- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- M1-288-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28274-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nukentėjusysis
- L. K.
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, G. K., jo įstatyminei atstovei V. P., jo gynėjui advokatui V. A.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių skyriaus Vilkaviškio rajone atstovei A. M.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo:
nepilnamečiui G. K. , kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis trečią invalidumo grupę, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,
už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnametis G. K. 2019 m. birželio 15 d. apie 18:00 val. VšĮ ,,Alvito Šv. Kazimiero namai“, esančių (duomenys neskelbtini) koridoriuje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. seserį L. K., tąsė šiai už plaukų, po ko tų pačių namų kieme, ne mažiau tris kartus kumščiais sudavė į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kitas kūno vietas, tuo smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 17:30 val. VšĮ ,, Alvito Šv. Kazimiero namai“, esančių Ežero g. 18, Alvito k. Vilkaviškio r. sav., kambaryje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį, t. y. seserį L. K., ranka ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veido sritį, tuo smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, G. K. teismo posėdyje dalyvavo, jam suteikus teisę duoti paaiškinimus, jokių paaiškinimų nedavė.
L. S. J. parodė, kad dirbusi tą dieną ir viską mačiusi. Neatsimenanti kada tai buvo, praeitais metais. Pažįstanti nuo tos dienos, kada atvežė juos į globos namus. Įvykis įvyko dienos metu, vieni vaikai buvo išėję maudytis su kita darbuotoja. G. K. ir L. K. sukonfliktavo koridoriuje ir po to prasidėjo tas visas įvykis. Gerai nepamenanti, bet jai atrodo L. paėmė puodelį ir apipylė G. K. vandeniu. G. įpyko ir pradėjo ją vaikytis, išbėgo jie abu į lauką . L. parbėgo atgal į kambarį, paėmė peilį ir išbėgo į lauką, norėjo vytis G., bet atsisėdo ant sūpynių. Ji gražiai prie jos priėjusi, paprašiusi, kad jai tą peilį atiduotų, greitai paėmusi peilį, bet viskas tuo nesibaigė. L. griebė akmenį ir užsimojo G. K., jie kažkaip susikibo. L. krito ant žemės, G. K. jai tris kartus iš kojos trenkė. Ji bandžiusi juos išskirti. Nelabai atsimenanti, ar už plaukų tąsė ir kiek kartų sudavė. Mananti, kad skaudėjo L. K.. Keli vaikai parėjo nuo ežero ir matė, kas tokie tiksliai nepamenanti, bet atrodo E. B., E. A. ir D. A.. Jie susikibo ir akmenį numetė į šoną, bandžiusi juos išskirti, jie pakankamai stiprūs, buvo sunku tai padaryti. Sakė kad skaudėjo, kažkokių ryškių požymių nebuvo, bet L. skundėsi, kad skaudėjo pilvo sritį. Antro įvykio nematę, sėdėję su vaikais virtuvėje, buvo po pietų metas. L. K. buvo pasakiusi, kad eina atsigulti, nes ji vartoja stiprius vaistus ir kartais užeina miegas. Į namelius įbėgo G. K., kažkoks piktas buvo, ir jis užlipo į antrą aukštą. Po kiek laiko pasigirdo triukšmas, G. K. atbėgo į apačią. Pačio konflikto tikrai nematę, nes L. buvo savo kambaryje. Po to mačiusi L., buvo užlipusi pas ją pažiūrėti, kas ten atsitiko. Buvo suplėšyta jos maikutė, ji tvirtino, kad G. K. jai trenkė į pilvą ir per veidą. Sakė, kad jai skaudėjo. Jie ir dabar ten gyvena, konfliktuoja. Kaip matantys, kad jau kažkas vyksta, bandantys užbėgti konfliktui už akių. Taip būna, kad iniciatorė būna ir pati nukentėjusioji.
L. N. L. parodė, kad neatsimenanti nuo kada jį (G. K.) pažystanti, neatsimenanti kelintais metais jis atvyko. Dabar jau nedirbanti, pensininkė nuo rugpjūčio mėnesio. Žinanti, kad jie susipykdavo, tankiai susistumdydavo. Pagal ją tai daugiau L. provokuodavo G.. Konkrečiai neatsimenanti, viskas buvo birželį, galėjo būti 15 diena. Neprisimenanti už ką susipyko, atsimenanti, kad jie susimušė. Viskas vyko globos namuose ant kiemo, ten toks gėlynas apdėtas akmenimis. Ji griebė akmenį ir vijosi jį, tai sulaikė tas berniukas D. A., jis atėmė akmenį. Paskui ji atsivijo G. į patalpą, į globos namus ir jie susimušė ant kiemo, tai socialinė darbuotoja J. ėjo skirti jųjų. Ten labai viskas greitai vyko, tai ten iš tolo tik tai mačiusi. Jis trenkė jai su kumščiu kelis kartus, ją parsimetė jis. Kur pataikė, nemačiusi gerai, ji toliau stovėjusi, ar su kojomis ką nors darė, nemačiusi. Po to ji priėjusi arčiau, pirma socialinė darbuotoja pribėgo, ji vėliau priėjusi. Nieko tuo metu nesiskundė, tik tai verkė, ji isterikavo. Žymių nemačiusi, nesiskundė, kad ką skauda. Kai įvyko antras atvejis, ji tą dieną nedirbusi. Neatsimenanti, kas iš vaikų buvo. Kai sunervina, prieš kitus agresyvus, bet atvejų kitų nebuvę, dažniausiai su sese.
L. Ž. B. parodė, kad dirbanti Alvito Šv. Kazimiero namuose. Žinanti dėl ko įvykis. Jie yra brolis ir sesuo, kurie tikrai dažnai konfliktuoja. Dažniau sesė išprovokuoja brolį konfliktams, kartais jis jos net vengia, konfliktuoja ir dabar. Bijantys, kad gali kažkas atsitikti. Vieną įvykį žinanti, kito ne, nes nedirbusi. Žinanti tą įvykį kai su buteliuku praskėlė galvą L.. Tas konfliktas jau buvo prasidėjęs diena prieš, dėl santykių su mama. Tą dieną L.miegojo, o G. norėjo kažkaip atsilyginti. Kaip sudavė, ji nemačiusi ir turbūt niekas nematė, nes ji savo kambaryje miegojo. Kaip sudavė, nemačiusi, mačiusi tik tai, kad G. bėgo kraujas, buvo praskelta galva. Vaikai sakė, kad G. davė jai į nosį, o ji gynėsi ir rado šalia kvepalų buteliuką. Matė A. A., D. A.. Ji sakė, kad jai sudavė į nosį, jai bėgo kraujas. Iškvietę medikus, ją apžiūrėjo, nebuvo jokių lūžių ar kažko tai. Mėlynių, paraudimų nebuvo, niekuo nesiskundė. Mama nelanko, net neatsimenu kada buvo juos aplankyti, bet telefonu pasikalba su vienu, paskui su kitu. Vienam viena prižada, kitam kita, ir tie konfliktai taip ir būna. Jie susipyksta, nes mama prižada vienam, kad jį pasiims pas save gyventi, kitam, kad kitą pasiims.
Šalies argumentai
E. S. S. paaiškino, kad savo išvadas tvirtinanti, buvo atlikta G. K. ekspertizė, buvo jam konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Buvo priimtas sprendimas, kad jis negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Išanalizavus jo gydymo sistemingumą buvo padaryta išvada, kad jam reikalinga skirti priverčiamąsias medicinines priemones.
Ekspertė A. Š. paaiškino, kad nutartyje nebuvo klausimų psichologui ekspertui. G. K. atlikus psichologinį tyrimą, nustatyta, kad jo intelektas yra defektinis, su vidutiniu protiniu atsilikimu. Jam konkrečioje situacijoje sunku valdyti savo veiksmus, jo asmenybė nebrandi, interesai riboti. Jam nustatyta ydinga impulsų kontrolė, jis nevaldo savo veiksmų, turi ilgametę konfliktinę patirtį su seserimi. Jiems abiems tarsi norma konfliktiniais būdais spręsti problemas.
