Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-219-448/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
e1-219-448/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-219-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01708-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą prie Kauno miesto sav., bedarbis, užregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda, bauda sumokėta.

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. 2015 m. kovo 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno probacijos skyriaus.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję du darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be leidimo.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 punktu, 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2022 m. vasario 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2024 m. sausio 12 d. apie 23 val. 59 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 1985625, nustatytas 1,57 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine nukentėjusiąja R. N., tyčia 2 kartus pastumdamas nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko po antrojo stūmimo nukentėjusioji, atsitrenkdama kairiąja kūno puse ir dešinės rankos nykščiu, griuvo ant grindų laminato dangos, po ko dešinės rankos delnu, vėliau- dešinės rankos kumščiu po vieną kartą smogdamas nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę nukentėjusiąją R. N., padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės - apatinių vokų srityje, krūtinės kairiame šone, nugaros dešinėje pusėje, kairiame žaste, dešinės plaštakos I delnakaulio srityje, linijinį odos nubrozdinimą dešinės akies apatinio voko - skruosto srityje, dešinės plaštakos delninio piršto sąnario patempimą ir taip padarė R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog R. N. - jo sugyventinė. Jie nebuvo ir nėra susituokę, yra pažįstami tris mėnesius, iš kurių du veda šeimyninius santykius ir įvykio metu ji buvo jo šeimos narys, juo yra ir dabar. Jo ir R. N. tarpusavio santykiai yra labai geri, konfliktų nėra buvę iki šio įvykio. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butą nuomoja, pagrindinė nuomininkė yra R. N.. Be judviejų šiame bute gyvena R. N. penkiolikametė dukra M.. Jis vaikų neturi. Su M. N. taip pat sutaria gerai, ji jam svarbi kaip jo vaikas. Niekada nei prieš vieną iš jų nėra naudojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto. 2024 m. sausio 12 d. dienos metu, galimai apie 16 val. M. N., susitarusi su R. N., išvyko su nakvyne pas draugę ir namo turėjo grįžti bei grįžo 2024 m. sausio 13 d. 2024 m. sausio 12 d. vakare namuose buvo dviese - jis ir R. N.. Apie 18 val. jis pradėjo žiūrėti televizorių miegamajame kambaryje, pamažu gurkšnojo viskį. Nuo 18 val. iki vėlaus vakaro rimtų incidentų, dėl kurių būtų reikėję kviesti specialiąsias tarnybas, nebuvo. Tame laike kilo nesutarimas tarp jo ir R. N. dėl jo pernelyg pagarsinto televizoriaus, dėl telefoninio pokalbio su kita moterimi. Vėlai vakare, galimai apie 23 val., kilo konfliktas tarp jo ir R. N. dėl to, kad ši liepė jam išeiti, o jis atsisakė, taip pat konfliktavo ir dėl automobilio raktelio, kurį norėjo pasiimti, o R. N. nenorėjo jam jo duoti, galimai manydama, kad vairuos automobilį būdamas neblaivus. Ji supykdė jį norėdama atimti iš jo tą raktelį, todėl ją abiem rankomis du kartus stūmė, pataikydamas jai ties krūtine. Po pirmojo jo stūmimo ji nenugriuvo, o po antrojo - griuvo ant grindų, kurios yra laminatas. Kiek pamena, griuvo ant kairės savo kūno pusės, rankomis atsiremdama į laminatą. Kai ji atsistojo, jis dešinės rankos delnu, o po to- ir tos pačios rankos kumščiu po vieną kartą smogė R. N. į veidą. Visiškai pripažįsta, kad elgėsi neteisėtai, nusikalstamai, kad neturėjo jokio pagrindo ją mušti. Nors pirminėje apklausoje minėjo, kad susistumdymas buvo abipusis, geriau apgalvojęs situaciją, jos veiksmus vertina kaip neišvengiamą gynybą prieš jį. Ji savo veiksmais nesukėlė jam fizinių padarinių, dėl kurių būtų buvęs poreikis jam kreiptis į medikus. Jis visiškai pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė R. N. fizinį skausmą, kad ją sužalojo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, iškvietė kaimynai. Įvykio metu buvo dviese, tačiau kaimynai galėjo girdėti triukšmą bute, galėjo girdėti, kaip R. N. verkia, skundžiasi skausmu. Po įvykio jis buvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė, kurios sąlygų jis laikosi. Su R. N. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Abu gyvena ir nori gyventi toliau kartu kaip šeima, išsaugoti šeimyninį ryšį. Pasižada daugiau nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Yra teistas, bausmes atliko pilnai. Prašo atsižvelgti į tai, kad prieš R. N. smurtavo pirmą ir, neabejotinai, paskutinį kartą, su ja susitaikė ir nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Įvykio aplinkybės yra aiškios, kaltę dėl nusikaltimo jis pripažįsta pilnai, papildomo aplinkybių tyrimo nepageidauja, todėl sutinka ir nori, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas supaprastinta forma – pagreitintu procesu ar teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo remtis šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi, įvykio aplinkybes apibūdino ne tik išsamiau, bet papasakojo tiesą apie įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Policijos registruojamų įvykių registro informacijoje apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad gautas neprisistačiusio asmens pranešimas telefonu apie tai, kad