Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-11-04 · Byla Nr. A2.11.-5803-888/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
A2.11.-5803-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05014-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
V. Č.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11. –5803– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05014-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.12.18.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Č. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 23 d., apie 12 val. 30 min., nesudaręs autorinių ar autorinių licencinių sutarčių ir tuo pažeisdamas muzikinių kūrinių autorių teises, numatytas Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), foninei muzikai naudojo muzikos kūrinius: „Palankūs vėjai“, „Tu man sakai“, „Mylėk mane“, „Visko būna“, „Jaunystės dienos“. Tokiais veiksmais V. Č. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro. Jis pagal sutartį nuomoja patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negali atsakyti už garso įrašus (b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad yra Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Muzikos skyriaus specialistė. Teismui paaiškino, jog ji negali patvirtinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. yra atsakingas už padarytą pažeidimą. 2016 m. kovo mėnesį buvo atliktas tyrimas restorane „(duomenys neskelbtini)“, užfiksavo nelegalų muzikos naudojimą viešoje erdvėje. Įrašą nusiuntė į būstinę, kurioje specialistai nustatė, kad tai yra LATGA atstovaujamas repertuaras. Ji tik fiksavo pažeidimo faktą, tačiau nesiaiškino už pažeidimo padarymą atsakingų asmenų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtame restorane dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonės vadovas atsakingas už neteisėtą kūrinių panaudojimą. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra G. M., tai jai kyla administracinė atsakomybė (b. l. 61-62).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paskambino į įmonę ir V. Č. prisistatė kaip įmonės savininkas. Už neteisėtą kūrinių panaudojimą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri valdo kavinę „(duomenys neskelbtini)“ ir dar keletą kavinių. Už neteisėtą kūrinių naudojimą atsako įmonės direktorius, UAB „Via Baltica Lietuva“ vadovė moteris, tačiau V. Č. savininkas. Sutiko, kad ne tam subjektui galėjo iškelti bylą (b. l. 62).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. M. parodė, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra viena iš įmonei priklausančių kavinių. Patalpos (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo šias patalpas nuo 2014 m. gegužės mėnesio. Muzikos kūriniai kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ yra naudojami, sutartis su LATGA nėra pasirašyta. Pagal nuomos sutartį, muzikos naudojimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpestis (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių su LATGA, kavinės foninei muzikai viešai naudojami buvo muzikos kūriniai („Palankūs vėjai“, „Tu man sakai“, „Mylėk mane“, „Visko būna“, „Jaunystės dienos“), tačiau, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. nėra tinkamas jam inkriminuojamo pažeidimo subjektas.

Iš liudytojos G. M. parodymų (b. l. 62-63) matyti, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o minėtai įmonei priklauso kavinė „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 56-58). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, V. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 52-55). Aplinkybę, kad administracinio teisės pažeidimo byla iškelta galimai ne tam subjektui patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. J. ir E. M. (b. l. 61-62). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kūriniai, kaip muzikinis fonas, buvo leidžiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl kūrinių naudotoja yra minėta bendrovė, o jai tuo metu vadovavo G. M., kuri buvo atsakinga už Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str.). Nors liudytoja G. M. nurodė, kad patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas nuomoja (b. l. 62), tai nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas V. Č. (b. l. 27-28), tačiau nuomos sutarties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė, todėl teismui kelia abejonių tokios sutarties buvimas. Tačiau net jei patalpų nuomos sutartis butų, jos buvimas neatleidžia nuo pareigos sudaryti licencinę sutartį su asociacija LATGA dėl teisės naudoti LATGA repertuaro kūrinius viešam atlikimui restoranuose, kavinėse, baruose.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad V. Č. nagrinėjamu atveju nėra ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, subjektas.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. Č. atžvilgiu pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė