- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- T-105-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 3 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto pagrobimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p., nubaustas areštu septyniasdešimčiai parų.
Nuosprendžiu iš kito nuteistojo A. V. ir D. M. solidariai priteista 37602 Lt 51 ct nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6610i”, automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. „(duomenys neskelbtini)“), saugomą pas D. M., adresu „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, nuspręsta konfiskuoti.
Šalies argumentai
D. M. prašo panaikinti areštą jo automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes jis jo jau daugiau nei dešimt metų neturi, kadangi automobilis yra sudaužytas ir atiduotas į metalo laužą. Nurodo, kad nuostolius padenginėja, su antstoliais suderinta, problemų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 346 str. 1 d. numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Be to, turto konfiskavimas nėra tapatus turto areštui.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. liepos 15 d. nutarimu buvo laikinai apribotos D. M. nuosavybės teisės į minėtą automobilį, 2005 m. liepos 19 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas, tame tarpe ir automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti D. M., gyv. adresu „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, jis pasižadėjo saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą (t. 2, b. l. 150-158). Taigi, automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negalėjo būti atiduotas į metalo laužą, o įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiui, turėjo būti perduotas valstybės žinion. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nenumato galimybės panaikinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į D. M. pareiškime nurodytus neatitikimus, t. y. jis savo prašyme nurodo, jog minimo automobilio nebeturi jau daugiau kaip dešimt metų, nes automobilis yra sudaužytas ir atiduotas į metalo laužą. Vienok, iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad automobilis, kaip nusikaltimo, už kurį yra nuteistas D. M., priemonė buvo panaudotas 2005 m. gegužės 2 d., t. y. prieš aštuonerius metus. Be to, prie pareiškimo nėra pridėta jokių duomenų, jog D. M., vykdant nuosprendį turto (automobilio) konfiskavimo dalyje būtų kokiu nors būdu atlyginęs konfiskuotino turto vertę (jeigu jo nebėra) ar pan.
Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo D. M. prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. M. prašymo netenkinti.
Nutartis per penkias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.