Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą suinteresuotiems asmenims- A. L., J. L., A. L., R. L., F. L., I. L., dėl turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys- A. L., J. L., A. L., R. L., F. L., I. L. apie bylos nagrinėjimą informuoti viešo paskelbimo būdu. Prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Išanalizavus VMI prašymą, matyti, kad ji kreipėsi į teismą dėl to, kad būtų nustatytas juridinę reikmę turintis faktas, kad A. L. ir V. L. priklauso po ½ dalį buto.

Išaiškintina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 9 p. teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: (1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. L. ir V. L. susituokė 1988-03-04, tačiau V. L. 2009-10-09 mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L., nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 1998-11-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-4970. Testamentų registre nėra duomenų, kad V. L. būtų sudariusi testamentą, taip pat nėra duomenų apie palikimo priėmimą po V. L. mirties, todėl remiantis CK 5.62 str. VMI kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė 2014-12-29 atsakydama į VMI raštą informavo, kad V. L. priklauso ½ dalis minėto buto, nes šis turtas įgytas santuokoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad juridinę reikšmę turintį faktą, jog butas po ½ dalį priklauso A. L. ir V. L., galima nustatyti nesikreipiant į teismą.

Be to, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutartimi (priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-10-875/2015) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta perleisti nuosavybės teisę į butus ir bet kokias kitas patalpas, esančias avariniame pastate – gyvenamajame name Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 10, pastato unikalus Nr. 3297-2000-3014, registro Nr. 97/29033. Nutartis įsiteisėjusi, civilinė byla vis dar nagrinėjama, laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, draudimas perleisti nuosavybės teisę yra pažymėtas viešame registre.

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad notarei nežinoma A. L. gyvenamoji vieta, nes jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą Telšių rajono savivaldybėje, savaime nereiškia, kad nėra žinoma A. L. gyvenamoji vieta, nes pagal CK 2.17 str. 1 d. viešųjų registrų duomenys apie asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš galimų asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-10-875/2015 (kurios dalyvis yra VMI) nustatyta, kad A. L. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai A. L., siųsti minėtu adresu, įteikti asmeniškai ir pasirašytinai, todėl konstatuotina, kad A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad VMI prašymas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 str., 444-445 str. teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.