Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BĮ Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui RUAB „Vėtrūna“ dėl įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas BĮ Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos prašė:

1) įpareigoti atsakovą RUAB per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti pastato fasado apdailos darbų defektus – fasado spalvų skirtumus, fasadiniais dažais padengiant visą pastato fasadą, prieš tai sulyginus (nušlifuojant ar kitu atsakovo pasirinktu ir su ieškovu suderintu būdu bei išlaikant kiek įmanoma vienodesnę remontuoto ir greta esančio tinko faktūrą) remontuoto struktūrinio tinko siūlių aukštį su neremontuoto;

2) atsakovui neištaisius pastato fasado apdailos darbų trūkumų per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovui 100 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki trūkumai bus pašalinti;

3) nustatyti, kad pastato fasado apdailos darbų trūkumų ištaisymas privalo būti užfiksuotas atsakovui ir ieškovui surašius perdavimo-priėmimo aktą, kuris turi būti surašytas per 5 darbo dienas suėjus 1 punkte nustatytam 2 mėnesių terminui;

4) atsakovui vėluojant įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti darbų defektus ilgiau kaip 2 mėnesius, leisti ieškovui pašalinti darbų defektus savo sąskaita ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas darbų defektų šalinimo išlaidas.

2011-10-14 Statinio defektų akte užfiksuoti fasado apdailos darbų defektai, kuriuos atsakovas 2012-11-14 raštu įsipareigojo pašalinti iki 2013-06-15. 2013-07-04 Statinio defektų akte taip pat nurodyti ir defektai, šalintinu 2011-10-14 statinio defektų pagrindu, nes remontuoto fasado atspalvis skiriasi nuo likusio fasado spalvos. Trūkumus atsakovas turėjo pašalinti iki 2013-08-13. 2013-10-17 Statinio defektų ištaisymo akte nurodyti garantiniu laikotarpiu nustatyti fasado apdailos darbų defektų šalinimo trūkumai – didelis atspalvių skirtumas tarp seno ir suremontuoto fasado struktūrinio tinko ir numatyta perdažyti visą fasadą fasadiniais dažais. Bendradarbiaudamas su atsakovu ieškovas 2014-03-20 susitikimo metu sutarta, kad bus perdažomas priekinis ir du šoniniai fasadai. Ieškovo nuomone, fasado spalvos skirtumai atsirado dėl to, kad atsakovas, šalindamas darbų defektus, netinkamai parinko fasado struktūrinio tinko dažų atspalvį (spalvą), todėl suremontuoto pastato fasado spalva neatitinka numatytosios spalvos; dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų pastatas prarado estetinę išvaizdą. Ieškovas rėmėsi CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, sakančiu, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, rangovas atsako, jei neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo ar jų pasamdytų asmenų netinkamai atlikti remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Trečiasis asmuo iš esmės palaikė ieškovo reikalavimus ir argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad atsakovas netinkamai pašalino darbų trūkumus, t. y. atšokusio-skilusio tinko ruožai ištaisyti nekokybiškai, nes akivaizdžiai matosi buvusių trūkumų šalinimo vietos. Atsižvelgdamas į Pastato, be kita ko, reprezentacinę paskirtį-funkciją, teismas pripažino ieškovo bei trečiojo asmens lūkestį, kad pastato išorė atrodytų vientisai. Atsakovas atsiradusius darbų trūkumus turėjo pašalinti nesudarydamas naujų trūkumų, nepadarydamas aiškiai matomų fasado tinko paviršiaus ir spalvų skirtumų (Civilinio kodekso 6.695, 6.697 straipsniai). Tinko ir spalvų skirtumus teismas įvertino kaip esminius pastato trūkumus, trukdančius pastatą naudoti pagal jo paskirtį ar bent jau vieną iš paskirčių. Konstatavęs Pastato trūkumus, teismas sprendė, kad ieškovo prašomas taikyti pažeistų teisių gynimo būdas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir nėra neadekvatus konstatuotų pažeidimų pobūdžiui (CK 1.5 straipsnis). Net jei ir pasitvirtintų atsakovo argumentai, kad tinko paviršiaus bei spalvų-atspalvių skirtumų iš viso neįmanoma pašalinti, tai pareiga prisiimti tokius neigiamus padarinius tektų būtent atsakovui, kaip trūkumų šalinimui parinkusiam kitokios rūšies tinką (CK 6.695 straipsnis, šalių 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties 7, 23, 55 punktai).

