Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, profesinis išsilavinimas, ūkininkas, teistas:

- 2013-09-11 pagal LR BK 290 str. - bauda 12 MGL, bauda sumokėta.

- 2014-12-04 pagal LR BK 290 str. - bauda 16 MGL, bauda sumokėta.

- 2016-08-26 pagal LR BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 4 mėn.

- 2018-03-29 pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimas 4 mėn., BK 75 str. - atidedant 1 m. bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2023 m. gegužės 13 d., apie 15 val. prie(duomenys neskelbtini) esančių fermų, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė ant žemės gulinčiam mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, bei spyrė vieną kartą pastarajam į sėdmenis, taip padarė poodinę kraujosruvą kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste, kas sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. Kaltinamasis A. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. K. su akmeniu išdaužė jam priklausančių dviejų nevažiuojamų automobilių langus, t. y. vieno automobilio vairuotojo pusės abiejų durelių langus, o kitos mašinos galinį langą. 2023-05-13, apie 14 val., tiksliai laiko neatsimena, nuvažiavo prie fermų, kur matė, kad yra sesers B. S. sūnus A. K., kurį jis vadina kiaušingalviu. K. A. buvo išdaužęs langų stiklus, jis norėjo jį pamokyti. Jis jį pamatęs iš karto pradėjo bėgti, įvirto į dilgėles ir jis pribėgęs prie jo, įspyrė į sėdmenis jam ir paklausė ar dar daužys langus. A pasakė, kad nebedaužys. Jis virsdamas į dilgėles galėjo susižaloti veidą. Jis jam į veidą nesudavė, tik įspyrė vieną kartą į sėdmenis nestipriai. Po to, kai jis pasakė, kad daugiau langų nebedaužys, jis nuo jo nuėjo. 2023 m. gegužės 13 d., kai spyrė A į sėdmenis, buvo blaivus. Jis tą dieną labiau jį apšaukė, jokio stipraus smurto tą dieną nebuvo. Liudytoja, atstovė pagal įstatymą B. S. nurodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru P. K., jie turi tris vaikus. 2023-05-13 apie 14:00 val. visi trys vaikai su jos žinia ir priežiūra išėjo žaisti į lauką ir po kurio laiko nuėjo prie fermos į krūmus, prie nenaudojamo seno automobilio. Tą pačią dieną, apie 15.10 val. parbėgęs į namus sūnus A. K. sakė, kad dėdė (tai yra jos brolis A. S.) prie esančios fermos adresu (duomenys neskelbtini) ką tik vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, šalia akies. Vaikas aiškino, kad dėdis atvažiavęs prie fermos, pamatė jį ir pradėjo vytis. Jis išsigandęs ėmė bėgti nuo dėdės, tačiau bėgdamas apvirto ir tuomet dėdis jam sudavė į veidą. Sudavęs į veidą paklausė, ar dar taip darysi. Po dėdės sudavimo, sūnaus teigimu, jis iškart bėgo namo pranešti apie įvykį. Vaikas skundėsi skausmu šalia kairės akies, ties smilkiniu, apžiūrėjus skaudamą vietą, pamatė kairėje pusėje, šalia akies ties smilkiniu mėlynę ir nežymų patinimą. Kadangi ankščiau jos brolis buvo jau įspyręs sūnui į sėdmenis ir išvadinęs necenzūriniais žodžiais , dažnai įžeidinėja žodžiais „debile, beproti,“ sako, kad reikia tokius naikinti, nes iš jų nieko gero nebus, todėl šį kartą neatleis broliui. Vėliau bendravo su dukromis I ir R, kurios buvo kartu su broliu prie seno automobilio žaidė, jos paaiškino, kad kai pamatė jog atvažiavo dėdis prie fermos, jos abi parbėgo namo, todėl kaip dėdis vijosi A ir sudavė ranką jam į veido sritį, nematė. Sūnui medikų pagalbos neprireikė į gydymo įstaigą nesikreipė. A, kaip minėjo pirmos apklausos metu, yra spyręs sūnui A į sėdmenis, tačiau kuriuo laiku, ji neatsimena, gal prieš pusmetį, bet A jai nesakė, kad jam skauda ar kažką panašaus. A jos vaikus užkabinėja, ypač A, tačiau dėl kokios priežasties jis tai daro, ji nežino, gal jis pavydi vaikų. Šį kartą A peržengė visas ribas, kai sudavė su kumščiu A į veidą. Nukentėjusysis mažametis A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu parodė, kad su sesėmis žaidė miškelyje, t. y. jis, I ir R. Sudaužė jis dėdės mašinos langą, tada dėdė jį mušė su kumščiu, davė čia (rodo ties akimi prie smilkinio) ir dar į subinę spyrė su koja. Parėjo namo ir pasakė mamai. Dėdė atvažiavo su mašina, jie buvo miškelyje ir žaidė, langai jau buvo išdaužti, bėgo ir apvirto per šakas. Kai dėdė išlipo iš mašinos jis buvo piktas ant jo, sakė bybis ir kiaušingalvis. Dėdė mušė jį pirma į galvą, paskui į užpakalį davė su koja. Prie akies davė su kumščiu, stipriai sudavė, skaudėjo. Liko mėlynė, paskui pageltonavo, kraujo nebuvo. Ar sesės matė ką jam darė dėdė, nežino. Su dėdė nesusitaikė, nekalba jie tarpusavyje. (b. l. 64-65) Iš specialisto išvados Nr. G 206/2023(10) matyti, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste. Sužalojimas veide būdingas smūgio sudavimui. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 51-52). Liudytoja mažametė I. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu parodė, kad žaidė ji, A ir R miškelyje, kai atvažiavo dėdė A, kuris buvo piktas. B. A., o jos su sese bėgo į kitą pusę. Ką dėdė su A darė, nematė. Parbėgo namo, kai grįžo A verkė, sakė, kad dėdė mušė kumščiu į akį, matėsi prie akies mėlynė. Mama grįžo į namus ir paskambino policijai. Dėdė taip padarė, nes A sudaužė langą. D. A. vadina kiaušingalviu. (b. l. 89-90). Liudytoja mažametė R. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu parodė, kad žaidė su A ir I miškelyje, tada atvažiavo dėdė A, kuris pradėjo A vytis. Ką sakė, negirdėjo, kai pamatė, kad vejasi A dėdė, pati pradėjo bėgti. Bijojo, kad ją muš. Bėgo kartu su sese į kitą pusę nei A. Parbėgo namo, po kiek laiko grįžo A, kuris verkė, nes jį mušo. Brolis sakė, kad A mušo, broliui prie akies matėsi mėlyna, sakė, kad dėdė sudavė su kumščiu, suprato, kad skaudžiai. Dėdė ant A sakydavo kiaušingalvis. Dėdė yra blogas. (b. l. 95-96). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje – vaiko situacijos aptarimo su vaiku (A. K.) užfiksuota, kad A. K. teigimu jis su sesėmis žaidė miške, atvažiavo dėdė A. S., kuris išlipo iš mašinos ir pradėjo jį gaudyti. Bėgo nuo dėdės, apvirto, tada dėdė jį pavijo ir mušė, trenkė vieną kartą į kairės pusės smilkinį, verkė, kai dėdė jam trenkė (b. l. 97-100). Iš 2023-05-13 B. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023-05-13 apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini) prie fermos A. S. sudavė vieną kartą ranka jos sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, dėl ko A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. (b. l. 1-7). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023-05-13, 15:25 val. B. S. praneša, kad “Prieš 30 min sumušė pranešėjos sūnų nepilnametį 6 metų su kumščiu į galvą pranešėjos brolis. GMP atsisakė. Mažamečių namuose 3. Kur dabar brolis nežino. Laukia vietoje.” (b. l. 14-18). 2023-05-13 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje (b. l. 22-27) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) esanti teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta. (b. l. 19-21). 2023-05-13 A. K. apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 31-35) užfiksuota, kad ant veido kairėje pusėje ties smilkiniu stebima hematoma su patinimu. (b. l. 28-30). Iš specialisto išvados Nr. G 206/2023(10) matyti, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste. Sužalojimas veide būdingas smūgio sudavimui. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 51-52).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika kvalifikuojama dėl mažamečiui A. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 140 straipsnio dalyse.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mažametį mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. 2023 m. gegužės 13 d., apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) esančių fermų, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė ant žemės gulinčiam mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, bei spyrė vieną kartą pastarajam į sėdmenis, taip padarė poodinę kraujosruvą kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste, kas sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia, smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius.

