Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016-08-11 apie 22.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, spyrė koja į nugarą ant grindų nukritusiam patėviui J. K. (J. K., tuo padarydamas dešinės pusės VIII-o šonkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė ir nieko blogo savo patėviui nėra padaręs. 2016-08-11 vakare buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo motina N. K. ir patėviu J. K.. Jie gyvena trijų kambarių bute, kiekvienas turi po atskirą kambarį. Butas įsigytas mamai ir patėviui gyvenant santuokoje. Jo kambarys nėra rakinamas, o mamos ir patėvio kambariai yra rakinami. Neseniai patėvis tyčia sulaužė kambario durų spyną, todėl dabar jo kambarys irgi nėra rakinamas. Kartu gyvena 40 metų, t.y. nuo tada, kai mama ištekėjo už J. K.. Mama ir patėvis turi bendrą vaiką, jo brolį D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Su broliu jam yra normalūs santykiai, bet su patėviu jie pastoviai konfliktuoja. Patėvis yra psichiškai nesveikas žmogus. Vaikystėje jis skriausdavo juos su broliu ir mama, mušdavo ir varydavo visus iš namų. Jam be jokios priežasties prasidėdavo psichikos priepuoliai, jis tapdavo labai agresyvus ir su juo buvo pavojinga ne tik kad bendrauti, o tiesiog būti šalia. Jis visą gyvenimą terorizuodavo mamą. Jie daug kartų žadėjo išsiskirti, bet vis atidėdavo. Neseniai jie vėl buvo padavę dokumentus dėl santuokos nutraukimo, nes mama jau neturi nei kantrybės, nei sveikatos su juo gyventi. Jis į jų santykius stengėsi nesikišti, bet vis tiek patėvis būdavo pastoviai nepatenkintas, kad jis su jais gyvena. Ankščiau jis eidavo į jūrą ir retai būdavo Lietuvoje. Nuomodavosi butą. Kartais pagyvendavo su mama ir patėviu ir vėl išplaukdavo į jūrą. Bet prieš aštuonis metus jam uždraudė eiti į jūrą, nes jam diagnozavo sunkią ligą, sisteminę raudonąją vilkligę ir nuo tada jis pradėjo pastoviai gyventi su mama ir patėviu. Turi invalidumą. Kadangi jo pašalpa nėra labai didelė turi papildomai užsidirbti sau pragyvenimui. Dirba neoficialiai. Gyvena iš pašalpos ir savo užsidirbtų pinigų. Nėra išlaikomas nei mamos, nei patėvio, bet patėviui vis tiek kažkas nepatinka. Jis jam pastoviai grasina, kad pasodins, arba užmuš. Jis stengiasi nesivelti su juo į konfliktus, žino, kad jis yra ligonis ir su juo neprasideda, bet jis vis tiek atranda būdų prie jo prisikabinti. Vos ne kas antrą dieną kviečiasi policiją aiškindamas, kad jis su mama jį skriaudžia. Tą dieną, kai jis jam neva spyrė į nugarą pas juos į butą buvo atvažiavusi policija, nes patėvis užsirakino bute ir neįsileisdavo mamos. Jo tuo metu namuose nebuvo. Jis ryte išėjęs iš namų grįžo tik vakare. Patėvio, kai grįžo į namus, nebuvo. Kelintą valandą jis grįžo nežino. Grįžęs jis savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie vidurnaktį, tai galėjo būti laikotarpyje nuo 2016-08-11 11.30 val. iki 2016-08-12 00.30 val. pas jį į kambarį įėjo patėvis J. K.. Rankoje jis turėjo lazdą, su kuria vaikšto dėl skausmų kojose. Atsistojęs kambario viduje ir pamatęs, kad jis nemiega, pasakė, kad sumaišė duris. Jis paprašė, kad jis išeitų ir patėvis išėjo. Kambario durų jis pilnai neuždarė, todėl jam išėjus jis išgirdo kaip jis koridoriuje pradėjo šaukti ant jo, vadinti necenzūriniais žodžiais. Šaukė, kad jį užmuš ir pasodins. Jis išlipo iš lovos ir priėjęs prie durų jas daugiau pravėrė ir stovėdamas savo kambaryje pasakė, kad jis nešauktų. Patėvis stovėjo koridoriuje prie savo kambario durų. Tuo momentu iš kambario išėjo mama. Mama priėjo prie patėvio ir pradėjo jį raminti. Nenorėdamas toliau žiūrėti į patėvį uždarė savo kambario duris ir toliau nuėjo žiūrėti televizorių. Patėviui, t. y. J. K. į nugarą nespyrė, nebuvo prie jo net prisilietęs. Nematė, kad jis būtų nukritęs nei jo kambaryje, nei koridoriuje. Jokių sužalojimų jam nepadarė. Jis tyčia jį apkalba. Meluoja, kad jis jam spyrė į nugarą. Kur ir kas jį galėjo sužaloti nežino. Patėvis dažnai vartoja alkoholį, bet teigti, kad jis tą vakarą buvo girtas negali, nes neprisimena. Jeigu jis buvo girtas ar kažkiek išgėręs mano, kad galėjo ir pats kur nors susižaloti, gal patyrė sužalojimus kada ankščiau, nes jis jį dažnai mato rajone vaikštantį su asocialiais bei geriančiais asmenimis. Jam ir taip yra negerai su galva, o kai išgeria, tai tampa dar labiau agresyvus ir neprognozuojamas. Jis ir mama kiek su juo kartu gyvena turi pastoviai jo bijoti. Jis būtų seniai išėjęs gyventi atskirai, bet jam gaila mamos, nes ji viena su juo nesusitvarkys. /b. l. 114-116/

