- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- 2-5360-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00472-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui R. P., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. P. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų N. P. ir R. P. gyvenamąją vietą su motina N. P. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš R. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P. ir N. P. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 eurų kiekvienam vaikui, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės; priteisti iš R. P. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., skaičiuojant po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, kas sudaro 3 600 eurų kiekvienam vaikui, viso 7 200 eurų; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaikų motinai N. P.; priteisti iš R. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas tėvystę vaikams pripažino gera valia, tačiau atsakovui gyvenant atskirai nuo jos ir vaikų, prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, t.y. N. P. jos gyvenamojoje vietoje, nes ir šiuo metu vaikai gyvena kartu su motina. Su ieškove vaikai gyveno nuo pat gimimo, tai ir nori, kad toliau vaikai gyventų su ja. Dėl materialinio išlaikymo nurodė, kad prašo iš R. P. vaikų išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus po 100 Eur kiekviena vaikui per mėnesį. Paaiškino, kad kai jie išsiskyrė, liko skolingi už butą, ji tą skolą grąžino, o atsakovas visai neprisidėjo. Po to priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui prašo po 180 eurų per mėnesį. Vaiko išlaikymas per mėnesį kainuoja. Vaikai per vasarą dirba, kad po to per mokslo metus galėtų nusipirkti valgyti. R. mokosi profesinėje mokykloje, nemokamo maitinimo negaus. Kai mokosi ten reikia neštis savo daiktus, maistą iš kurio gamina, reikia turėti ir savo priemones. Šiais metais pradės mokytis buhalteriją. Kad R. būtų susitvarkiusi, nuvyktų į mokslus reikalingos lėšos. Valgo mergaitė mokykloje, kaina per dieną 3-4 eurai ir tai sudaro apie 180 eurų, reikalingos higienos priemonės kas sudaro apie 20 eurų, mobilus ryšys ir internetas sudaro apie 17 eurų. Mergaitė nešioja akinius kas sudaro papildomas lėšas apie 108 eurus per metus, rūbams ir avalynei išleidžia per mėnesį apie 40 eurų, mokymosi priemonėms per mėnesį apie 10 eurų. Be to reikalingos ir papildomos išlaidos laisvalaikiui, kas sudaro per mėnesį apie 30 eurų. Yra ir papildomai išlaidų už komunalinius patarnavimus, elektrą. Moka draudimą už vaikus kas sudaro per mėnesį po 10 eurų už kiekvieną vaiką. N. yra 15 metų, turi sveikatos problemų. Išlaidos dėl sveikatos N. kol kas nėra didesnės. N. taip pat mokosi profesinėje mokykloje ir eis į 10 klasę. N. sportuoja, tačiau papildomų išlaidų dėl to nepatiria. Dėl N. taip pat patiriamos išlaidos maistui rūbams, apavui, higienos priemonėms ir kt. Nuo vaikų gimimo iki kol kreipėsi į teismą prie vaikų išlaikymo atsakovas prisidėjęs labai minimaliai. Per pastaruosius metus atsakovas yra N. nupirkęs telefoną ir kolonėlę. Švenčių proga tokių kaip dovanų vaikams atsakovas nėra pirkęs. Taip pat yra davęs 150 eurų per metus abiems vaikams. Prašo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 50 eurų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. P. su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad jis šiuo metu yra bedarbis. Vaikams sutiktų sumokėti kiekvienam po 50 eurų, kol yra bedarbis. Šiai dienai yra sumokėjęs 100 eurų, tai yra už vieną mėnesį. Nurodė, kad jis turi tris vaikus. Vienam jo vaikui buvo priteistas išlaikymas po 220 litų, bet dabar jis su motina gyvena užsienyje. Išieško antstolis. Jis pajamų neturi. Nebedirba mėnuo laiko. Iki tol dirbo ,,B.“. Nebedirba, nes mažas atlyginimas nors gaudavo virš tūkstančio eurų. Mano, kad buvo prastos darbo sąlygos, be to jam iš atlyginimo atskaičiuoja antstoliai. Kol kas gyveno iš santaupų. Dabar jis ieškosi darbo, gal dirbs užsienyje. Darbo birža jam siūlė darbą, bet žadėjo darbdavys mokėti tik minimumą, tai ir neįsidarbino. Ar yra vaikams įsiskolinimas nežino. Paskutinius metus iki 2023 m. kovo mėnesio vaikų išlaikymui kažką mokėjo, bet tiksliai nežino. Davęs ir po 25 Eur, ir po 30 Eur. Per paskutinius tris metus nėra davęs pinigų vaikų išlaikymui, nes jie nebendravo. N. nupirkęs telefoną, o R. kosmetikos už 20 eurų. Kai jie su atsakove išsiskyrė, jis su vaikais nebendrauja, todėl net nežino ko vaikams reikia. Nurodė, kad sveikatos problemų turi, tačiau pas gydytojus nesilanko. Mano, kad vaikams taupant per mėnesį pakaktų po 50 eurų. Kai susiras darbą mokėtų po 100 eurų. Kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina sutinka. Nori, kad vaikai su juo bendrautų.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad Tarnyba susipažinus su ieškiniu, bendravo su ieškove ir vaikai, išklausė jų poziciją. Ieškovė be šių vaikų dėl kurių kreipėsi, dar augina vieną nepilnametį sūnų, kurio susilaukė su sutuoktiniu. Jos šeima Tarnybai nėra žinoma. Ieškovė su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, kurio bendras plotas apie 68 kv. m. Namas su patogumas, apšildomas krosnimi. Vaikai turi atskirą kambarį, kuris vaikams perskirtas spinta. Ieškovė dirba operatore L. ūkyje. Jos uždarbis minimalus, taip pat gauna išmokas vaikui, socialinę pašalpą, bei neįgalumo pašalpa už nepilnametį, kurio susilaukė su sutuoktiniu. N. įtariama (duomenys neskelbtini), atliekami tyrimai. R. ryškesnių sveikatos problemų neturi. Vaikams pas ieškovę sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl mano, kad šis reikalavimas turėtų būti tenkintas ir tai atitiktų geriausius vaikų interesus. Tiek Konstitucijoje, tiek ir kituose teisės aktuose numatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti toks, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs poreikiai. Būtinieji poreikiai tokie kaip maistas, apranga net neįrodinėjami, o tik konstatuojami, kad yra. Pažymėtina tai, kad visuomet didesnis išlaikymas tenka tam su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, nes reikia tenkinti kasdienius poreikius. Šiai dienai minimali alga padidėjusi, prekių kainos ženkliai padidėjusi. Atsakovo nurodoma 50 Eur suma net netenkintų minimalių vaikų poreikių, todėl mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma tenkintų minimalius vaiko poreikius ir turi būti priteista. Jei teismas nustatytų, kad yra ir išlaikymo įsiskolinimas, tai jis taip pat turi būti priteistas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
5. Nagrinėjamu atveju, iš gimimo įrašų kopijų matyti, kad R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. P., motina – N. P. (šiuo metu P.) (b. l. 9, 67, 68). Nepilnamečių vaikų tėvai santuokos nebuvo sudarę, kurį laiką gyveno kartu, tačiau šiuo metu gyvena atskirai, o ieškovė yra sudariusi santuoką.
6. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų N. P. ir R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tai yra vaikų motina. Atsakovas tam neprieštaravo.
7. Nagrinėjamu atveju pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadą, ieškovė N. P. su nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, vaikai turi atskirą kambarį, namuose sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, ugdymui bei jų poreikių tenkinimui; išvadoje nurodė, kad R. P. ir N. P. gyvenamąją vietą nustačius su motina, tai atitiktų vaikų interesus, nes Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė negebėtų užtikrinti saugios socialinės aplinkos vaikams, jos gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos auginti nepilnamečius vaikus, tarp motinos ir vaikų yra artimas ryšys (b. l. 37-39).
8. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams nuolat gyvenant su motina ir esant artimam motinos ir vaikų ryšiui, o atsakovui neišreiškus prieštaravimo, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečių vaikų R. P. ir N. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove N. P. jos gyvenamojoje vietoje.
9. Ieškovė neprašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Tačiau teismas nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti klausimą, kaip nepilnamečiai vaikais bendraus su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kad jis galėtų dalyvauti vaikų auklėjime ir palaikyti su jais ryšį.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai su tėvu nebendrauja, bendravimo nesiekia. Atsakovas teismo posėdžio metu išsakė norą bendrauti su vaikais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad nekliudomai bendraujant su vaikais, R. ir N. nurodė, kad šiltų prisiminimų apie tėvą nėra išlikę, artimo ryšio su juo nėra. Pasak R., su R. P. nėra poreikio bendrauti ir palaikyti ryšius, nes jis nemoka bendrauti, tačiau norėtų, kad tėvas prisidėtų prie išlaikymo, nes mamai vienai sunku. N. pasakojo, kad tėvas jo neaugino ir didžiausia dėkingumą jaučia mamai. (b. l. 39).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
12. Esamu atveju, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir atsakovo išsakytą poziciją. Teismo vertinimu, nustatytina nepilnamečių vaikų R. P. ir N. P. bendravimas su tėvu R. P. pagal poreikį visomis galimomis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis be apribojimų ir/ar tiesiogiai susitikus, jei tai atitinka vaikų interesus bet kuriuo nepilnamečiams vaikams ir atsakovui R. P. patogiu metu apie susitikimo vietą ir laiką prieš dvi dienas suderinus su vaikų motina N. P.. N. P. turi nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais.
13. Ieškovė iš pradžių ieškiniu prašė priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo, tačiau teismo posėdžio metu paprašė po 180 Eur kiekviena vaikui. Atsakovas su prašoma suma nesutiko, nurodė, kad sutiktų mokėti po 50 Eur kiekvienam iš vaikų, nes yra bedarbis, o jei susirastų darbą – po 100 Eur.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu bedarbis, tačiau kurį laiką dirbo UAB ,,B. k.“, vidutinės pajamos buvo šiek tiek didesnės nei 1000 Eur (b. l. 51-56). Atsakovo manymu (teismo posėdžio metu išsakė poziciją), kad tai maža suma, esant tokioms darbo sąlygoms, todėl iš darbo išėjo. Kokios darbo sąlygos atsakovui netiko detaliau neišdėstė. Šiuo metu atsakovas pragyvena iš santaupų. Iš byloje esančių išrašų matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat jo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 58, 59). Ieškovė N. P. turi nekilnojamojo turto, jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 125/500 dalis 0,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kurie įgyti pagal 2007 m. gruodžio 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ASR4969 (b. l. 11-14, 15-16, 17-19). Ieškovė dirbanti, dirba pas ūkininką E. L., vidutinis mėnesio darbo užmokestis 417,43 Eur (b. l. 20). Ieškovė be minėtų vaikų dėl kurių kreiptasi į teismą dar turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas (b. l. 21, 22, 23, 25-26) Kaip nurodė teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė, ieškovė be atlyginimo ir neįgalumo pašalpos už vaiką, dar gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams.
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
16. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
17. Nustatyta, kad atsakovas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrė nesistemingai po 25 Eur per mėnesį. Kaip nurodė pats atsakovas, nuo to laiko kol buvo pateiktas ieškinys teismui (2023 m. kovo 1 d.) jis vaikų išlaikymui bendrai skyrė 150 Eur, be to R. P. už 20 Eur yra nupirkęs kosmetikos, o N. P. – telefoną ir kolonėlę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo, galima teigti, visiškai neprisideda. Todėl prašo ne tik materialinio išlaikymo vaikams, bet ir išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas prieštaraudamas prašomai priteisti sumai nurodo, kad šiai dienai galėtų mokėti tik po 50 Eur kiekvienam vaikui, nes yra bedarbis. Tačiau tuo pačiu nurodo, kad uždirbdamas per mėnesį truputi virš 1 000 Eur laikė, kad tai per mažos pajamos ir darbą metė. Nurodė, kad vaikai turi mažinti poreikius, jei neturi iš ko nusipirkti tam tikrų daiktų. Teismo vertinimu, toks atsakovo R. P. elgesys yra nerūpestingas ir neatsakingas ne tik nepilnamečių vaikų, kuriuos jis privalo padėti išlaikyti, tačiau ir savo paties atžvilgiu. Atsakovas elgiasi netinkami, nes ir esant darbo pasiūlai nėra linkęs ieškoti pragyvenimo šaltinio, mano, kad jo darbas vertas didesnio atlygio, todėl išlieka neatsakingas ir darbų atsisako. Ieškovė šiuo metu dirba, gauna minimalias pajamas, kitas išmokas ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas bedarbis, pajamų neturi, nėra žinių, kad dirbtų ir kokius nors atsitiktinius darbus, teigia pragyvenantis iš santaupų ir neteikia reikšmės, kad neišgali vaikams teikti išlaikymą. Teismo vertinimu ieškovės prašoma 180 Eur išlaikymo suma yra optimali, kad būtų patenkinti tokio amžiaus vaikų, paauglių, minimalūs poreikiai. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą proporcingai. Todėl tiek mama, tiek vaikų tėvas turi teikti išlaikymą ir dėti maksimalias pastangas, kad gautų pakankamas pajamas vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Atsakovas nurodė, kad turi dar vieną vaiką, tačiau kaip ir nurodė šalys, išlaikymas priteistas dar litais, išieškomas antstolių. Atsakovas kaip ir ieškovė, galimai turi tris išlaikytinius, nes R. P. nepatikslino ar jo vaikas yra nepilnametis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas turi realią galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaikus ir jų poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad vaikų išlaikymo didesnė našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, nes jam tenka tenkinti nenumatytus, kasdienius vaikų poreikius. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
18. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo darbines galimybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo R. P., jo nepilnamečių vaikų R. P. ir N. P. išlaikymui priteistina periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymas priteistinas nuo 2023 m. kovo 1 d., t.y. nuo tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą, iki vaikų pilnametystės.
19. Nepilnamečių vaikų: R. P. ir N. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
20. Ieškovė taip pat prašė įsiskolinimo už trejus metus (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.) nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo, viso 7 200 Eur, kai kiekvienam vaikui skaičiavo po 100 Eur per mėnesį.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo prašo skaičiuojant po 100 Eur už mėnesį, nes atsižvelgia į tai, kad bent kažkokią dalį pinigų vaikų išlaikymui skyrė, taip pat nupirko N. P. telefoną, kolonėlę, R. P. – kosmetikos. Išlaikymo įsiskolinimas vienam vaikui yra 3 600 Eur. Atsakovas nesutinka, kad neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, prašymą ginčija, tačiau aiškių ir objektyvių argumentų, kad įsiskolinimo nėra nepateikė.
23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog prie vaikų išlaikymo prisidėjo ir išlaikymo įsiskolinimo nėra, ieškovės prašymas priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą 7 200 Eur sumoje tenkintinas. Iš atsakovo R. P. priteistina materialinio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams už trejus metus 7 200 Eur.
24. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 50,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir ieškinį patenkinus ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo – 50,00 Eur. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina likusi žyminio mokesčio suma. Visa ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo būti: 146 Eur už prašymą dėl tėvystės nustatymo, tačiau šį klausimą baigus taikiai žyminis mokestis nepriteistinas; už gyvenamosios vietos nustatymą – 146 Eur iš kurių 50 Eur priteistina ieškovės naudai, nes ji buvo sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, o valstybės naudai priteistina 96 Eur, taip pat žyminis mokestis už materialinį išlaikymą sudaro 346 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 442,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p; 82 str.).
25. Teismas patyrė 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siųsti 8 laiškai ir vieno laiško įkainis 6,64 Eur), t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 53,12 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina N. P. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu R. P. taip: R. P. bendraus su sūnumi N. P. ir dukra R. P. jiems patogiu metu, prieš dvi dienas apie tai suderinęs su vaikų motina N. P. telefonu bendravimo laiką ir trukmę. Visomis telekomunikacijos priemonėmis tėvas R. P. su vaikais R. P. ir N. P. bendrauja be apribojimų. N. P. turi netrukdyti R. P. bendrauti su vaikais.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2023 m. kovo 1 d. iki R. P. pilnametystės.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2023 m. kovo 1 d. iki N. P. pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), už trejus metus, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 0 ct) sumoje.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti nepilnamečių vaikų motinai N. P..
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct) jos sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 495,12 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.