Nors kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2023-05-13 vieną kartą kumščiu nesudavė ant žemės gulinčiam mažamečiui A. K., gim. 2016 m., į veido sritį, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Remiantis specialisto išvada Nr. G 206/2023(10) matyti, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste. Sužalojimas veide būdingas smūgio sudavimui. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 51-52). Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis A. K., mažamečiai liudytojai I. K., R. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytoja B. S., apklausti teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), baigtos, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. S. teistas, teistumas išnykęs. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl administracinių teisės pažeidimų vienerių metų laikotarpyje A. S. nebaustas (II t. b. l. 160-161). Psichiatrinio gydymo įstaigoje paslaugos neteiktos. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus baudą (BK 47 straipsnio 1, 2, 3 dalys.).

A. S. 2023-05-15 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-134). Kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Dėl civilinių ieškinių

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 1500.00 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiajam A. K. dėl kaltinamojo A. S. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 206/2023(10), A. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio išoriniame gale – smilkinyje – skruoste. Sužalojimas veide būdingas smūgio sudavimui. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 51-52). Ir tai, kaip jis nurodo savo ieškinyje, sukėlė nukentėjusiajam ne tik skausmą, bet ir emocinį sutrikimą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiojo teisme nurodytos aplinkybės, jog jis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą.

Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė 1500,00 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo A. K. naudai priteistinas 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 103 str. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos BPK 105 str.1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pranešimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. K.. Pranešime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. K. interesus atstovauti bylą nagrinėjant teisme buvo paskirtas advokatas Petras Remeika. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 287,93 Eur. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiojo mažamečio interesus atstovauti bylą nagrinėjant teisme buvo paskirtas advokatas Petras Remeika. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 287,93Eur, kurias ir prašo priteisti iš A. S..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civ. ieškinys 46,04 Eur sumai (t. I, b.l. 104-108) įrodytas ir tenkintinas.

Prokuroro prašymas pripažinti proceso išlaidomis Tauragės AVPK sumokėtas lėšas – 18,28 Eur už psichologų dalyvavimą nepilnamečių apklausoje atmestinas. Nustatyta, kad psichologai nepilnamečių liudytojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio pagrindu, todėl šios proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis).

Daiktiniai įrodymai CD laikmenos 2vnt.paliktinos baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir dalyje ir jam paskirti 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 9 mėn. (devynis menesius) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. 1-371-377/2023. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct.) žalai atlyginti, lėšas pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, a.s. LT 217300010002484333 AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti iš kaltinamojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. K., gim. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) 287,93 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 93ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Prokuroro prašymą pripažinti proceso išlaidomis Tauragės AVPK sumokėtas lėšas – 18,28 Eur už psichologų dalyvavimą nepilnamečių apklausoje, atmesti.

Daiktinius įrodymus CD laikmenas 2vnt. palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.