Ikiteisminiuose santykiuose atsakovas nevertino ieškovo kaip asmens, kurio nurodymai ar pareiškimai dėl sutarties vykdymo atsakovui būtų neprivalomi. Šalių veiksmai po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) patvirtina, kad sutarties šalys neturėjo ketinimų sutarties nuostatomis apriboti ieškovo teises, susijusias su reikalavimais pašalinti darbų trūkumus. Ieškovo teisė atlikti tokio pobūdžio veiksmus tiesiogiai įtvirtinta Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 13.14 punkte. Atsakovo argumentai dėl ieškovo netinkamumo atmesti tuo pagrindu.

Ieškovas neįrodė, kad jo teises pažeidė ar gali ateityje pažeisti atsakovas nepasirašydamas perdavimo-priėmimo akto, todėl šioje dalyje ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas RUAB „Vėtrūna“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdailos darbų defektus – fasado tinko paviršiaus ir spalvų skirtumus, dažais padengiant visą pastato fasadą, prieš tai sulyginus (nušlifuojant ar kitu atsakovo pasirinktu ir su ieškovu suderintu būdu bei išlaikant kiek įmanoma vienodesnę remontuoto ir greta esančio tinko faktūrą) remontuoto tinko siūlių aukštį su neremontuoto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kuria leista Ieškovui darbų defektus, Atsakovo lėšomis, pašalinti pačiam panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu veikdamas kaip sutarties šalis (užsakovas), kuri sudarė statybos rangos sutartį, ir siekdamas užtikrinti, kad garantiniai įsipareigojimai kylantys iš sutarties ir įstatymų būtų tinkamai vykdomi. Tokia ieškovo teisė kyla tiek iš sutarties tiek ir įstatymų. Aiškinant Statybos rangos sutarties 61 punkto turinį, ypatingą reikšmę turi ikiteisminiai tarp šalių santykiai, susiję su apelianto garantinių įsipareigojimų vykdymu. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (defektų aktų, susirašinėjimų tarp šalių), galima daryti pagrįstą išvadą, kad teisiniai santykiai dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo išimtinai vyko tik tarp Statybos rangos sutarties šalių – ieškovo ir apelianto. Ieškovas apeliantą kviesdavo surašyti dvišalį statybos darbų defektų aktą. Surašytuose defektų aktuose nurodyta, kad defektus nustato ieškovo ir apelianto atstovai, dalyvaujant Pastato naudotojo atstovui. Informaciją apie defektų pašalinimą apeliantas teikdavo Pastato naudotojui, o ieškovui.

Abiejose Infrastruktūros plėtros departamento nuostatų redakcijose numatyta, kad ieškovas statinio garantiniu laikotarpiu organizuoja ir kontroliuoja nustatytų statybos defektų ir jų padarinių šalinimą. Statybos rangos sutartyje nenurodyta, kad ieškovas sudaro sutartį atstovaudamas Lietuvos kariuomenę. Ieškovas, kaip Statybos rangos sutarties šalis, savo vardu įgijo visas teises, kylančias iš sudarytos sutarties ir įstatymų. Infrastruktūros plėtros departamento nuostatų 10.18 punktas turėtų būti vertinamas kartu su 10.11 punktu, kuriame nurodyta, kad ieškovas kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės sudarytose sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą. Lietuvos kariuomenė palaikė ieškovo reikalavimus ir argumentus.

Teismo sprendime aiškiai suformuluota pareiga dažais padengti fasadą, prieš tai sulyginus remontuoto tinko siūlių aukštį su neremontuoto bei skliaustuose nurodomas konkretus sulyginimo remontuoto tinko siūlių aukščio su neremontuoto būdas „nušlifuojant”. Apeliantui, kaip statybų srities profesionalui, tik suteikiama teisė siūlyti ieškovui kitą būdą, negu nurodyta sprendime, o ieškovui nesutikus, apeliantas privalės vykdyti sprendimą ir sulyginti remontuoto tinko siūlių aukštį su neremontuoto tokiu būdu kaip nurodyta sprendime -„nušlifuojant”.

