Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Byla Nr. ATP-774-107/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-09-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
ATP-774-107/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02374-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-774-107/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02374-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo N. S. (N. S.), gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-27 nutarimu N. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaudė už tai, kad 2013-05-29 11.02 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,72 promilės girtumas), vairavo automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniame skunde N. S. tvirtina, kad jis nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2013 m. gegužės 29 d. 11.02 val., (duomenys neskelbtini) , policijos pareigūnai sustabdė už tai, kad, vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė girą „Smetoniška gira“. Teismo posėdžio metu pareigūnas D. L. parodė, kad matė automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, rankoje laikantį tamsios spalvos indą (iš kurio vairuotojas gėrė), tai sukėlė įtarimą dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl sustabdė transporto priemonę patikrinimui. Policijos pareigūnas pasiteiravo vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį. Vairuotojui pasakius, kad jokio alkoholio nevartojo, N. S. iš karto palydėjo prie tarnybinio automobilio tam, kad alkotesteriu patikrintų blaivumą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-09-17, tai yra praėjus nuo įvykio daugiau nei trims mėnesiams, kasdien vykdydamas patruliavimo funkcijas ir susidurdamas su įvairaus pobūdžio teisės pažeidimais, teismo posėdyje pareigūnas visų įvykio aplinkybių galėjo neprisiminti arba tiesiog sąmoningai nenorėjo to daryti. Liudytojas parodė, kad alkoholio kvapas iš vairuotojo nesklido, kitų požymių, išskyrus tai, kad buvo paraudusios akys, nebuvo. Apelianto teigimu, jo akys būna paraudusios, nes darbas yra susijęs su informacinėmis technologijomis, nuolat dirba kompiuteriu.

N. S. pažymi, kad 2013-05-29 tarnybiniame pranešime D. L. nurodė, kad automobilį stabdė, nes automobilio vairavimas sukėlė įtarimą. Pareigūnas turėjo omenyje tai, kad automobilis buvo neįprastai valdomas, nors teismo posėdžio metu D. L. parodė, kad automobilio sustabdymo priežastis buvo vairuotojo rankoje laikytas tamsios spalvos indas, manant, jog inde yra alus ar kitoks alkoholinis gėrimas. D. L. kaip pareigūnas suvokė ir privalėjo suvokti, kad buvo vartotas giros gėrimas, turintis ne daugiau kaip 1,2 promilės alkoholio koncentracijos, nes visuotinai yra žinoma, kad išgėrus alkoholinio gėrimo ir iš karto pasitikrinus alkotesteriu, alkoholio koncentracija iškvėptame ore viršija daigiau nei 1 promilę. Prieš atliekant neblaivumo testo procedūrą, pareigūnas D. L. neįsitikino, kad apeliantas nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių. N. S. pasakius, kad jis alkoholio nevartojo (nors ir nurodė, kad ką tik gėrė giros gėrimą), pareigūnas palydėjo jį iki tarnybinio automobilio, alkotesterio naudojimo taisyklėse nurodyto laiko tarpo nelaukė, iš karto liepė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. N. S. tvirtinimu, buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, neblaivumas nustatytas netinkamai. Netinkamas procedūrų laikymasis naudojant alkotesterį, dėl to nustatytas netikslus neblaivumo laipsnis – 0,72 promilės alkoholio, turėjo tiesioginės įtakos komisijinės sveikatos būklės ekspertizės akte Nr. EKG 1438 ekspertų padarytai išvadai, kad jis 2013-05-29 11.02 val. valdė/vairavo automobilį būklėje, kai jo organizmo kraujyje buvo etilo alkoholio, kurio koncentracija viršijo lengvo alkoholinio neblaivumo žemutinę ribą, kraujyje buvo daugiau nei 0,41 % (0,5875) promilės etilo alkoholio.

Pagal ekspertizės akte nurodytą alkoholio koncentracijos kiekio skaičiavimą galima spręsti, kad ekspertų komisija rėmėsi Vidmarko teorijoje taikoma formule, kurioje minimos trys konstantos/skaitmenys (0,1; 0,15; 0,3), kurių pagrindu akte padaryta išvada, kad N. S. transporto priemonę vairavo neblaivus. Tačiau, apskaičiuojant vairuotojo N. S. alkoholio kiekį tam tikram momentui, komisija rėmėsi konstanta 0,15, tačiau, kodėl būtent nurodyta tokia konstanta, o pavyzdžiui ne konstanta 0,1, akte jokiais objektyviais argumentais nemotyvuota. Akto išvados paremtos prielaidomis, todėl nurodytas komisijinės sveikatos būklės ekspertizės aktas negali būti laikomas įrodymu.

Teismas nepasisakė ir nevertino nurodyto įrodymo šaltinio, kuriuo remiantis iš esmės ir konstatavo administracinio teisės pažeidimo faktą, pagrįstumo, nors, kaip minėta aukščiau, netinkamai laikantis alkotesterio naudojimo procedūros, nustačius netikslų promilių kiekį, turėjusį įtakos ekspertų išvadai, ir nepagrindus komisijinės sveikatos būklės ekspertizės akte taikyto matematinio skaičiavimo, teismo baigiamąjį aktą grindė prielaidomis, nurodant, kad rezultatai procesiškai įforminti tinkamai ir pagrįstai, todėl šiais parodymais, kurie iš esmės yra grindžiami ne alkotesterio tikrinimo rezultatais, o alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimo duomenimis, abejoti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatas ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareigūnė S. K., nesilaikydama Policijos patrulių veiklos instrukcijos (LR generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymas Nr. 5-V-673) bei alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo (LR Generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymas Nr. 5-V-23) 17 punkto, kuriame numatyta, kad išklotinės turi būti pasirašytos tikrinusio pareigūno, neturėdama teisės pasirašyti, pasirašė ant asmens neblaivumo testo šaknelės, o tai prieštarauja nurodytiems teisės aktams. Tačiau teismas šio pareigūnės veiksmo nevertino ir dėl įrodymo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė, taip pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų principus, kurie taikytini ir baudžiamajame procese.

