Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui V. G., atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui Tomui Čaplinskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Mildai Bareišaitei, Mildai Nortkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

5. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Komisija pripažino, kad pareiškėjas, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs artimų asmenų, dėl kurių jam atliekant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir dalyvavęs priimant sprendimus dėl dukros darbovietės, pažeidė Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pareiškėjas nuo 2001-09-29 ėjo Skyriaus vedėjo pareigas (t. 1, b. l. 1). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

6.2. Ministerija 2016-06-21 pranešimu Nr. (2.28-7)SD-3951 (toliau – Pranešimas) (t. 1, b. l. 108–109) kreipėsi į Komisiją ir nurodė, kad Skyrius, kuriam vadovauja pareiškėjas, atlieka auditus Ministerijai pavaldžiose ar jos valdomose įstaigose – Agentūroje bei Tarnyboje, kuriose dirba atitinkamai jo duktė ir sesuo, tačiau šių artimų asmenų, kurie gali jo tarnyboje sukelti interesų konfliktą, pareiškėjas nėra deklaravęs privačių interesų deklaracijoje, be to, jis yra dalyvavęs priimant sprendimus (atlikęs auditą ir (ar) tvirtinęs audito ataskaitas) dėl sesers ir dukros darboviečių.

6.3. Išnagrinėjusi Ministerijos Pranešimą, Komisija 2016-08-31 priėmė Sprendimą (t. 3, b. l. 37–44), kuriame, be kita ko, konstatavo, kad: paskutinis Skyriaus Tarnyboje atliktas auditas buvo 2013-04-19 (audito ataskaita Nr. A7-14), nuo šio audito pabaigos jau yra suėjęs trejų metų senaties terminas, todėl Komisija negali vertinti pareiškėjo veiksmų, susijusių su šiuo auditu; Sprendime minimų vidaus auditų metu (žr. Sprendimo 3–4 psl. 8 p.) buvo vertinama Agentūros, kurioje dirba pareiškėjui artimas asmuo, veikla, o šios įstaigos veiklos vertinimu pareiškėjo duktė buvo asmeniškai suinteresuota, todėl ir pats pareiškėjas (Skyriaus vedėjas) negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas derindamas su Agentūros veikla susijusias vidaus audito ataskaitas arba pats dalyvaudamas vykdant auditą; pareiškėjas žinojo, jog Ministerijai pavaldžios įstaigos yra jo vadovaujamo Skyriaus audituojamos visumos dalis, todėl, atlikdamas tarnybines pareigas, neabejotinai turės priimti sprendimus dėl audituojamų subjektų, kuriuose dirba jo dukra ir sesuo, todėl, vengdamas galimo šališkumo ir interesų konflikto, jis turėjo deklaruoti šias aplinkybes. Taip pat Sprendime Komisija konstatavo, kad, eidamas Skyriaus vedėjo pareigas, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs artimų asmenų, dėl kurių jam atliekant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir dalyvavęs priimant sprendimus dėl dukros darbovietės, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

6.4. Pareiškėjo sesuo R. J. nuo 2009-12-01 dirba Tarnybos Vilniaus dokumentų registravimo skyriaus vedėja pagal darbo sutartį. Jos darbo šiose pareigose laikotarpiu Skyrius Tarnyboje atliko šiuos vidaus auditus: „Darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių kitimo tendencijų ir priežasčių auditą“ (2010-06-18 ataskaita Nr. A7-15), „Programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ priemonės „teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, rengti ir įvertinti profesinės reabilitacijos programas“ ir programos „Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“ priemonės „profesinės reabilitacijos pašalpos“ auditą“ (2010-09-22 ataskaita Nr. A7-26), „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įstaigų prie ministerijos 2013 m. viešųjų pirkimų planų auditą“ (2013-04-19 ataskaita Nr. A7-14). Pagal Tarnybos Vilniaus dokumentų registravimo skyriaus vedėjos pareigybės aprašymus (t. 1, b. l. 159–164), R. J., be kita ko, vadovauja skyriui, koordinuoja jo veiklą, organizuoja tinkamą į Tarnybos Vilniaus teritorinius skyrius atvykstančių asmenų aptarnavimą, organizuoja asmenų pateiktų dokumentų paskirstymą Vilniaus teritoriniams skyriams ir atlieka kitas funkcijas.