Argumentą, kad neįmanoma pritaikyti spalvą tokiu būdu, kad nebūtų spalvų/atspalvių skirtumo, apeliantas nurodė tik bylos nagrinėjimo metu. Iš Pastato nuotraukų matyti, kad praktiškai visos remontuotos vietos yra skirtingos spalviniu požiūriu. Tai leidžia teigti, kad apeliantas kiekvieną kartą naudojo skirtingas spalvas. Apeliantas, prieš defektų šalinimo darbų pradžią arba jų eigoje, apie galimus spalvos skirtumus ieškovo neįspėjo ir sutikimo negavo. Todėl jo veiksmai šalinant defektus turėtų būti vertinami kaip aplaidūs.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, nes sprendimui priimti specialiųjų žinių nereikėjo. Darbų defektai vizualiai yra akivaizdūs. Ieškovas labai aiškiai suformulavo reikalavimą, ieškovo reikalavimai yra ženkliai mažesni negu apelianto išvardyti darbai, kurie reikalingi spalvų skirtumams pašalinti. Apelianto formuluoti klausimai nebuvo susiję su ginčo dalyku. Ekspertizei formuluoti klausimai ir veiksmai, kuriuos pats Atasakovas, kaip statybos verslo profesionalas, privalėjo atlikti defektų šalinimo metu (pvz.: prašymas nustatyti, ar įmanoma parinkti dažus ir perdažyti pastato fasado dalis tokiu būdu, kad spalvų skirtumai būtų pašalinti).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Statybos rangos sutarties defektų šalinimo garantinio termino metu.

Byloje nėra ginčijami pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai, kad vykdydamas 2008-03-07 sudarytą Statybos rangos sutartį su Infrastruktūros plėtros departamentu, atsakovas RUAB „Vėtrūna“ rekonstravo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginio kovinio rengimo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009-02-09 aktu Pastatas pripažintas tinkamu naudoti. 2011-10-14 Statinio defektų aktu, sudarytu tarp statytojo, rangovo ir naudotojo, nustatyti trūkumai – nekokybiškas fasado apdailos remontas. Šiuos trūkumus rangovas įpareigotas pašalinti iki 2012-06-01. 2012-11-14 raštu RUAB „Vėtrūna“ įsipareigojo defektus pašalinti iki 2013-06-15. Infrastruktūros plėtros departamentas 2013-06-27 raštu rangovui nurodė, kad suskilinėjo tinkuotos ir gipso kartono sienos, trupa fasado tinkas bei paprašė surašyti dvišalį defektų aktą. 2013-07-04 Statinio defektų aktu nustatyti fasado struktūrinio tinko defektai – struktūrinis tinkas atšokęs nuo šilumos izoliacijos sluoksnio, nesutampa seno ir remontuoto struktūrinio tinko siūlių aukštis, didelis atspalvių skirtumas tarp seno ir remontuoto fasado, vietomis atšokęs struktūrinio tinko sluoksnis naujai suremontuotame fasade. Trūkumus rangovas įpareigotas pašalinti iki 2013-08-13. 2013-10-17 Statinio defektų ištaisymo aktu konstatuota, kad atšokęs fasado tinkas sutvarkytas, bet išliko didelis atspalvių skirtumas tarp seno ir naujai suremontuoto fasado. Nuspręsta įpareigoti rangovą perdažyti fasadą.

Apeliantas teigė, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo. Statybos rangos sutarties 61 punkte numatyta, kad statinį pripažinus tinkamu naudoti, statinio defektus nustato naudotojas bei perima teises į rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymo prievolę. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte statytoju nurodytas ieškovo atstovas, o naudotoju – Lietuvos kariuomenės padalinys. Tai, kad statinio naudotoju yra Lietuvos kariuomenė patvirtina ir ieškovo 2014-11-10 raštas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartimi buvo nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kariuomenę ir pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pakeisti pradinį ieškovą Infrastruktūros plėtros departamentą tinkamu ieškovu Lietuvos kariuomene. Ieškovui nesutinkant būti pakeistam tinkamu ieškovu, išaiškinti trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenei teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus. Ieškovas 2014-12-02 pareiškimu sutiko, jog jis būtų pakeistas tinkamu ieškovu Lietuvos kariuomene, jei teismas nustatytas, kad pradinis ieškovas netinkamas. 2015-03-12 teismo posėdžio metu ieškovo netinkamumo klausimas nebuvo išspręstas, teisėjui nurodžius, jog ieškovas gali būti pakeičiamas tik tada, kai į bylą įstojantis ieškovas pateikia naują ieškinį, tačiau teismo sprendime ieškovas pripažintas tinkamu ieškovu.