Nubaustasis N. S. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad N. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas nutarimas turi būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, nurodo atliekamų veiksmų eigą, siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys blaivūs/neblaivūs (girti), neapsvaigę/apsvaigę. Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad N. S. vairuojamas automobilis sukėlė įtarimą. Sustabdžius minėtą automobilį, iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas (b. l. 15).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-05-29 11.02.07 val. N. S. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas (b. l. 7).

Iš patikros sertifikato Nr. 1239557 matyti, kad alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr. 18912 patikros sertifikatas galiojo iki 2013-10-21 (b. l. 8).

Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai S. K. ir D. L. turėjo teisę tikrinti neblaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ (b. l. 51, 63).

Teismo posėdyje liudytojas D. L. parodė, kad, sustabdžius N. S. vairuojamą automobilį, iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, iš jo elgesio buvo matyti, kad jis yra neblaivus, rankoje laikė kažkokį tamsų butelį. Apie tai, kad yra vartojęs alkoholio, iš karto vairuotojas nesakė. Liudytojas N. S. blaivumą alkotesteriu tikrino pats. Kai N. S. buvo nustatytas neblaivumas, liudytojas jį informavo, kad, jeigu N. S. nesutinka su alkotesterio parodymais, gali išsitirti kraują (b. l. 55–56).

Surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą, N. S. prisipažino, kad vairavo neblaivus, kad išvakarėse gėrė alaus ir prastai miegojo (b. l. 5). Apie tai, kad jam galėjo būti nustatytas neblaivumas dėl to, jog gėrė girą, net neužsiminė.

Teismo posėdyje N. S. sutiko su alkotesterio parodymais, patvirtino, kad išvakarėse, apie 20 val., išgėrė 3–4 bokalus 5 laipsnių stiprumo alaus, teigė, kad vairuodamas gėrė girą „Smetoniška“, etiketėje nurodyta, kad giroje gali būti 1,2 proc. alkoholio. Pakartotinai neblaivumo jam netikrino (b. l. 21–22).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 5 punkte numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. punktą, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.

2013-05-29 pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo buvo surašytas 11.46 val. (b. l. 9).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 132 matyti, kad N. S. nurodė, jog 2013-05-28 vakare, apie 22 val., išgėrė 2 litrus alaus. 12.43 val. alkotesteriu „Lion accometer 500“ jam buvo nustatytas 0,41 promilės neblaivumas, 12.53 val. – 0,36 promilės neblaivumas. 12.45 val. buvo paimtas N. S. kraujas (b. l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 5385/13(01) nustatyta, kad N. S. kraujyje rasta 0,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).

Tam, kad būtų pašalinti esantys prieštaravimai dėl N. S. neblaivumo įvykio metu, buvo paskirta komisijinė ekspertizė.

Komisijinės sveikatos būklės ekspertizės akte Nr. EGK 1438/12(03) konstatuota, kad 2013-05-29 11.02 val., 12.43 val., 12.53 val., tikrinant alkotesteriais iškvėpiamą N. S. orą, etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore dėsningai mažėjo laiko tėkmėje, dėl to ekspertai jokių prieštaravimų nenustatė. Sutinkamai su teisės aktais už objektyvų dalyką buvo paimtas reglamentuotas, akredituotas toksikologinės analizės rezultatas ir, remiantis moksline metodika, atliktas paskaičiuojamasis etilo alkoholio N. S. kraujyje vertės radimas retrospektyviam aktualiam laiko momentui (policijos pareigūnų užfiksuotam automobilio valdymo momentui). 2013-05-29 11.02 val. N. S. automobilį valdė/vairavo būklėje, kai jo organizmo kraujyje buvo etilo alkoholio, kurio koncentracija viršijo lengvo alkoholinio neblaivumo žemutinę ribą – kraujyje buvo daugiau nei 0,41 (05875) promilės etilo alkoholio (b. l. 34–37).

Pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

N. S. iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis per atitinkamą laiką mažėjo, tačiau, net ir praėjus valandai ir keturiasdešimt vienai minutei po pirmojo patikrinimo alkotesteriu, N. S. buvo nustatyta 0,41 promilė. Tai patvirtina, kad, sustabdžius N. S. ir palaukus net daugiau kaip 20 minučių nuo to momento, kai jis kažką gėrė ar valgė, jis būtų įpūtęs į alkotesterį daugiau negu 0,4 promilės.

Iš aptartų duomenų matyti, kad N. S. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, praėjus daugiau kaip valandai laiko po pirmojo patikrinimo alkotesteriu, buvo nustatytas girtumas (0,41 promilės), tai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Ši aplinkybė neprieštarauja Komisijinės sveikatos būklės ekspertizės akto išvadoms, kad 2013-05-29 11.02 val. N. S. automobilį vairavo būklėje, kai jo organizmo kraujyje buvo etilo alkoholio, kurio koncentracija viršijo lengvo alkoholinio neblaivumo skaitmeninio diapazono žemutinę ribą – kraujyje buvo daugiau nei 0,41 (0,5875) promilės etilo alkoholio.

Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino išsamiai ir visapusiškai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu N. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaudė pagrįstai ir teisėtai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimą palikti nepakeistą, N. S. (N. S.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis