- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-779-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-44-1-00138-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. K., ir A
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-290/2015
2015 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Iš A. K. priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 81,06 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kad A. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., iš anksto žinodami, kad nuketėjusioji A. T. per klaidą pervedė į A. V. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 litų, per du kartus išgrynino nuketėjusiajai priklausančius 990 litų, taip pagrobė svetimą A. T. priklausantį turtą - 990 litų
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendį, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, paskirti vieną iš alternatyvų – piniginę baudą, kurią gali sumokėti iš savo santaupų. Skunde nurodo, kad šeši mėnesiai laisvės apribojimo už padarytą nusikaltimą yra tikrai per daug. Jis nemano, kad skambutis į duris antrą ar trečią valandą nakties, bei ironiškas pasišaipymas, jog nemiegotų, padarys jį geresniu žmogumi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad per savo gyvenimą reikalų su policija beveik neturėjo, yra baigęs elektroninio verslo mokymus, yra diplomuotas, trylika metų žaidė futbolą, dirbo pagal individualią veiklą. Planuoja artimu metu grįžti į verslą, yra veiklus žmogus, niekada nebuvo linkęs į nusikaltimus, visi jį mini, kaip nekonfliktišką žmogų. Mano, kad vasarą neleisti jam nuvažiuoti prie jūros, naktį užsikurti laužo yra per didelė bausmė, kadangi tokio nusikaltimo suplanuoti buvo neįmanoma. Nukentėjusioji pinigus pervedė per klaidą, pats tuo metu negalėjo patikrinti iš kur ir kaip buvo atliktas pavedimas. Jis pasielgė kvailai ir spontaniškai, pilnai suvokia ką padarė. Ši bausmė niekaip nepadės geriau suvokti tai ką padarė, nes ir be jos pilnai tai suprastų. Jis jau yra skaudžiai pasimokęs ir užtikrina, kad kažkas panašaus tikrai neįvyks.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. A. K. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. K. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino žalą ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad veiką įvykdė bendrininkų grupėje. Įvertino, kad A. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra duomenų apie žalingus įpročius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šių duomenų pagrindu priimdamas pagrįstą sprendimą dėl ginčijamos bausmės rūšies ir įpareigojimų skyrimo A. K. atžvilgiu. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai trumpesnį laisvės apribojimo laiką negu BK 48 straipsnyje numatytas galimas laisvės apribojimo termino vidurkis, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog iš esmės apeliantas nesutinka su jo atžvilgiu paskirtu įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tačiau konstatuotina, kad vien tik deklaratyviais teiginiais paremta subjektyvi nuteistojo nuomonė dėl įpareigojimo skyrimo tikslingumo negali būti pagrindas skundžiamo nuosprendžio pakeitimui. Tokio pobūdžio įpareigojimas niekaip nevaržo nuteistojo darbinių planų grįžti į verslą, kadangi ši pareiga vykdoma, kuomet tai nesusiję su darbu. Tuo tarpu kiti apelianto motyvai, jog suvokė savo veiksmus, kad nieko panašaus ateityje neįvyks, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir pažįstami žmonės jį apibūdina kaip nekonfliktišką, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės ir įpareigojimų skyrimo tikslingumo neturi lemiamos reikšmės. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąją, tačiau nesietinos su negalėjimu vykdyti teismo skirtos bausmės ir įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Be to, sprendimas tenkinti apelianto norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su kriminaline bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl noro nuvažiuoti prie jūros, bei naktį užsikurti laužą, nėra tos aplinkybės, kurios leistų švelninti paskirtą bausmę. Bet kokiu atveju, asmuo darydamas įstatymo uždraustą veiką turi numatyti ir įvertinti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tame tarpe ir galimą laisvės apribojimo bausmės skyrimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė laikytina proporcinga nuteistojo asmenybei, jo padarytos veikos pavojingumui, ją traktuoti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė - bauda, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.
nutarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.