Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Byla Nr. ATP-1114-579/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
ATP-1114-579/2012
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00763-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1114-579/2012;Teisminio proceso Nr.4-53-3-00763-2012-6Procesinio sprendimo kategorija:48.1.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. G. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2012-06-27 nutarimu nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio bauda už tai, kad jis 2012-06-19 apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini) g. automobilių stovėjimo aikštelėje įžeidžiamai kibo prie A. A., keikdamas jį necenzūriniais žodžiais, bei jį pastūmė taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, konstatavus, jog D. V. padarė nutarime nurodytus veiksmus, o nutarimas pagrįstas surinktais įrodymais.

Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas ją skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti 2012-06-27 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visą ar iš dalies ir perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, jog nutartis nepagrįsta. Skundo autorius neneigia, jog buvo įvykio vietoje, važiavo automobiliu ir matė A. A. su mergina, tačiau jo neįžeidinėjo, viešoje vietoje necenzūrinių žodžių nevartojo. Pažymi, jog po šio įvykio jam grįžus į namus E. N. pareiškė, kad bus parašytas pareiškimas ir pareiškėjas būsiąs nuteistas. Šį įvykį matė pareiškėjo tėvai. Apeliantas įsitikinęs, kad melagingo pareiškimo iniciatorius buvo E. N., nes teismas yra priteisęs šiam asmeniui byloje, kurioje pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju, sumokėti pareiškėjui padarytą fizinę žalą. Nurodo, jog A. A. asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, nes siekia atkeršyti pareiškėjui už tai, kad teismas nurodė E. N. atlyginti pareiškėjui padarytą žalą, todėl galima įžvelgti priežastinį ryšį tarp šio įvykio ir praeityje buvusių įvykių tarp A. A., E. N. iš vienos pusės ir pareiškėjo bei jo brolio ir kitų šeimos narių iš kitos pusės.

Pareiškėjas teigia nutarime nurodytų veiksmų neatlikęs, o teismo nutartį laiko nepagrįsta ir šališka. Teismas nesiėmė priemonių surinkti kitų objektyvių duomenų ir rėmėsi A. A., su kuriuo pareiškėjo santykiai nėra visiškai geri, parodymais. Teigia, jog A. A. tikėjosi konflikto, bandė išprovokuoti neteisėtą pareiškėjo elgesį, tačiau pareiškėjas teigia jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs. Tokiu būdu teismas ne tik nepagrįstai nustatė objektyviąją pusę, tačiau ir kaltę. Be to, pareiškėjas pažeidimo metu buvo gydomas ambulatoriškai dėl dešinės čiurnos sąnario raiščių, todėl objektyviai negalėjo atlikti nurodytų veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. A. ir D. K. į pirmą posėdį neatvyko, teismas nutarė juos atvesdinti. Tai rodo jų nepagarbą teismui. Pažymi, jog D. K. yra tokio amžiaus, dėl kurio nekyla atsakomybė už melagingų parodymų davimą, be to, ji nurodė, jog pareiškėjas gynė A. A. draugę Eglę, kurios pareiškėjas teigia nepažįstąs.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog D. V. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATP 174 str. numatytą pažeidimą. Nutarime nurodyto pažeidimo sudėtis D. V. veiksmuose grindžiama nuosekliais ir neprieštaraujančiais liudytojų A. A. bei D. K. parodymais, jų rašytiniais paaiškinimais. Pažymėtina, jog šie liudytojai tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teisme duodami parodymus nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad jiems būnant prekybos centro aikštelėje privažiavo D., kuris vartojo necenzūrinius žodžius A. A. atžvilgiu bei jį pastūmė, perstūmė per tvorelę. Nors D. V. teigia, jog A. A. jį apkalba dėl to, kad kitas asmuo – E. N. teismo yra įpareigotas pareiškėjui atlyginti padarytą žalą kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau tokia aplinkybė nepakankamas pagrindas abejoti A. A. parodymų teisingumu, nes jo paaiškinimai ir parodymai sutampa su D. K. paaiškinimais, kuri nesiejama su ankstesniais įvykiais. Be to, pareiškėjas nekonkretizuoja A. A. motyvo apkalbėti D. V.. Tik bendrais bruožais nurodo, jog tai susiję su įvykiais, buvusiais tarp E. N., A. A. iš vienos pusės bei pareiškėjo, jo brolio ir kitų šeimos narių iš kitos pusės. Koks tai konfliktas ir kokie tai įvykiai pareiškėjas nekonkretizuoja bei nenurodo kaip tai susiję su E. N. ir A. A. siekiu apkalbėti pareiškėją. Pats A. A. teigė, jog prieš įvykį konfliktų nebuvo, o E. N. pažįsta tik iš matymo, tačiau su juo nebendrauja. Be to, D. K., kuri nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, su ankstesniais įvykiais ir konfliktais nesiejama. Nors ji buvo nepilnametė ir neturėjo to amžiaus, nuo kurio gali kilti atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų nuoseklumu ir teisingumu, nesumenkina jos parodymų įrodomosios reikšmės, nes jų patikimumas nustatytas šiuos parodymus vertinant bylos duomenų visumoje.

Taip pat pažymėtina, jog A. A. į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, tą patį vakarą, o ne po anksčiau kilusio konflikto ar priimto E. N. nepalankaus sprendimo. Tai taip pat leidžia tikėti jo parodymų patikimumu bei paneigia pareiškėjo versiją dėl tikslo pakenkti pareiškėjui ryšium su priteista žala iš E. N.. Pažymėtina, jog sprendimas pareiškėjo nurodytoje byloje, remiantis LITEKO duomenimis, priimtas daugiau nei prieš pusę metų iki nagrinėjamo įvykio, byloje A. A. nebuvo proceso dalyvis, neįtrauktas ir į liudytojų sąrašą, o pareiškėjo motyvai dėl A. A. suinteresuotumo bei ryšio su minėta byla nekonkretūs ir nepatvirtinami kitais bylos duomenimis, todėl yra atmetami.

Aukštesniojo teismo manymu, teismas tinkamai įvertino ir duomenis dėl ambulatorinio pareiškėjo gydymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neneigia buvęs įvykio vietoje ir vairavęs automobilį, be to, ambulatorinis gydymas tęsėsi jau daugiau kaip mėnuo laiko, teismas pagrįstai sprendė, jog ši liga negali būti vertinama kaip aplinkybė, objektyviai sutrukdžiusi atlikti fizinius veiksmus, ir nepaneigia kitais aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas atliko nutarime nurodytus veiksmus ir juos atliko.

Nustačius, jog pareiškėjas atliko objektyviąją pusę sudarančius veikos požymius, tai yra vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, pastūmė A. A., pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas veikė tyčia. Pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo pilnametis, todėl neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad tokie veiksmai nepriimtini viešoje vietoje, neteisėti, kad jais pažeidžiama viešoji tvarka ir rimtis.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nesiėmė iniciatyvos rinkti kitų įrodymų, galinčių suteikti informacijos apie įvykį, tačiau aukštesnysis teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Byloje nenustatyta, kad įvykį būtų matę dar kiti asmenys. Nors A. A. ir D. K. paaiškinimuose nurodė, jog girdėjo ateinančius žmones, tačiau paaiškino, kad kaip tik tuo metu pareiškėjas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Šie liudytojai nenurodė, kad minėti asmenys matė ir girdėjo konfliktą. Pareiškėjas tai pat nenurodo jokių kitų duomenų, kurie galėtų suteikti informacijos apie konfliktą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai sprendė, jog D. V. veikoje teisėtai ir pagrįstai nustatyta ATPK 174 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis bei pagrįstai jam skirta administracinė nuobauda.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista. Apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas E. G.