Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-238/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
1A-96-238/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39820-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-238/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39820-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

K. D. perduotas laiduotojos M. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustačius 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, K. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones:

2 (dvejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 7 d.;

konfiskuotas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas.

Taip pat nuosprendžiu priteista valstybės naudai iš K. D. 99 Eur (devyniasdešimt devyni eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 5 d. apie 6.30 val. iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o konkrečiai jam nustatytas mažiausias 2,24 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis K. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti. Skunde nurodo, jog nesutinka su nustatyta automobilio verte ir prašo įvertinti iš naujo automobilio vertę ir leisti automobilį atsiimti jo mamai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. neginčija nei kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę ir prašo konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią automobilio vertę.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D., paskirta pagrįstai.

7. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo BK 72 straipsnio pagrindu, nuosprendyje nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (ir BK 40 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi gali būti tik išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Kaip nustatė apylinkės teismas iš bylos duomenų, automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso K. D.. Pažymėjo, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios ne tik atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir realiai tam užkirstų kelią. Įvertino ir tą aplinkybę, kad, naudodamasis jam priklausančia transporto priemone, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, K. D. sukėlė pavojų savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas. Išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, byloje nėra. Todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam K. D. nusikalstamumui, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad jau pasibaigus bylos nagrinėjimui ir teismui išėjus priimti nuosprendžio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas K. D. prašymas nekonfiskuoti automobilio, tačiau konstatavo, kad jame nurodytos aplinkybės nekeičia teismo įsitikinimo, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas.

8. Kolegija pritaria šiems apylinkės teismo argumentams ir padarytai išvadai dėl automobilio konfiskavimo. Šiuo atveju įstatymas taikytas tinkamai. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (ir BK 40 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.

9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad konfiskuotinas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D.. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, jog bylos duomenimis neginčytinai yra nustatyta, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas K. D. vairuojant jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pripažinta nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog K. D. nusikalstamą veiką padarė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, jį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokiu būdu sukėlė pavojų savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog siekiant apriboti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. buvo pateikęs prašymą nekonfiskuoti transporto priemonės. Minėtą prašymą apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, taip pat vertino ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvais ir jiems pritaria. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas, todėl esant šioms aplinkybėms, prašymas konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą pripažįstamas nepagrįstu.

10. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. apeliacinis skundas atmetamas.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. (1 t., b. l. 149). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 68,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo K. D. išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybei iš K. D. 68,94 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt keturis centus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisEvaldas GražysDanguolė Šiugždinytė