Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr.1A – 795/2009

2009 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo laikotarpiu A. A. uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju P. S. bei įgyti ir turėti bet kokį ginklą.

Iš A. A. priteista nukentėjusiojo P. S. proceso išlaidoms – 2000 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 18.40 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir grasindamas P. S. įrėmęs į kaklą dujinį pistoletą „Le Petit“ RG 59N Nr. 0785407, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą (LR BK 284 str. 1 d.), yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei vienas liudytojas negirdėjo, kad buvo grasinama nukentėjusįjį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Be to, pats nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis jį tik „įspėjo“ pridėjęs ginklą prie kaklo, po to jį atitraukė, įsidėjo į kišenę, iš kurios vėliau jį ištraukė nukentėjusiojo žmona Č. M. S.. Taigi realaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą bei pagrindo manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, t.y. in dubio pro reo, prokuroras pagrįstai pakeitė kaltinimą iš grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 str. 1 d. į viešosios tvarkos sutrikdymą pagal BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Be to, svarstydamas bausmės klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis 2 kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas 8 kartus, dabar padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Įvertinęs aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl griežtinti jos nėra objektyvaus pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 115 str. 1 d.) priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nurodoma, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Įstatymas suteikia teismui galimybę pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis neįrodė, kad sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, todėl nebuvo galima nuspręsti be papildomos medžiagos ir neatidėjus bylos nagrinėjimo, ar būtent dėl nuteistojo nusikalstamos veikos sutrikdyta ar pablogėjo nukentėjusiojo sveikata. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiajam asmeniui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo P. S. atstovė advokatė I.Karšul pateikė pinigų priėmimo kvitą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo. Be to, byloje taip pat yra pinigų priėmimo kvitas dėl dokumento (apeliacinio skundo) projekto surašymo (b.l. 157). Iš šių kvitų matyti, kad už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą sumokėta 500 Lt, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 1500 Lt. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. LR CK 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai (konkrečiu atveju – turėtos išlaidos) turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tokiu būdu nukentėjusysis P. S. turi teisę į atstovavimo išlaidų apmokėjimą ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau kolegija pažymi, kad visiško nuostolių atlyginimo principas inter alia draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai didinant advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Pažymėtina, kad nors įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam turėti atstovą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tiek pačių nukentėjusiųjų, tiek ir jų atstovo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas (LR BPK 322 str. 2 d.). Be to, byla apeliacine tvarka išnagrinėta tik vieno teismo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms kolegija mano, kad sumos už procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą yra per didelės. Taigi nukentėjusiajam P. S. suma atstovavimo išlaidoms apmokėti mažintina iki 1 000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir tenkinti nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Atmesti nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą.

Priteisti iš A. A. 1 000 (vieną tūkstantį) litų P. S. advokato paslaugoms apmokėti.