 1,2 mln. ir ,,susižertą“ nemažą pinigų sumą nelaikė žinia, o tik kaltinamojo nuomone, kadangi nuomonė – tai realiai įvykusių faktų ir duomenų (to šioje byloje nėra) vertinimas. Šiuo atveju nuomonė susidaryti negalėjo, kadangi paskleistoje informacijoje buvo minimi niekada neįvykę faktai. Be to, net ir nuomonė turi remtis tikrais faktais, nors jai ir netaikomas tiesos kriterijus (LAT 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis b. b. Nr. 2K-7-645/2005). Be to, LAT kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-408/2007 konstatavo, kad ,,<...> žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų“. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tekste vartojamus intarpus ,,žmonės kalba“, ,,galima daryti prielaidą pagal žmonių pasakojimus“, ,,to asmeniškai aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, ,,kaip žmonės pasakoja, galima daryti prielaidą“, nepagrįstai padarė išvadą, kad laidoje R. Z. nepateikė jokios naujos informacijos, o tik išsakė jau girdėtą kitų nuomonę ir pateikė savo vertinimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti R. Z. pasisakyme televizijos laidoje naudoti intarpai ar kiti panašūs intarpai nepanaikina paties teiginio ir nekeičia būtinos sąlygos, kad paskleistam teiginiui yra taikomas tiesos kriterijus. Vien dėl minėtų intarpų naudojimo pasisakymo metu televizijos laidoje tikrovės neatitinkančios informacijos negalima laikyti autoriaus nuomone, kadangi reikia vertinti ne tik laidoje pateiktų teiginių išdėstymo formą, bet ir turinį.
Teisėjų kolegija sutinka su R. A. nurodyta aplinkybe, kad televizijos laidoje paskleistų teiginių apie tai, kad buvo „išplauta“ per 1,2 mln. litų bei „susižerta“ nemaža pinigų suma, esmė yra aiškiai suprantama kaip apie galbūt padarytus nusikaltimus, nors jie ir neatitinka tikrovės, todėl R. Z. minėtais teiginiais per visuomenės informavimo priemonę apie R. A. paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią informaciją, R. A. priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis.
Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminto kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. A. per visuomenės informavimo priemonę. Ši informacija laikytina žeminančio pobūdžio žinia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Z., televizijos laidoje paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria buvo pažeista R. A. garbė ir orumas, šią žeminančio pobūdžio informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios pažemins R. A. kaip asmenį ir kaip (duomenys neskelbtini) narį, suprasdamas, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo, neigiamai paveikti jo veiklą ir to siekė. Tai, kad R. Z. televizijos laidoje ir teisiamajame posėdyje teigė, jog jis perdavė informaciją, kurią sužinojo iš kitų asmenų, darė tik prielaidas, nei patvirtino, nei paneigė jo nurodytos informacijos, neduoda pagrindo manyti, kad R. Z. sąžiningai klydo, kadangi, prieš skleisdamas informaciją, jis privalėjo įsitikinti, kad ši informacija yra teisinga. Taip pat pažymėtina ir tai, kad jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, tačiau nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės taip pat nešalina.
Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Z. paskleidė tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir pažeminančią bei pasitikėjimą pakertančią informaciją apie R. A., be to, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva R. A. padarė sunkų nusikaltimą, o būtent: 2010 m. gruodžio 10 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ eteryje transliuotoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė informaciją, kad „<...> 2008 m. (duomenys neskelbtini) ponas R. A. ir jo giminė, tiksliau giminaitis, A. V. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, per kurią tris kartus buvo perkami trylika naujų autobusų UAB „(duomenys neskelbtini)“, išplauta daugiau nei 1,2 mln. lt <...>“ bei „<...> 2009 m. liepos mėn. pono R. A. vadovaujama komanda už juokingą kainą parduoda pastatą V. gatvėje, kuris taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) R. A. susižeria nemažą pinigų sumą<...>“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d.
Teisėjų kolegija, skirdama R. Z. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas). Bylos duomenys patvirtinta, kad R. Z. neteistas (2 t., 78 b. l.), administracine tvarka nebausta (2 t., 57 b. l.). Nenustačius R. Z. neigiamai charakterizuojančių duomenų ir nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Z. turi būti paskirta BK 154 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su areštu ar laisvės atėmimu, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. Z. baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies už nesunkų nusikaltimą vidurkį (BK 47 str., 2 d., 3 d. 2 p.).
R. A. prašo teismo patenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti jam 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis straipsnis numato, kad neturtinė žala privalo būti atlyginama visais atvejais, jei padaryta dėl nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl televizijos laidoje tikrovės neatitinkančios, žeminančios jo garbę ir orumą, informacijos paskelbimo R. A. patyrė pažeminimą, galėjo būti pakirstas pasitikėjimas juo kaip asmeniu ir kaip (duomenys neskelbtini) nariu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad R. A. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, todėl R. A. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant R. A. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. A. prašo priteisti jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Kolegija sprendžia, kad toks nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis R. A. už advokato atstovavimą procese ir kitas teisines paslaugas yra sumokėjęs jį atstovavusiam advokatui 2000 Lt (2 t., 32 b. l.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir sprendžia, kad jos priteistinos nukentėjusiajam R. A. iš kaltinamojo R. Z..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir nuteisti jį 10 MGL (1300 Lt) bauda.
R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti jam iš R. Z. 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti R. A. iš R. Z. 2000 (du tūkstantį) litų jo turėtų atstovavimo išlaidų.
Iš kaltinimo dalies, kurioje aprašoma R. Z. padaryta nusikalstama veika, pašalinti kaltinimo citatą: „<...> (duomenys neskelbtini) ponas R. A., padarydamas didžiulę žalą rajono savivaldybei, meluodamas (duomenys neskelbtini) pasiekė savo tikslą <...>“.
Nuosprendis yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.