Žemesnės instancijos teismas
Kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., BK 140 str. 2 d., be liudytojų parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:
Nepilnametės nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Nukentėjusioji parodė, kad jai 15 metų, gyvenanti Alvito namuose. Atvykusi čia dėl brolio G., todėl kad jai miegančiai užtrenkė. Ji sutinkanti kalbėti apie savo brolį. Ji miegojusi ir girdėjusi kaip kalbėjo, pramerkusi akis ir žiūri brolis. Nekreipusi dėmesio ir užmigusi, ir jai trenkė per galvą. Ji atsikėlusi ir jį nustūmusi ir tada jį paėmusi, dar ją užlenkė, ir tada ji paėmusi per smegenis (smilkinį) su tais kvepaliukais užtrenkusi ir tada jam kraujas bėgo. Jis jai nosį prakirto ir liežuvį buvo prakirtęs. Visa tai įvyko prieš Šventąją, kai turėję išvažiuoti, buvo išvažiavę sekmadienį, datos neatsimenanti. Buvo dar vienas įvykis, kada brolis ją mušė. Kaip viskas vyko nelabai atsimenanti, bet realiai irgi kažką pasakiusi negražaus, tiksliai nežinanti ir tada pradėjo mušti, trankyti į pilvą, mušė kumščiais, trenkė į veidą. Atsimenanti vieną įvykį, kaip brolis jai spyrė. Jis realiai spyrė du kartus. Tai buvo dar ankščiau, nei prieš Šventąją. Į mokyklą nėję, nes jau buvo atostogos vasaros. Dabar yra rugpjūčio mėnesis, o kurį mėnesį buvo tas įvykis nelabai atsimenanti. Viskas prasidėjo dėl cigaretės. Kad duotų pinigus ir tada ,,sako duok man pinigus”, ji jokių pinigų neturėjusi ir ją apkaltino, kad pavogusi pinigus. Ir susimušę dėl cigaretės. Realiai kaip viskas buvo, nežinanti. Realiai nežinanti kiek kartų jis jai spyrė, tik žinanti, kad spyrė į pilvą. Kai spyrė, jautusi skausmą, buvo susirietus. Spyrė brolis G. K., daugiau nei vieną kartą. Paskui kai baigę muštis, vis tiek dar skaudėjo. Dar spyrė ir į nugarą, taip pat jautusi skausmą. Tiesiog ėjusi, jis pakėlė koją ir spyrė, spyrė į pilvą, į nugarą ir viskas. Į pilvą ir į nugarą brolis spyrė ne tą patį kartą, kai vyko muštynės. Tada kai spyrė, dar mušė ir kitaip. Su ranka trenkė iš kumščio ir pataikė į saulutę, verkusi ir viskas. G. kai jai trenkė, nieko nesakė. Jis pirma trenkė, o paskui spyrė. Daugiau niekur netrenkė, tik į nugarą ir į saulutę. Ir kai spyrė ir kai su ranka trenkė, jai skaudėjo. Jis su ranka trenkė į saulutę, į pilvą ir į nugarą, o su koja spyrė į pilvą ir į nugarą – galima sakyti, kad penkis kartus. Iš kumščio trenkė tris kartus du į priekį, vieną į nugarą. Iš kojos spyrė du kartus į priekį ir nugarą. Paskui jis ją smaugė. Pasiguldė ( pastūmė ) ant lovos ir smaugė. Kai jis pastūmė, ji nukritusi ant nugaros veidu į viršų. Tada jis pridėjo alkūnę prie gerklės ir smaugė. Ji net negalėjusi pakvėpuoti. Ji sakiusi, bet jis sakė, kad jam „p*****“. Dar ir daugiau veiksmų darė, kurie sukėlė jai skausmą – leido į kojas pagalį. Tai darė jau kitą dieną. Smaugė irgi kitą kartą, nei spyrė. Tą kartą, kai jis kirto tris kartus, jai skaudėjo visus kartus ir kaip spyrė, ir kaip kirto ranka. Kai spyrė, kirto jis tą pačią dieną ir smaugė. Jis smaugė tą pačią dieną kaip ir kirto ir spyrė, bet truputį vėliau. Kodėl jis tai dare, nežinanti, gal buvo