6.5. Pareiškėjo duktė L. B. (buvusi G.) nuo 2011-04-24 dirba Agentūroje Projektų valdymo skyriuje I Projektų vadove (t. 1, b. l. 165). Nuo 2011-04-24 iki 2014-08-24 su ja buvo sudarinėjamos terminuotos sutartys (t. 2, b. l. 106–115), o 2014-08-25 sudaryta neterminuota darbo sutartis (t. 2, b. l. 116). Eidama šias pareigas, ji prisidėjo prie Projektų valdymo skyriaus I tikslų ir uždavinių pasiekimo, vertino paraiškas, rengė finansavimo ir administravimo sutartis, vertino projektų vykdytojų teikiamų mokėjimo prašymų išlaidų pagrįstumą, atlikinėjo projektų patikras vietose, rengė sutarčių keitimus, atlikinėjo projektų vykdytojų teikiamų ataskaitų patikras, pirkimų priežiūrą projektuose ir kitas funkcijas (t. 1, b. l. 167–170). Jos darbo šiose pareigose laikotarpiu Skyrius Tarnyboje atliko šiuos vidaus auditus: Agentūros veiklos valdymo auditą (jo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Agentūrai iškeltų uždavinių ir užduočių vykdymą) (2012-02-10 ataskaita Nr. A7-3) (t. 1, b. l. 171–184), EIF 2010 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo auditą (tikslas – įvertinti Agentūros vykdomos techninės pagalbos lėšų naudojimo vidaus kontrolės pakankamumą, sutartyje (biudžete) nustatytų įsipareigojimų vykdymą, paramos naudojimo sąlygų laikymąsi ir išlaidų tinkamumą) (2013-02-15 ataskaita Nr. A7-6) (t. 2, b. l. 87–92), EPF 2010 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo Agentūroje auditą (jo tikslas – įvertinti Agentūros vykdomos techninės pagalbos lėšų naudojimo vidaus kontrolės pakankamumą, sutartyje (biudžete) nustatytų įsipareigojimų vykdymą, paramos naudojimo sąlygų laikymąsi ir išlaidų tinkamumą) (2013-02-20 ataskaita Nr. A7-8) (t. 2, b. l. 81–86), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įstaigų prie ministerijos 2013 m. viešųjų pirkimų planų auditą (2013-04-19 audito ataskaita Nr. A7-14) (t. 1, b. l. 185–190), EIF 2011 m. programos valdymo ir kontrolės sistemos auditą (tikslas – gauti įrodymų, ar Agentūros vykdomomis kontrolės procedūromis užtikrinamas sandorių teisėtumas ir reguliarumas, pareikšti nuomonę apie EIF valdymo ir kontrolės sistemų ir procesų patikimumą) (2013-05-10 ataskaita Nr. A7-18) (t. 2, b. l. 69–80), EPF 2011 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo Agentūroje auditą (jo tikslas – įvertinti Agentūros vykdomos techninės pagalbos lėšų naudojimo vidaus kontrolės pakankamumą, sutartyje (biudžete) nustatytų įsipareigojimų vykdymą, paramos naudojimo sąlygų laikymąsi ir išlaidų tinkamumą) (2014-02-19 ataskaita Nr. A7-8) (t. 2, b. l. 64–68), EIF 2011 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo Agentūroje auditą (jo tikslas – įvertinti Agentūros vykdomą techninės pagalbos lėšų naudojimo vidaus kontrolės pakankamumą, sutartyje (biudžete) nustatytų įsipareigojimų vykdymą, paramos naudojimo sąlygų laikymąsi ir išlaidų tinkamumą) (2014-02-19 ataskaita Nr. A7-10) (t. 2, b. l. 58–63), Agentūros veiklos ir finansinį auditą (jo tikslas – išanalizuoti Agentūrai skirtų administravimo išlaidų panaudojimą, turto valdymą ir įvertinti vidaus kontrolės sistemą) (2014-03-14 audito ataskaita Nr. A7-12) (t. 2, b. l. 1–22), Vadovaujančios ir tvirtinančios institucijų atitikties Europos komisijos nustatytiems paskyrimo kriterijams vidaus auditą (jo tikslas – pareikšti nuomonę, ar vadovaujanti ir tvirtinanti institucijos vykdo Europos Komisijos paskyrimo kriterijų reikalavimus dėl vidaus kontrolės aplinkos, rizikos valdymo, valdymo veiklos, stebėsenos) (2014-12-29 ataskaita Nr. A7-39) (t. 2, b. l. 44–57), 2015 metais: EIF 2012 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo Agentūroje auditą (2015-02-23 ataskaita Nr. A7-6) (t. 2, b. l. 37–43), EPF 2012 m. programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo Agentūroje auditą (jo tikslas – įvertinti Agentūros vykdomą techninės pagalbos lėšų naudojimo vidaus kontrolės pakankamumą, sutartyje (biudžete) nustatytų įsipareigojimų vykdymą, paramos naudojimo sąlygų laikymąsi ir išlaidų tinkamumą) (2015-02-23 ataskaita Nr. A7-8) (t. 2, b. l. 31–36), Valdymo ir kontrolės sistemos auditą (jo metu vertintas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos (2013 m.) valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingumas) (2015-04-21 audito ataskaita Nr. A7-14) (t. 2, b. l. 23–30).