Šalių tarpusavio santykiai vykdant Statybos rangos sutartį rodo, jog realus teisių ir pareigų perėmimas pagal Statybos rangos sutarties 61 punktą neįvyko. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Bylos nagrinėjimo eiga leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens pozicija yra ta pati. Infrastruktūros plėtros departamento nuostatuose pažymėta, kad tai yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos, įgyvendinanti krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtrą. Taigi, dalyvavimas krašto apsaugos sistemos plėtros projektuose atitinka tiek pačios įstaigos steigimo tikslą, tiek krašto apsaugos sistemos interesus. Ieškinio patenkinimu nauda būtų gaunama to asmens, kuris turi teisėtą interesą. Atsakovo elgesys Statybos rangos sutarties vykdymo metu po Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dienos (defektų aktų sudarymas, susirašinėjimų tarp šalių) rodo, jog atsakovas pripažino ieškovo teisę kelti iš šios sutarties atsirandančius reikalavimus. Ieškovo teisės neginčijo ir trečiasis suinteresuotas asmuo. 2011-10-14 ir 2013-07-04 Statinio defektų aktuose sudarytojais nurodyti ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo. Abiem aktais nutarta užsakovui įpareigoti rangovą pašalinti Pastato trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad statybos teisiniuose santykiuose dalyvavę ieškovas ir atsakovas savo elgesiu yra pripažinę ieškovo teisę reikalauti defektų pašalinimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių veiksmai po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) pakankamai patvirtina, kad sutarties šalys neturėjo ketinimų sutarties nuostatomis apriboti ieškovo teises, susijusias su reikalavimais pašalinti darbų trūkumus.

Statybos rangos sutartimi atliktų darbų trūkumų šalinimas reglamentuotas CK 6.697 straipsnio normomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.697 straipsnio 3 dalis nurodo, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Taigi, užsakovui tenka pareiga įrodyti objekto atitikimą reikalavimams, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.

Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos akivaizdžiai įrodo, jog statinio būklė yra netinkama. Pastato spalva yra nevienoda, ant sienų matyti įvairių formų skirtingo atspalvio dažų plotai, vietomis šie plotai apriboti nelygaus iškilusio tinko juostomis, neišlygintas tinkas. Vienas iš pagrindinių statybos reikalavimų yra statinių atitikimas statinio normatyvinei kokybei. Statybos įstatymo 2 straipsnio 40 dalis apibrėžia, jog statinio normatyvinė kokybė – tai statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punkte nurodoma, jog statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Vienu iš statinio projekto sudėtinių elementų pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedą „Techninio projekto sudedamosios dalys“ yra statinio fasadų sprendiniai. Garantinio termino metu statinys turi išlaikyti tas savybes, kurios jam turi būti būdingos statinio užbaigimo metu surašant statinio užbaigimo aktą. Tai reiškia, jog statinys turi atitikti projektinius sprendinius. Akivaizdu yra tai, kad skirtingos Pastato spalvos bei nelygus tinkas negali būti projektiniai sprendiniai. Ši aplinkybė yra akivaizdi savaime ir šalių iš esmės pripažinta (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

Statiniui neatitinkant projekto fasado sprendinių yra įrodoma CK 6.697 straipsnio sąlyga, kad statybos objektas neatitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytų rodiklių ir nėra reikalinga įrodinėti statinio tinkamumo naudoti pagal paskirtį aplinkybės. Šioje byloje pateikti rangovo atsikirtimai, jog spalvų skirtumas atsirado dėl gamtinių veiksmų, nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių būtų teisiškai reikšmingas tokiu atveju, jei kalba eitų apie viso statinio bendrą vaizdą, pavyzdžiui, jei užsakovas defektu laikytų pasikeitusį viso statinio atspalvį. Atsakovo argumentai neįrodo, jog defektai kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nei viena rangovą nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė byloje nėra įrodyta ir rangovui kyla pareiga pašalinti statybos defektus.

Atsakovas ginčija, jog teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė defektų šalinimo būdą, kuris neduos rezultatų bei tai, kad teismas išvadą dėl trūkumų šalinimo būdo padarė neturėdamas specialių žinių ir atmetęs atsakovo prašymą skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės su tokiais argumentais sutinka. Pirmosios instancijos teismas apdailos darbų defektus – fasado tinko paviršiaus ir spalvų skirtumus, įpareigojo dažais padengiant visą pastato fasadą, prieš tai sulyginus (nušlifuojant ar kitu atsakovo pasirinktu ir su ieškovu suderintu būdu bei išlaikant kiek įmanoma vienodesnę remontuoto ir greta esančio tinko faktūrą) remontuoto tinko siūlių aukštį su neremontuoto. Konkrečių statybinių darbų pasirinkimas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas. Teismo sprendime pakanka įpareigoti pašalinti nustatytus defektus, leidžiant rangovui pasirinkti tinkamas priemones rezultatui pasiekti. Pagal Statybos rangos sutartį rangovui suteikiamas platus elgesio dispozityviškumas. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas tik įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, tuo tarpu sprendimai dėl statinio pastatymo priklauso rangovo pasirinkimui. Ši nuostata turi būti išlaikoma ir statybos rangos defektų šalinimo eigoje.