Nukentėjusysis J. K. (J. K., miręs 2016-10-27) parodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), gyvena su savo žmona N. K. ir su jos sūnumi iš pirmos santuokos A. A.. Tarp jo, žmonos ir posūnio yra blogi santykiai. Bendro ūkio neveda. Žmona su sūnumi iš pirmos santuokos užima du geriausius kambarius, o jam buvo liepta gyventi mažajame kambaryje. Su žmona galima sakyti negyvena, nes vyksta skyrybų procesas dėl jų 1974 metais sudarytos santuokos. Tai jau ne pirmas kartas, kai jie paduoda dokumentus santuokai nutraukti. Jie blogai sutaria, nes jo manymu žmona nori su juo išsiskirti tam, kad jis liktų be nieko. Ką jis veikė 2016-08-11 dieną papasakoti smulkiai negali, nes ne viską prisimenantis. Atsimena tik vakaro įvykius, kai jis vakare grįžo iš parduotuvės. Iš namų į parduotuvę išėjo apie 21.00 val. Apie 22.00 val. grįžo į namus. Namuose buvo žmona ir posūnis A.. Žmona buvo savo kambaryje, A. savo. Jis ėjo su lazda, su kuria vaikšto, nes jam skauda kojos ir užkliuvo už koridoriuje ant grindų stovėjusio televizoriaus. Užkliuvęs nukrito ir atsitrenkė galva į posūnio kambario duris. Durys buvo uždarytos. Griuvo ant grindų kniūbsčias. Lazdą turėjo dešinėje rankoje. Gavosi taip, kad jis krisdamas su lazda atidarė posūnio duris ir dar trenkėsi galva į duris. Posūnis gulėjo savo lovoje. Kambaryje beveik nieko nesimatė, nes šviesa nebuvo įjungta. Kai jis nukrito, posūnis išlipo iš lovos ir paklausė, ką jis daro jo kambaryje. Jis gulėdamas ant pilvo nieko nespėjo atsakyti, kai jis prie jo priėjo ir dešine koja spyrė jam į dešinį šoną. Jam pradėjo skaudėti. Tada jis apsisuko ir nušliaužė iki savo kambario. Kai paršliaužė iki savo kambario iš savo kambario išėjo ir prie jo priėjo žmona N. K.. Su jos pagalba jis savo kambaryje atsigulė į lovą, nes jam labai skaudėjo dešinysis šonas. Būdamas savo kambaryje, po kažkiek laiko paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Jį išvežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ten jam darė du kartus rentgeną. Policininkams pasakė, kad posūnis jam spyrė į dešinės pusės šoną. Ligoninėje buvo nustatyta, kad jam yra sulaužytas dešinės pusės šonkaulis. Jį išleido namo. Jokių vaistų gydymui nenaudojo. Ligoninėje sakė, kad viskas praeis savaime po šešių savaičių. Išleido gydytis ambulatoriškai. Pinigų gydymui neišleido. Jis serga cukralige. Yra silpnos sveikatos. Su posūniu nesutaria, nes posūnis buvo jau daug kartų jį apvogęs. Jie dažnai konfliktuoja. Žmona yra savo sūnaus pusėje. Ji sako, kad jis jam nieko negalėjo padaryti. Ji nematė kaip jis jam spyrė, nes tuo metu buvo savo kambaryje. Tą dieną, kai jam spyrė į šoną, policija pas juos į butą važiavo vieną kartą, t. y. vakare, po įvykio. Iš ryto pas juos į butą policininkai atvykę nebuvo. Pats niekur susižaloti negalėjo, tai padarė jo posūnis A. A.. Dėl sužalojimo jam padaryta fizinė žala. /b. l. 26, 33-34, 44-46/.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip J. K. parodė bute vietą, kur jis užkliuvo už televizoriaus, parodė kaip nukrito posūnio kambaryje bei kokioje padėtyje gulint jam spyrė į dešinįjį šoną. /b. l. 38-42/

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą D. K. (D. K.) parodė, kad yra J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Kol tėvas buvo gyvas, jam buvo surašytas įgaliojimas tvarkyti jo reikalus visose instancijose, jis yra pridedamas prie apklausos protokolo. Apie tai, kad tėvą sumušė jo brolis A. A., mamos sūnus iš pirmos santuokos, nieko papasakoti negali, nes įvykio vietoje nebuvo. Gyvena atskirai nuo tėvų ir kas vyko tą dieną, kai brolis koja sudavė tėvui nežino. Iš tėvo girdėjo, kad jis vakare grįžęs į namus einant į savo kambarį koridoriuje užkliuvo už ant grindų stovėjusio televizoriaus ir nukrito į brolio kambarį, o brolis dėl to supyko ir koja jam spyrė į šoną, nuo ko jam lūžo šonkaulis. Tėvai gyvena trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Su jais kartu, nes neturi savo buto, gyvena ir brolis A. A.. Jis niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholį dėl ko jie su tėvu pastoviai bardavosi, nes tėvui tai, kad jis nedirba ir veda tokį gyvenimo būdą, labai nepatiko. Jie pastoviai konfliktuodavo. Mama užstodavo A.. Tėvas pasakojo, kad jam dingdavo iš jo kambario pinigai. Tėvas turėjo įtarimų, kad tai brolis vogdavo iš jo pinigus, bet kadangi jis rimtų įrodymų tam neturėjo, niekur nesikreipdavo. Kamerą, kurią jis jiems padarė bute ir kurią pritvirtino koridoriaus kampe prie lubų, fiksuoja tik koridoriaus vaizdą, kas vyksta kambariuose, ji neapima. Žino, kad tėvui šonkaulis buvo sulaužytas 2016-08-11 apie 22.00 val., bet daugiau nieko apie tai papasakoti negali. Prašo leisti jam atstovauti jo mirusio tėvo J. K. interesus, nes jis bijo dėl mamos, su kuria dabar gyvena jo brolis. Būdamas girtas, brolis tampa nervingas ir agresyvus. Tėvui mirus bute su juo pastoviai būna jų mama, bet jis jos visiškai nevertina, kaip nevertino ir jo tėvo, todėl jis dabar bijo dėl mamos, nes be jo nėra kam ja pasirūpinti. Ji nuo vaikystės gina brolį. Brolis aiškina, kad jis yra invalidas. Nors, jo manymu, jis tik tuo naudojasi. Jis gali dirbti, turi sveikatos, tačiau dėl savo gyvenimo būdo, dėl to, kad geria kiekvieną dieną niekur neina darbintis ir nieko nenori daryti. Civilinio ieškinio dėl tėvo sutrikdytos sveikatos nereikš, bet nori, kad brolis už tėvui padarytą sužalojimą butų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. /b. l. 63-70/

Liudytoja N. K. parodė, kad jos sūnus A. A. jos vyrui šonkaulio sulaužyti negalėjo, nes sūnus su juo stengiasi nebendrauti. Nesutarimai tarp jų visų vyksta pastoviai. Jos vyrui J. K. yra negerai su galva. Jis visą gyvenimą ėjo į jūrą. Pastoviai vartojo alkoholį. Grįžęs iš jūros gerdavo pradžioje po 1-2 dienas, o paskui pradėjo gerti mėnesiais. Kankino ją psichologiškai. Dabar vyksta jos ir vyro skyrybų procesas, nes ji su juo gyventi jau nebegali. Vyras pastoviai ją vadino necenzūriniais žodžiais. Blogai elgėsi su jų vaikais. Jų gyvenimas buvo tikras pragaras. Girtas vyras darydavosi nervingas ir agresyvus. Ji vyrą skatino mesti gerti, bet jis į jos prašymus nekreipdavo dėmesio, įrodinėdamas, kad ji jo gyvenime niekas. Kol jis eidavo į jūrą jie laukdavo kada jis vėl išeis ir namuose bus ramu, nes jam grįžus šeimoje ramybės nebuvo. O prieš dešimt metų, gal kiek daugiau, jam jūroje pasidarė bloga, jis pradėjo elgtis neadekvačiai ir buvo iš jūros pargabentas į Klaipėdą, kur paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Bet tuo metu jai jo pasidarė gaila ir ji pasiėmė vyrą iš ligoninės, manydama, kad jam pagėrės. Bet jam namuose geriau nepasidarė ir nuo tada jų gyvenimas tapo visai neįmanomas. Jis ją ir jos sūnų A. A. pastoviai įžeidinėja. Pastoviai kelia konfliktus. Rašo jai įžeidžiančius raštelius. Kviečia jai ir sūnui policijos pareigūnus, tai jį rakina bute, tai jį muša, arba dar kažką jam daro. Tą dieną, kai jam neva buvo sulaužytas šonkaulis ryte ji kvietė policiją, nes jis ryte neįsileido jos į butą. Ji paskambino į policiją, policija atvažiavo ir jiems jis atrakinęs duris sakė, kad nieko nedarė. O policininkams išvažiavus sakė, kad jis dar jai parodys. O vakare, beveik naktį, tai yra apie vidurnaktį sugalvojo istoriją su sūnumi, sakė, kad jis, t. y. A. A. jam spyrė į nugarą, bet to tikrai nebuvo. Kaip buvo iš tikrųjų ji nematė, nes aš iš savo kambario į koridorių išėjo jau tuomet, kai J. K. sėdėjo prie savo kambario durų. Paklausė, ko jis sėdi. Jis pasakė, kad sūnus jam spyrė į nugarą. Rankoje jis turėjo ramentą. Sakė, kad jam yra lūžęs šonkaulis. Paprašė, kad jis parodytų. Jis parodė, bet ji nieko jam ant kūno nepamatė. Pasakė, kad jis neprisigalvotų. O jis, kai ji išėjo iš kambario, paskambino į greitąją pagalbą. Ką jis kalbėjo medikams ji nesiklausė, bet girdėjo kaip jis sakė medikams, kad jam yra lūžęs šonkaulis. Paskui jie visi nutilo ir po kiek tai laiko ji pamatė, kad medikai jį vedasi iš buto. Po kiek tai laiko ji paskambino į ligoninę pasiteirauti kur jį išvežė ir sužinojo, kad jis buvo pristatytas į Respublikinę ligoninę. Grįžo jis dieną. Kada jis buvo paleistas iš ligoninės nežino, bet į namus jis grįžo dieną. Prie apklausos protokolo ji pridėjo kai kuriuos įžeidžiančius raštelius, kuriuos jai rašė vyras ir nutarimo atsisakyti ikiteisminį tyrimą dokumentus, įrodančius, kad tarp jų vyksta pastovūs konfliktai. /b. l. 95-96, 98-105/

Liudytoja A. M. parodė, kad 2016-08-11 apie 23.55 val. GMP buvo gautas iškvietimas iš buto, Taikos pr. 97-30. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyras J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis medikus nusivedė į savo kambarį. Ji paprašė, kad jis atsisėstų, nes jį reikėjo apžiūrėti. Pastarasis paaiškino, kad jam skauda dešinysis šonas. Buvo įtarimų, kad yra lūžęs V-VI šonkaulis. Jam pasiūlyta suleisti vaistus nuo skausmo, bet jis atsisakė. Kadangi dėl skausmingo šono J. K. buvo reikalinga atlikti rentgeną, jam pasiūlyta vykti į Respublikinę ligoninę. Paklaustas, dėl kokių priežasčių jam skauda šonas, paaiškino, kad jį sumušė žmona. Nieko neminėjo apie tai kaip žmona jį sumušė. Tuo metu žmona irgi buvo namuose ir pagal jos kūno sudėjimą nebuvo panašu, kad ji galėtų jį taip sumušti, kad jam skaudėtų šonas. Kai jis pasakė, kad jį sumušė žmona, pastaroji paaiškino, kad jam nieko nedarė. Kol medikai buvo pas jį kambaryje, ji vis ateidavo į kambarį pasižiūrėti, ką daro jos vyrui ir vėl nueidavo atgal į savo kambarį. J. K. jiems nieko neminėjo apie tai, kad jį sumušė posūnis. Kai vežė jį į ligoninę greitosios pagalbos automobilyje jam buvo dar kartą pasiūlyta suleisti vaistus nuo skausmo, bet jis atsisakė. Kai važiavo, paklausė J. K., tai kaip visgi buvo viskas, dėl kokių priežasčių jam skauda šonas, jis atsakė, kad pats nukrito namuose. Pildant iškvietimo kortelę aplinkybes nebuvo užpildytos iki galo, nes buvo neaišku kaip J. K. galėjo sumušti žmona. Kai automobilyje medikai išsiaiškino, kad jis buvo pats nukritęs buvo iki galo surašyta kortelė, kurioje užfiksavo, kad J. K. krito pats ir kad jam skauda gulint, stovint, glostant. Pagal minėto asmens, t. y. pagal J. K. iškvietimą į minėtą butą atvažiavo ne pirmą kartą. Buvo kviečiami ir ankščiau dėl įvairių priežasčių, t. y. dėl kojos skausmo, dėl pakilusio spaudimo ir kai atvykdavo dėl spaudimo J. K. paaiškindavo, kad dėl visko kalta yra žmona /b. l. 79-80/.

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d., 22.26 val., namo grįžo J. K., su rankoje turimu ramentu nueina iki prie virtuvės prie sienos, šalia vonios, ant grindų padėto televizoriaus ir kas vyksta toliau nesimato, nes koridoriuje tamsu. 22.27 val. N. K. išėjusi iš kambario eina link virtuvės, įjungia koridoriuje šviesą, kažką gestikuliuoja ir sako prie vyro ir sūnaus kambario, pasirodo klūpančio žmogaus, galimai J. K. apatinė kojų nuo kelių iki pėdų dalis, N. K., kažką kalbėdama, pasilenkia prie J. K., apžiūrėjusi jo šoną, padeda J. K. atsistoti ir nueiti į savo kambarį. Atvykus medikams ir išsivežus J. K., fiksuojamas N. K. ginčas su sūnumis A. A.. /b. l. 50-55/

Specialisto išvadoje 2016-08-12 Nr. G 1467/2016(03) konstatuota, kad J. K. nustatytas dešinės pusės VIII-o šonkaulio lūžis, kuris, pagal medicininius dokumentus, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. K. nustatytas dešinės pusės VIII-o šonkaulio lūžis, pagal medicininius dokumentus, padarytas iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę 2016-08-12 01.10 vai., galimai ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodytu laiku (2016-08-11, 22:00 val.). J. K. nustatytas dešinės pusės VIII-o šonkaulio lūžis, pagal medicininius dokumentus, padarytas kietu buku daiktu (daiktais). Įvertinus medicininius dokumentus ir apžiūros duomenis, t. y. 2016-08-12 11.50 val., mažai tikėtina, kad nustatytas šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas griūnant. /b. l. 14/

Motyvuojamoji dalis

A. A. (A. A.) kaltė visiškai įrodyta. Jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumo laipsnį, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – padarytas nusikaltimas baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Įvertinus šias aplinkybes, A. A. (A. A.)skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

A. A. (A. A.) atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

CD diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paskirti laivės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

CD diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, A. A. (A. A.) turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.