7. Byloje nėra ginčo dėl Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjo sesuo ir duktė dirbo Ministerijai pavaldžiose įstaigose (atitinkamai Tarnyboje ir Agentūroje), kuriose pareiškėjo vadovautas Skyrius 2012–2015 metais atliko vidaus auditus ir teikė audito ataskaitas, kad iki 2016-06-10 pareiškėjas apie minimus artimus asmenis (t. y. seserį ir dukterį) nebuvo pateikęs informacijos privačių interesų deklaracijoje, o apie dukters darbovietę privačių interesų deklaracijoje deklaravo tik 2016-06-10. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (žr., pvz., šio teismo sprendimo 6.4, 6.5 punktus; t. 1, b. l. 112–119). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2010–2014 metais atliekant Tarnybos ir Agentūros vidaus auditus, pareiškėjas nenusišalino ir apie savo ryšius nustatyta tvarka nedeklaravo. Pareiškėjo nuomone, jis nedeklaruodamas sesers ir dukters darbo Ministerijai pavaldžiose įstaigose ir atlikdamas šių įstaigų vidaus auditus Įstatymo nepažeidė. Jis nemano, kad dėl to gali kilti interesų konfliktas, kadangi Skyrius Tarnybos ir Agentūros auditus atlieka retai, juos atliekant jis kaip vedėjas tiesiogiai nedalyvaudavo, visi atlikti auditai nebuvo tiesiogiai atliekami dėl minimų artimų asmenų. Komisija Sprendime neįrodė nei vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elemento. Komisijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Įstatymą, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tinkamai neįvertino savo artimų asmenų darbo kaip realios Įstatyme įtvirtintos interesų konflikto grėsmės vykdant tarnybines pareigas, o iš Skyriaus atliktų patikrinimų, nuo kurių pareiškėjas nenusišalino, turinio ir galutinių išvadų matyti, kad jos galėjo turėti įtakos jo artimų asmenų darbo santykiams.

8. Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste sistemiškai įvertinusi Skyriaus nuostatuose (t. 4, b. l. 71–74) (žr., pvz., jų 9.1, 9.2, 10.1, 13, 14 punktus) ir Metodikoje (t. 4, b. l. 75–86) (žr., pvz., jos 8, 10, 19, 20 punktus) įtvirtintą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Skyriaus funkcijos apima Ministerijai pavaldžių įstaigų vidaus kontrolę, o Skyriaus vedėjas neabejotinai turi galimybę daryti ir daro įtaką galutiniams Ministerijai pavaldžių įstaigų vidaus audito rezultatams. Tai, kad Skyriaus vedėjas, kontroliuodamas Skyriaus auditorių darbą, tvirtindamas vidaus audito įgyvendinimo priemonių planą, tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie Ministerijai pavaldžių įstaigų vidaus audito, patvirtina ir byloje esančios Agentūroje ir Tarnyboje atliktų vidaus auditų ataskaitos, iš kurių turinio matyti, kad jos įvairiais būdais yra suderintos su Skyriaus vedėju arba apie jas Skyriaus vedėjui yra žinoma (žr. šio teismo sprendimo 6.4, 6.5 punktus).

9. Įstatyme nustatyta, kad juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, 5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai; atskirais atvejais taikomas išimtis gali nustatyti įstatymai. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (1 dalis), prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (2 dalis).

10. Paminėtina, kad LVAT praktikoje (žr., pvz., 2014-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1339/2014) aiškinant nurodytas Įstatymo nuostatas, be kita ko, yra konstatuota kad: Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti; Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas; konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės; toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą; Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus; kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

11. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, pareiškėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti informaciją apie artimus asmenis (t. y. sesers ir dukters darbovietes). Pareiškėjui to nepadarius ir vykdant Skyriaus vedėjo tarnybines pareigas, t. y. organizuojant, kontroliuojant ir vadovaujant Ministerijai pavaldžiose įstaigose, kuriose dirbo pareiškėjo sesuo ir duktė (atitinkamai Tarnyboje ir Agentūroje) atliekamam vidaus auditui, galėjo kilti ir kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Teisėjų kolegija, visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste įvertinusi Agentūroje atliktų vidaus audito ataskaitų (2014-02-19 ataskaitos Nr. A7-10 (t. 2, b. l. 58–63), 2014-03-14 audito ataskaitos Nr. A7-12 (t. 2, b. l. 1–22), 2014-12-29 ataskaitos Nr. A7-39) (t. 2, b. l. 44–57), 2015-02-23 ataskaitos Nr. A7-6 (t. 2, b. l. 37–43), 2015-02-23 ataskaitos Nr. A7-8 (t. 2, b. l. 31–36), 2015-04-21 audito ataskaitos Nr. A7-14 (t. 2, b. l. 23–30)) turinį, jų atlikimo aplinkybes (t. y. pareiškėjo vaidmenį atliekant šiuos vidaus auditus), tai, kokias funkcijas Agentūroje tuo metu vykdė pareiškėjo duktė (žr. šio teismo sprendimo 6.5 punktą ir t. 1, b. l. 167–170), pritaria Sprendime išreikštai Komisijos pozicijai, kad šių vidaus auditų metu pareiškėjo duktė buvo (galėjo būti) asmeniškai suinteresuota Agentūros veiklos vertinimu, todėl ir pats pareiškėjas (Skyriaus vedėjas) negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas derindamas su Agentūros veikla susijusias vidaus audito ataskaitas arba pats dalyvaudamas vykdant auditą. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas prieš pradedant Agentūros vidaus auditą privalėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrą informuoti apie tai, kad šioje Agentūroje dirba jo duktė, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti audituojant šią Ministerijai pavaldžią įstaigą.

12. Iš 2014-03-14 audito ataskaitos Nr. A7-12 (t. 2, b. l. 1–22) turinio matyti, kad ji surašyta Skyriui atlikus Agentūros veiklos ir finansinį auditą, kurio tikslas buvo išanalizuoti Agentūrai skirtų administravimo išlaidų panaudojimą, turto valdymą ir įvertinti vidaus kontrolės sistemą. Skyriaus 2014-03-14 audito ataskaitą Nr. A7-12 patvirtino pats pareiškėjas (žr. t. 2, b. l. 1, 22), Vadinasi, jis asmeniškai prisidėjo prie šios ataskaitos parengimo. Šioje ataskaitoje kaip didelio reikšmingumo pastebėjimas, be kita ko, nurodyta tai, kad „Agentūroje terminuotoms pareigybėms užimti (32 pareigybės) sudarytos terminuotos darbo sutartys atitinka nuolatinio darbo pobūdį, kadangi patvirtintas pareigybių sąrašas apima ir terminuotas pareigybes ir atliekamos funkcijos analogiškos nuolatinio pobūdžio darbo funkcijoms (tie patys pareigybių aprašymai)“ (žr. t. 2, b. l. 1, 9). Šiame kontekste pabrėžtina, kad, kaip nustatyta, šio vidaus audito atlikimo metu ir 2014-03-14 audito ataskaitos Nr. A7-12 surašymo metu pareiškėjo duktė Agentūroje dirbo pagal terminuotą sutartį (t. 2, b. l. 106–115), o po šios ataskaitos priėmimo praėjus neilgam laiko tarpui su ja buvo sudaryta neterminuota sutartis (t. 2, b. l. 116). Teismas konstatuoja, kad šie įrodymai, juos vertinant kompleksiškai, patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Skyriaus vedėju, nenusišalinęs nuo Agentūros veiklos ir finansinio audito, kurio metu Skyriaus vardu buvo parengta 2014-03-14 audito ataskaita Nr. A7-12 su jo dukrai tiesiogiai naudingu pastebėjimu, kuris pripažintas „didelio reikšmingumo pastebėjimu“, elgėsi šališkai, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti, tai darydamas jis naudojosi viešai neskelbiama tarnybine informacija ir Skyriaus resursais ne tarnybinei veiklai.

13. Pareiškėjas teigia, kad Ministerijos kanclerė, priimdama sprendimus dėl vidaus audito, viršijo savo įgaliojimus, todėl Ministerijos sutartis su UAB „Rezultatas“ yra neteisėta, o UAB „Rezultatas“ 2016-07-07 išorinio kokybės vertinimo ataskaitos teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo teiginiai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

14. Apibendrindama išdėstytus argumentus, surinktus įrodymus įvertinusi pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi Įstatyme, Skyriaus nuostatuose, Metodikoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir paminėta LVAT praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Įstatymo 1, 2 dalių, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.