apsirūkęs. Jis rūko kažkokias cigaretes, bet nežinanti kokias. Kai jis jai du kartus spyrė ir tris kartus trenkė, viskas prasidėjo nuo cigarečių, kai jis paprašė pinigų ir galvojo, kad ji juos paėmusi. Nuo to viskas ir prasidėjo, ji nedavusi pinigų, nes neturėjusi. Pasakiusi, kad prašinėja pinigų, atsiprašant vagia ir viskas. Ji su savo broliu G. bendraujanti blogai. Tiesiog nelabai gerai sutarianti, kaip jam yra nuotaika kokia. Kai jam nuotaika gera, tai gerai sutariantys, bet kai sugadinantys kažkada, tai nu ir va. Tą dieną, kai jis spyrė ir kirto, ji jam tiesiog kirtusi iš kvepalų buteliuko, pataikiusi į smilkinį, jam bėgo kraujas. Kai jam bėgo kraujas, jai nieko nepasirodė. Jis sakė, kad jis pirmas lindo. Jai jis, kai jam bėgo kraujas, kai ji prakirtusi sakė, kad jis pats kaltas, kad lindo prie jos. O dabar biskį bijosi. Ji broliui yra grasinus peiliais, puodeliais, bet to peilio net nedrįsusi imti, nu turėjusi rankose, bet nebūtų dūrusi, nes žinanti, kad atsisėsianti į kalėjimą ar kažkur. Ji tą peilį turėjusi ir grasinusi jį padurti, nes sakiusi dink nuo jos, jis ima daiktus, viską vagia. Tą dieną, kai jis spyrė ir kirto, negrasinusi, nieko nedariusi. Tą dieną jam tik prakirtusi galvą, nes jis biskį nieko beveik neatsiminė. Kiek kartų jam grasinusi peiliu, neitų net ant pirštų paskaičiuoti, daug sykių. Niekada nėra įvykdžiusi grasinimų ir peilio panaudoti nebandžiusi. Be peilio jam grasinusi puodeliu. Buvo vieną kartą prakirtus. Daugiau grasinusi nesanti niekuo. Lauke dar esu grasinusi akmeniu, bet nepaleidusi. Tą dieną, kai jis kirto iš kumščio ir spyrė iš kojos, prakirtusi su kvepalų buteliuku, nes jis ją sumušė. Pirma jis jai kirto, paskui ji atsikėlusi, tada ji net nesupratus likusi, ir maždaug jį pastūmusi ir sakiusi dink ten vėl ką ir kiti atbėgo greit, bandė padėti jai, nežino ką daryti, o tokio kaip dičkio tai niekad neapginsi. Tas konfliktas, kai jis jai spyrė ir kirto įvyko po pietų, kai pavalgę ir ji nuėjusi miegoti. Tada ji negalėjusi pamiegoti, nes atėjo berniukas pasiimti pakrovėjo, ir tada kiti atbėgo ginti jos, sako kelkis. Iki tų pietų, ji su G. susipykusi nebuvo. Kai ji gulėjusi pavalgiusi, tą dieną, kai jis spyrė, ji su juo susipykusi nebuvo. Negrasinusi nei su akmeniu, nei su peiliu. Kodėl jis atėjo, kai ji gulėjusi ir ėmė mušti, nežinanti, tik mananti, kad kai mamai pasakiusi, kad jis rūko, geria dėl to jis ją ėmė trankyti, taip galvojanti. Jis prieš trenkdamas ir spirdamas nepasakė dėl ko jis taip daro. Tikrai nieko jai nesakė. Sakė tokiai mergaitei, bet jos čia nėra. Ir jai sakė, kad tas berniukas duotų cigaretės, nes muš ją. Kai jis jai spyrė ir sudavė kambaryje, dar buvo toks D. A., E. G., kur čia buvo, daugiau neatsimenanti. Jie sakė baikit peštis. Ji nemananti, kad sakė mušk tą L. miegančią ir panašiai. Daugiau nieko negirdėjusi, kad būtų kuris ką nors sakęs. D. sakė, kad baikit muštis. Įvykio lauke prie gėlynų, kuomet mušusis su broliu, nieko nebuvo. Realiai tai net nežinanti. Lauke su broliu mušdavęsi kartais, bet ne taip dažnai. Prie jų namų lauke yra gėlynai, bet ten tikrai su broliu nesimušę. Kai