Apeliantas teigia, jog teismas peržengė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pirminiu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą neatlygintinai ištaisyti pastato fasado apdailos darbų defektus – fasado spalvų skirtumus, užfiksuotus surašytuose defektų ir defektų ištaisymo aktuose ir nurodytus ieškinio prieduose Nr. 12, 13, 14 ir 15, perdažant pastato fasadą tokiu būdu, kad pastato fasado spalvos skirtumai būtų pašalinti ir pastato fasadas būtų vienos spalvos, kaip tai numatyta pastato rekonstravimo darbo projekto architektūrinėje dalyje.

2015-01-14 ieškovas teismui padavė pareiškimą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovą neatlygintinai ištaisyti pastato fasado apdailos darbų defektus – fasado spalvų skirtumus, užfiksuotus surašytuose defektų ir defektų ištaisymo aktuose ir nurodytus ieškinio prieduose Nr. 10 (11 priedo 8 nuotraukoje), 12, 13 ir 15 bei Schemoje, fasadiniais dažais padengiant visą pastato fasadą, prieš tai sulyginus (nušlifuojant ar kitu atsakovo pasirinktu būdu ir su ieškovu suderintu būdu, ir išlaikant kiek įmanoma vienodesnę remontuoto ir greta esančio tinko faktūrą) remontuoto struktūrinio tinko siūlių aukštį su neremontuoto. Šis ieškovo pareiškimas buvo priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Minėtame pareiškime išskiriama, kad ieškovas neprašo atlikti viso pastato tinkavimo darbus ir nereikalauja remontuoti Schemoje oranžine spalva pažymėtos Pastato dalies, tačiau kartu nurodo, jog prašo perdažyti visą fasadą. Lyginant ieškinį su 2015-01-14 pareiškimu dėl ieškovo reikalavimų sudėtinga suprasti, kokiu būdu keičiami ieškinio reikalavimai. Teismo sprendimu atsakovas įpareigotas neatlygintinai ištaisyti apdailos darbų defektus – fasado tinko paviršiaus ir spalvų skirtumus, dažais padengiant visą pastato fasadą, prieš tai sulyginus (nušlifuojant ar kitu atsakovo pasirinktu ir su ieškovu suderintu būdu bei išlaikant kiek įmanoma vienodesnę remontuoto ir greta esančio tinko faktūrą) remontuoto tinko siūlių aukštį su neremontuoto.

Įvertinus tai, kad ieškovas prie 2015-01-14 pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pridėjo šalinamų ir nešalinamų defektų schemą, kurioje pažymėjo fasado sienų plotus, kuriuos prašo ir kurių neprašo perdažyti, o teismas šį ieškinio patikslinimą priėmė, byla nagrinėtina pagal 2015-01-14 pareiškime išdėstytus reikalavimus, nepažeidžiant CPK 265 straipsnio 2 dalies draudimo peržengti ieškinio reikalavimus.

Atsakovo argumentai dėl restruktūrizacijos ir turtinės padėties statybos rangos teisiniams santykiams įtakos neturi ir nuo defektų šalinimo atsakovo neatleidžia.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant patenkintų reikalavimų apimtį pagal Infrastruktūros plėtros departamento 2015-01-14 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo bei paliekant rangovo kompetencijai pasirinkti šalinant defektus atliktinus darbus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai.

„Įpareigoti restruktūrizuojamą uždarąją akcinę bendrovę „Vėtrūna“, j. a. k. 180315137, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdailos darbų defektus – fasado tinko paviršiaus ir spalvų skirtumus.

Atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“, j. a. k. 180315137, vėluojant įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti darbų defektus ilgiau kaip du mėnesius, leisti ieškovui biudžetinei įstaigai Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, j. a. k. 188743887, darbų defektus pašalinti pačiam, tačiau atsakovo lėšomis.

Palikti nenagrinėtus ieškinio reikalavimus dėl baudos atsakovui skyrimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui biudžetinei įstaigai Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, j. a. k. 188743887, 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą 28 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“