- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- e2-355-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08419-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- BUAB „Diringa“
- Atsakovas
- BUAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Diringa“ atstovei advokato padėjėjai A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Diringa“ ieškinį atsakovams BUAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Diringa“ prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“ 2013-06-07 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB Kuro centras pardavė UAB „Šiaulių kuras“ pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra – priteisti UAB Kuro centras iš UAB „Šiaulių kuras“ prieš tai minėta sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas mano, kad ginčo sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises ir interesus, prieštaravo įmonės tikslui – pelno siekimui, sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi sumažinus skolininko UAB Kuro centras mokumą buvo neatsiskaityta su BUAB „Diringa“.
Atsakovas BUAB Kuro centras prašo ieškinį tenkinti. Pažymi, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Teigia, kad neteisėtai perleidus turtą, neliko jokių galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes sandoris buvo sudarytas tarp tų pačių susijusių asmenų, kurie buvo skolininko vadovai ir akcininkai.
Atsakovas UAB „Šiaulių kuras“ į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (2 tomas, 52, 53–56,57 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Diringa“ iškelta bankroto byla (1 tomas, b. l. 9-10), o 2013 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių 184 701,83 Lt finansiniai reikalavimai (1 tomas, 11–12 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškovui UAB ,,Diringa“ iš atsakovo UAB Kuro centras priteisė 366 757,55 Lt skolą bei palūkanas (1 tomas, 13–15 b. l.).
LITEKO sistemos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2013-12-16 nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB Kuro centras, o 2014-12- 01 nutartimi patvirtino BUAB „Diringa“ 11 257,35 Lt finansinį reikalavimą ir bendrus BUAB „Diringa“ 378 014,90 Lt (109 480,69 Eur) finansinius reikalavimus.
UAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“ 2013-06-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB Kuro centras pardavė UAB „Šiaulių kuras“ pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (2 tomas, 18–25 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).
Teismas pažymi, kad taikant actio Pauliana reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.
Dėl ieškinio senaties termino ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį
Šiaulių apygardos teismui 2013 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB ,,Diringa“ ir paskyrus bankroto administratorių UAB „Administravimas“, šiam pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ieškinys atsakovams yra pareikštas 2013-11-26 (1tomas, 1 b. l.).
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo atstovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.
Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-423/2007).
Šiaulių apygardos teismas 2013-12-16 nutartimi keldamas bankroto bylą atsakovui UAB Kuro centras pažymėjo, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir negali gauti pajamų bei vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Nurodė, kad įmonės veikla buvo nuostolinga tiek 2011 m. (nuostoliai sudarė 4039 Lt), tiek 2012 m. (nuostoliai siekė 180 759 Lt), o pagal 2012-12-31 įmonės balansą įmonės 1 0657 16 Lt įsipareigojimai kreditoriams viršijo 934 957 Lt turto vertę. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 1 0657 16 Lt, t. y. įsipareigojimai, kuriuos įmonė turėjo padengti per finansinių metų ciklą, negalėjo būti įvykdyti, nes įmonė veiklos nevykdo. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad UAB Kuro centras akivaizdžiai negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsakovė yra nemoki.
Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su paties atsakovo BUAB Kuro centras teiginiais, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo ir kitų kreditorių interesus, nes nepagrįstai perleidus ginčo turtą BUAB Kuro centras nebeliko turto iš kurio įmonės kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus (1 tomas, 101–102 b. l.).
Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Sąlyga „neprivalėjo“ aiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė imperatyvo, sukėlusio UAB „Kuro centras“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti 2013-06-07 sandorį, juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog įmonė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, teismas sprendžia, kad net tuo atveju, jei būtinumas sudaryti 2013-06-07 sandorį būtų kilęs iš kokių nors ankstesnių šalių susitarimų, atsakovas BUAB Kuro centras, atstovaujamas įmonės vadovo, savo pareigas pagal sudarytą sandorį turėjo vykdyti kuo mažiau pakenkdamas kitų įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorio sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų arba abiejų juridinių asmenų akcijų.
Byloje nustatyta, kad 2013-06-07 sandorio sudarymo metu, t.y. laikotarpiu nuo 2012-11-14 iki 2013-07-24 UAB Kuro centras vadovu buvo J. L. ir nuo 2013-04-25 šis asmuo buvo UAB „Šiaulių kuras“ vienintelis akcininkas (1 tomas, 73, 108–109 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovai, sudarydami 2013-06-07 sandorį, buvo nesąžiningi.
Nustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
UAB Kuro centras 2013-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi nepagrįstai UAB „Šiaulių kuras“ perleistas turtas: pastatas – sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), grąžinami bankrutuojančiai UAB Kuro centras. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį UAB Kuro centras gavo 56 494,32 Lt (16 361,88 Eur) (2 tomas, 18–25 b. l.), taikant restituciją šios lėšos iš UAB Kuro centras priteistinos atsakovui UAB „Šiaulių kuras“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatais iš atsakovų BUAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“ priteistina ieškovui BUAB „Diringa“ po 140,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.) (1 tomas, 80–82 b. l.), taip pat po13,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 tomas, 97 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 išaiškino, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas BUAB „Diringa“ ir atsakovas BUAB Kuro centras yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl ieškovui BUAB „Diringa“ laimėjus bylą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio dalį (50 proc.), šiuo atveju – 245,50 Eur (pagal 2013-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį perleisto turto vidutinė rinkos vertė 56 494,32 Lt, t. y. 16 361,88 Eur, žyminio mokesčio suma 491 Eur), valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį turi mokėti atsakovas UAB „Šiaulių kuras“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB Kuro centras (į. k. 302683715) ir UAB „Šiaulių kuras“ (į. k. 302999364) 2013-06-07 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią UAB Kuro centras pardavė UAB „Šiaulių kuras“ pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją natūra – priteisti UAB Kuro centras iš UAB „Šiaulių kuras“ pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš UAB Kuro centras priteisti UAB „Šiaulių kuras“ 16 361,88 Eur.
Priteisti ieškovui BUAB „Diringa“ (į. k. 300536937) iš atsakovų BUAB Kuro centras ir UAB „Šiaulių kuras“ po 140,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po13,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių kuras“ 245,50 Eur žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.