brolis spyrė ir kirto, matė D. A., A. S., E. K.. Iš mergaičių niekas nebuvo. Niekam daugiau nepasipasakojusi, kas ten vyko. Kaip kiti sužinojo nežinanti, gal kas juos perspėjo. E. A. pažystanti, ji jos draugė. Apie tai ji nieko nežino, nes ji jau buvo prie telefono ir žaidė savo kambarį. E. B. pažystanti, ji jos draugė, buvę kaimynės. Ji apie tą dieną, kai brolis jai spyrė ir kirto nežino, nes ji ir nematė. Galėjo sužinoti gal kai kalbėjo auklytės, gal girdėjo. Auklytės sužinojo apie tą įvykį, nes joms pasakė vaikai arba jos pačios išgirdo. Kurie vaikai galėjo pasakyti, ji net neįsivaizduojanti. Nuo to įvykio, kai brolis du kartus spyrė ir tris kartus kirto, žymių likusių nebuvo. Nu buvo mėlynės, bet dabar jau nėra. Mėlynės buvo ant pilvo, ant kojų ir ant nugaros. Pas gydytojus nuvažiavusi nebuvusi, nereikėjo jai. Daugiau apie tą įvykį neturinti nieko papasakoti. Po to įvykio su broliu apie tai nekalbėjusi, jis jos neatsiprašė ir išviso nieko nesakė jai. Dabar su broliu irgi nesikalbanti. Ji kalbasi su mažesni broliu. G. biskį ją kalbina, bet ji su juo nekalbanti. Jis siūlo, kad eitų su juo parūkyti ir panašiai , bet neinanti. Kodėl jis ją kalbina, ji tikrai nežinanti. Su G. apie įvykį, kad šiandien čia važiuosianti nieko nekalbėjusi ir jis jos nieko neklausė. (1 t., b. l. 27 - 28),
Nepilnametės nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Nukentėjusioji parodė, kad sutinkanti papasakoti kas vyko. Globos namuose jai miegančiai trenkė brolis, nes ji pasakiusi mamai, kad jis rūko ir geria. Ji tada apsiverkusi, galvojusi, kad pabėgsianti ir nepabėgusi. Jai trenkė miegančiai brolis. Kai trenkė, iš pirmo karto nieko nejautusi, antrą kartą pajautusi, atsikėlusi, pasiėmusi kvepalus, ir tada jam trenkusi. Kai brolis jai trenkė antrą kartą, tada prabudusi. Brolis jai trenkė delnu per veidą, jai susisuko galva. (parodė vietą, į kurią trenkė jai brolis -į galvos užpakalinę dalį). Kai brolis jai trenkė, jis jai kažką sakė. Po antro karto, kai jis jai trenkė, ji atsikėlusi, ten buvo komoda, pasiėmusi tuos kvepalus ir jam trenkusi. Kol ji pasiėmusi buteliuką kvepalų, brolis jai tuo metu netrenkė. Ji pasiėmusi buteliuką ir trenkusi jam į galvą (parodė, kad trenkė į veido sritį). Jam trenkusi vieną kartą, brolis po smūgio verkė, po smūgio jam bėgo kraujas. Jam trenkusi todėl, kad jis jai trenkė gulinčiai. Broliui trenkusi vieną kartą, kai trenkusi buteliuku, jam pradėjo bėgti kraujas, jis po to išėjo. Tada jai iš nosies bėgo kraujas, norėjusi pro jį pralysti, jis neleido, ją suspaudė, tada trenkė jai į nosį. Į nosį trenkė su kumščiu dešine ranka. Kiek kartų trenkė, dabar neatsimenanti, gal vieną kartą. Po smūgio jai skaudėjo. Jis prašė, kad baigtum, pasiėmusi akmenukus. Po įvykio brolis jos neatsiprašė, su juo nekalbėjusi. Tą dieną, kai sumušė, jai skaudėjo nosį, po to neskaudėjo. Ji girdėjusi, kad kažkas juokėsi, pagal balsą girdėjusi tik D. A.. Niekam apie įvykį po jo nepasakojusi (1 t., b. l. 92),
Nepilnametės liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Liudytoja parodė, kad įvykis vyko tarp L. su G.. Tai buvo lauke, kai vyko namelių šventė. Koks įvykis buvo, neatsimenanti. Jie ten mušėsi, atsimenanti, lipo vienas ant kito, draskėsi L.su G.. Jie draskėsi šalia garažo, kas ten yra daugiau neatsimenanti. L. kažką sakė, neatsimenanti. Ką darė Lijana, neatsimenanti. G. L. mušė su ranka lyg į petį. Gal mušė daugiau kartų, neatsimenanti. Ar su kita kūno dalimi jis mušė L., neatsimenanti. E. B. pažįstanti, gyvenantys nameliuose. D. A. jos brolis. Tuo metu E. buvo lauke. Ji stovėjusi kartu su E , kuri matė irgi. Kur tuo metu buvo D., neatsimenanti, labai seniai buvo (1 t., b. l. 48 )
Nepilnametės liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Liudytoja parodė, kad susimušė brolis ir sesė, L.ir G., įvykis lauke įvyko prie namelių vaikų globos namuose. G. spyrė Lijanai, o L. pasiėmė akmenį, nemetė, bet jam pagrasino. L.po to pasiėmė medžio raidę, ir metė, tačiau nepataikė. Po to nubėgo į šeimyną pasiimti peilio, bet nepasiėmė. Ji buvusi lauke, grįžę iš ežero ir viską matę. N. L. ir G. buvusi kelių metrų atstumu. Girdėjusi kaip jie vadinosi. Buvo tokie vaikai, ėjo į parduotuvę, išskyrė juos. G. visaip vadino tą L.. Išskyrė ne vaikai, o auklytė. B. G. brolis ir toks H.. Buvo lyg ir E., bet ji greit nuėjo. Mačiusi, kaip G. ją L.gaudė, pagavo, kažką padarė, palietė petį su ranka, pastūmė. L. atrodė po to pikta. Nemačiusi, kad G. dar su ranka būtų ką daręs. Pastūmė, L. kažką pasakė, ir po to išskyrė, ir L.nuėjo į savo kambarį. Mačiusi kaip G. spyrė L. į koją, spyrė tik į koją, vieną kartą. Ranka, kumščiu D. nedarė nieko, neatsimenanti to. Girdėjusi, kad Lijana grasintų G. kažką tokio „tave pasmeigsiu“, sakydavo nelįsk ir panašiai. G. spyrė, kad gal L. jam pasakė kažkokį žodį. Tą dieną L. turėjo akmenį tačiau vėliau paėmė auklytė. Prie tų namelių yra daug akmenų. Pasiėmė, kad gal pikta buvo. D. A. pažįstanti, jo ten nebuvo, gal buvo kambary ar išėjęs pas draugus, Įvykio metu jo nebuvo. Ji girdėjusi, kaip L. G. pavadino prieš spiriant jam, tačiau nesupratusi kaip. Nemačiusi, kad L. muštų G., tas G. ją užsipuola (1 t., b. l. 43);
Nepilnamečio liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teismo posėdyje pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu. Liudytojas parodė, kad ėjęs ieškoti sesės, nes jam reikėjo telefono pakrovėjo. E. gyveno 3 aukšte, su L.. Jam atėjus, buvo G. pas L., kuri tuo metu miegojo. G. pradėjo ją visaip keikti, prasidėjo visokios nesąmonės. L. jam atgal. O jis iš kojos, iš rankos palenkęs ją atrodo į nugarą, po to dar už plaukų patąsė. Nors ėjęs pakrovėjo, bet galvojęs pasižiūrėti, kas čia vyksta, nes negalintis prie jų lįsti, nes jam uždrausta. Jam atrodo jis ją spardė, tiksliai neatsimenantis, bet kiek atsimenantis, jis ją į nugarą palenkęs už plaukų mušė. L. gindamasi pasiėmė kvepalų buteliuką ir trenkė jam tiesiai į galvą prie smilkinio. Ir pasibaigė, nes išėjo greitai iš kambario, pradėjo bėgti kraujas. Su jais būna daug įvykių, todėl negalintis atsiminti tikslios datos. Tai vyko atrodo rugpjūčio pradžioje, ar liepos pabaigoje. Kambaryje buvo G. ir L., jos sesės nebuvo, buvo dar A. A., E. G.. L. miegojo, o G. buvo prie jos lovos stalčių, jai grasino, bet ji negirdėjo, nes miegojo. Grasino, kad užmuš, suspardys, kažką panašaus. Ji jį buvo paskundusi pavaduotojai. Supratęs, kad jie mušis. Mačiusi kaip prabudo L., pradėjo vyti G. iš kambario, sakė ,,dink iš kambario“. G. nėjo. K. G. jai kirto, ji jau buvo atsistojusi, iš delno į veidą, jis apsisuko, nenorėjo pats gauti į galvą. L. iš nosies prasimušė kraujas. Jis pasiguldė ją ant lovos ir tada už plaukų, iš kumščio trenkė į nugarą. L. pradėjo verkti, sakė keiksmažodžius. Prieš tai su kvepalų buteliuku jam L. grasino, bet netrenkė, ją pasiguldžius G.ant lovos, atrodo ji su buteliuku trenkė jam iš apačios į galvą. Jam prakirto galvą, ir jis pamatęs kraują iš karto išbėgo iš namų. Tą dieną nematęs, kad G. jai būtų spyręs iš kojos. T. G. į nugarą Lijanai 3-4 kartus tikrai, dar atrodo į pilvą, viskas vyko greitai, net nespėjau pastebėti. Kaip mergaitei, tie smūgiai buvo aiškiai stiprūs. Ji gulėjo nugara ant lovos, ir jam trenkė iš buteliuko į galvą. Daugiau kartų nematęs, kad G. būtų spyręs, trenkęs L.. Jis matęs daug kartų juos mušantis, bet nežiūrėdavęs, išeidavęs, nenorėdavęs tų problemų. Jie nesutaria, pešasi kaip šuo su kate, nežinantis dėl ko, tačiau G.pirmas pradeda, visaip vadina. Kai jis ją įžeidžia, L. atgal jį įžeidžia, vienas ant kito. Ar L. yra grasinusi G., nežinantis, jų nestebinti. Girdėjęs, kaip ji sakė, kad papjaus, būna, kad jie pasiima tuos peilius. Ten daug gėlynų yra. Kad jie prie gėlynų konfliktuotų, nėra matęs. Buvo batute konfliktas, spėjęs išskirti. Yra atėmęs iš L. didelį akmenį, su kuriuo ji vaikėsi G.. Sakęs jai atiduoti, kad prisižais, ji ir atidavė. Tai vyko vasarą, atrodo liepos vidurys, buvo atostogos, tai buvo į vakarą. Buvęs pas draugus, į vakarą parėjęs, ir žiūrinti vėl jį vaikosi su dideliu akmeniu. Kai atėmęs akmenį, visi išsiskirstė, Lijana į kambarį, o G. lauke pasiliko. Nežinanti, ar tą dieną tarp jų vyko muštynės (1 t., b. l. 38);
Tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, surašytas 2019-07-01 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos S. Ž., kuriame ji praneša, kad 2019-06-27 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad 2019-06-27 pasitarimo metu su Marijampolės regiono policijos pareigūnais, ir moters veiklos centro vadove A. B., vadovė pranešė, kad 2019-06-14 buvo galimai smurtauta prieš L. K. 15 metų, Vilkaviškio r. Alvito globos namų, esančių adresu Ežero g. 18, Alvito k., Šeimenos šen., Vilkaviškio r., globotinę. Ją suspardė brolis 17 metų, globojamas tuose pačiuose globos namuose, mergaitė A. B. pasakojo, kad tuo metu, kai ją brolis spardė, Alvito globos namų darbuotojai juokėsi. Tikslinant įvykio aplinkybes, telefonu buvo susisiekta su A. K., kuri paaiškino, kad jos dukra L. K. susisiekusi mobilaus ryšio telefonu paaiškino, kad globos namuose ją sumušė 17 metų amžiaus brolis G. K. gim. 2002-06-19, t. y. vieną kartą iš kojos spyrė į pilvą bei sudavė į galvos sritį. Bendraujant su A. K., ji negalėjo nurodyti nei tikslios datos, kada dukra buvo sumušta, nei tikslios vietos, kur prieš dukrą buvo smurtaujama (1 t., b.l. 18).
Tarnybinis pranešimas, surašytas 2019-07-01 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos S. Ž., kuriame ji praneša, kad 2019-08-02 apie 17.36 val. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad Ežero g. 18, Alvito k., Vilkaviškio r.sav., globos namuose, globotinė kitam globotiniui G. K., 17 metų, praskėlė galvą. Praneša socialinė darbuotoja. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko socialinė darbuotoja Ž. B., kuri paaiškino, kad Alvito globos namų auklėtinei L. K. miegant, į jos kambarį įėjęs jos vyresnysis brolis G. K. be jokios pateisinamos priežasties rankos kumščiu sudavė jai, vieną smūgį į veido sritį, dėl jo pastaroji jautė fizinį usmą, jai iš nosies bėgo kraujas. L. K. besigindama į G. K. pusę metė kvepalų buteliuką, pataikė jam į galvą, ko pasėkoje, sužalojo jam galvą. GMP medikai apžiūrėję L. K., sužalojimų nenustatė, ji palikta globos namuose, o G. K. apžiūrai pristatytas Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jam diagnozuota kirstinė galvos žaizda. Jis išleistas gydytis į namus. Fizinis smurtas prieš sesers atžvilgiu naudotas ne pirmą kartą (1 t., b.l. 81);
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2019-08-08 atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti Ežero g.18, kurios metu nustatyta, kad trečiame aukšte kambaryje ant spintelės stovi stiklinis kvepalų buteliukas su užrašu ,,Charme de marseille, kuris paimtas ( 1 t., b. l. 82-87);
Daiktų apžiūros protokolas, kuriame 2019-09-30 užfiksuota kvepalų buteliuko apžiūra. Nustatyta, kad jis yra su dangteliu (1 t., b. l. 102,103);
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kvepalų buteliukas, buteliuko dangtelis, atiduoti saugoti nukentėjusiajai L. K. (1 t., b. l. 104).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog nepilnametis G. K. VšĮ ,,Alvito Šv. Kazimiero namai“, esančiuose Ežero g. 18, Alvito k. Vilkaviškio r. sav., naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę nukentėjusiąją L. K., jai sukeldamas fizinį skaumą, t.y., 2019-06-15 tąsė jai už plaukų, po ko tų pačių namų kieme, ne mažiau tris kartus kumščiais sudavė į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kitas kūno vietas; be to 2019-08-02 ranka ne mažiau kaip tris kartus jai sudavė į veido sritį. Jo padaryti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str.2 d. (2 epizodai), bei įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d..
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 str. 2 d. nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2020 m. sausio 16 - 17 d. Nr. 103Ms-4/2020, nurodyta, jog G. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Jis dėl savo dabartinės psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. G. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 169 - 177). Ekspertizės akto išvadas teismo posėdyje patvirtino ir paaiškino išsamiau ekspertizę atlikusios teismo ekspertės S. S., A. Š.. Dėl ekspertizės išvadų nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių neiškilo.
Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog nepilnametis G. K., darydamas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. uždraustas veikas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 str. prasme, ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).
BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperčių paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į G. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, bei vadovaujantis BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai - kvepalų buteliukas, buteliuko dangtelis, atiduoti saugoti nukentėjusiajai L. K. (1 t., b. l. 104); teismo nutarčiai įsiteisėjus paliktini jai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 404 str., teismas,
nutaria:
Nepilnamečiui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Daiktinius įrodymus – kvepalų buteliuką, buteliuko dangtelį, teismo nutarčiai įsiteisėjus palikti visam laikui savininkei L. K..
Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar rūmuose.