šiuo metu pranešėjas girdi, kad pas kaimynus vyksta konfliktas, girdimas garsus moters rėkimas. Praneša namo gyventojas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. sausio 13 d., 00 val. 53 min. (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad gauti duomenys, jog 2024 m. sausio 12 d. apie 23 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini), E. B., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, tyčia dešine ranka pastūmė sugyventinę R. N. (nustatytas 1,42 promilių neblaivumas), dėl ko ji nukrito ant žemės ir juto fizinį skausmą. Moteriai atsistojus, E. B. griebė R. N. už rankų, norėdamas iš jos atimti telefoną, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus ant abiejų rankų. Tuomet E. B. savo abejų rankų delnais bei kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių R. N. į veidą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus ant smakro ir dešinės veido pusės.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė kiti asmenys – kaimynai. Smurtą patyręs asmuo – R. N., smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė); vieta: rankos, veidas. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi (nustatyta 1,42 promilės). Smurtu įtariamas asmuo – E. B., gyvenantis tuo pačiu adresu. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Gauti paaiškinimai: 2024 m. sausio 13 d., apie 00 val. 57 min. gautas pranešimas, kad iš adreso (duomenys neskelbtini), kaimynai girdi iš buto sklindantį moters garsų rėkimą ir konflikto garsą. Atvykus į vietą, namuose rasta R. N. ir E. B., kurie iš pažiūros atrodė neblaivūs. Vizualiai ant R. N. veido - dešinėje smakro pusėje, po lūpa bei ties dešiniu paakiu buvo matomos kraujuojančios žaizdos; ant jos abiejų rankų akivaizdžiai matomi įvairūs daugybiniai nubrozdinimai, nulaužti nagai. Moteris atrodė išsigandusi, jautė baimę, buvo susijaudinusi, jautė skausmą įvairiose kūno vietose. Ant E. B. sužalojimų nesimatė, jis atrodė susijaudinęs, pasimetęs. Už asmenų buto prieškambaryje ant grindų matėsi raudonos dėmės, galimai kraujas. Atskyrus E. B. nuo R. N. ir jį apklausus, paaiškėjo, kad jis neigia smurtavęs prieš savo sugyventinę. Apklausus R. N., ji paaiškino, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 23 val. 59 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), E. B., būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių neblaivumas), tyčia dešine ranka pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant žemės ir juto fizinį skausmą. Moteriai atsistojus, E. B., bandydamas atimti telefoną iš jos rankų, griebė R. N. už rankų ir taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus ant abiejų rankų. Tuomet E. B. savo abiejų rankų delnais bei kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus ant smakro bei dešines veido pusės. Abiem asmenims įteikti šaukimai, sugyventiniai atskirti. E. B. išsivežė atvykęs jo draugas E. Č.. Filmuota kūno kamera. Informacija apie įvykio aplinką: išmėtyti daiktai (rūbai), matosi girtavimo pėdsakai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po įvykio R. N. buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių adresu Gedimino g. 36, Kaunas, susisiekus su pranešėja, ši nurodė, jog gydymo įstaigoje jai buvo nustatytas delninio piršto (sąnario) patempimas.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad nurodytu adresu yra 5 aukštų, 3 laiptinių, baltų plytų gyvenamasis daugiabutis, kur pro antros laiptinės įėjimą laisvai patenkama į daugiabučio laiptinę ir užlipus laiptais iki pirmo aukšto, dešinėje pusėje matyti rudos spalvos durys, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro minėtas duris, patenkama į buto vidaus patalpas ir iškart matyti tiesiai ir dešinėje pusėje pailgas koridorius, toliau yra du gyvenamieji kambariai, vonios ir tualeto patalpa, virtuvė. Įėjus į koridorių, ant žemės matyti raudonos – rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, bei šalia matyti baltos spalvos popierius, ant kurio taip pat raudonos – rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Buto kambariuose Nr. 1 ir Nr. 2 matyti baldai, kiti buities objektai, drabužiai, kurie patalpose pastatyti ir sudėti tvarkingai, neišvartyti, neišmėtyti. Buto kambaryje Nr. 2 ant dvigulės miegamojo lovos nulaužtas nagas. Buto virtuvėje matyti virtuvinis komplektas, šaldytuvas, viryklė, stalas su kėdėmis, indai, įrankiai ir kiti buitiniai prietaisai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Įvykio vietoje apžiūrėjus visas buto vidaus patalpas, sudaužytų indų, sulaužytų baldų ar apgadintų kitų buities objektų, išmėtytų ar suplėšytų drabužių – nėra. Apžiūrėjus buto vidaus patalpas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Buto patalpos ir jo prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Objektų, reikšmingų tyrimui, nepaimta.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint R. N., gim. (duomenys neskelbtini), matyti po dešine akimi, ant skruosto poodinė kraujosruva (mėlynė) bei dešinėje pusėje ant smakro matyti įdrėskimas bei aplink esančios raudonos - rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Taip pat matyti ant moters kaktos, kairėje pusėje, įdrėskimas, paraudimas. Minėti sužalojimai nufotografuoti mastelinės fotografijos metodu. Taip pat apžiūrėjus moters abi rankas, ant plaštakų matyti įdrėskimai bei kad kairės rankos didžiojo ir bevardžio piršto nagai yra nulūžę, aplink nagus yra matomos raudonos - rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Apžiūrėjus asmenį, daugiau matomų sumušimų neužfiksuota.

Nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sugyventinis. Jie nebuvo ir nėra susituokę, susipažino prieš tris mėnesius, po mėnesio jis apsigyveno pas ją ir jau du mėnesius gyvena kaip vyras ir žmona, tik neįregistravę santuokos. Bendrų vaikų neturi. Ji turi dukrą M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su ja ir E. B.. E. B. vaikų neturi. Taigi, gyvena trise: ji, jos dukra ir E. B.. Jų buitis bendra, finansinis biudžetas bendras. Pastaruoju metu gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra sudaryta dar iki pažinties su E. B., ji jos vardu. Visumoje sutaria puikiai: tiek ji sutaria su E. B., tiek jis gražiai bendrauja su jos dukra. Jis rūpinasi ja kaip savo vaiku. Niekada anksčiau E. B. nėra smurtavęs nei prieš ją, nei, juo labiau, prieš jos dukrą. 2024 m. sausio 12 d., apie 16 val. M. N. išvyko pas draugę, kur judviejų sutarimu, ji nakvojo naktį iš 2024 m. sausio 12 d. į 2024 m. sausio 13 d. M. N. išvykus, ji ir E. B. namuose buvo dviese. Žinojo, kad dukra nakvos pas draugę ir namo negrįš. 2024 m. sausio 12 d. apie 18 val. ar 19 val. jiems būnant namuose dviese su E. B., šis žiūrėjo televizorių ir gėrė viskį arba brendį. Tuo metu ji alkoholio negėrė ir jokių konfliktinių situacijų, kad alkoholį gėrė E. B., nebuvo. Tačiau apie 22 val. E. B., tebežiūrėdamas televizorių, labai padidino jo garsą. Kadangi jau buvo vėlus metas, o gyvena daugiabutyje, paprašė patildyti televizorių, o kai jis to nepadarė, paėmė ant lovos buvusį televizoriaus pultelį ir pati patildė televizorių. Tuo metu E. B. gulėjo lovoje, tačiau atsikėlė, priėjo prie jos ir paėmė už pultelio bei jį ištraukė jai iš rankos, fizinio kontakto su jos ranka neturėdamas. Paėmęs pultelį, jis vėl padidino televizoriaus garsą, tačiau ji dar kartą paėmė pultelį ir jis vėl tokiu pačiu būdu jį ištraukė jai iš rankos. Nors toks jo veiksmas paimant pultelį jai iš rankos jai ir nepatiko, tačiau fizinio skausmo ar kitų negatyvių fizinių padarinių nepatyrė. Tada jis nuėjo į butui priklausantį balkoną parūkyti, o ji tuo metu pulteliu patildė televizoriaus garsą. Kai parūkęs E. B. iš balkono sugrįžo į kambarį, jie susiginčijo, ji jam pasakė, kad jau vėlu ir jis negarsintų televizoriaus, o jis pasakė, kad negirdi televizoriaus ir dėl to jį pasigarsins. E. B. kambaryje, kur žiūrėjo televizorių, atsigulė į lovą. Buvo susinervavusi, nutarė išgerti alkoholio, kurio iki tol nebuvo vartojusi. Ji paėmė alkoholio butelį, iš kurio gėrė E. B., ir nuėjusi į virtuvę su tuo alkoholiu ir gaiviuoju gėrimu pasidarė alkoholinį kokteilį. Būdama virtuvėje, girdėjo, kaip kambaryje būdamas E. B. su kažkuo kalbasi telefonu, o atėjusi į kambarį, kuriame buvo E. B., pamatė ir išgirdo, kad jis kalba telefonu per garsiakalbį su jai nepažįstama moterimi, o jų pokalbio turinys apie kažkokias skolas. Paklausė E. B., su kuo jis čia kalba, tačiau jis nekonkretizavo, toliau kalbėjo telefonu. Tada ji paėmė E. B. telefoną, nenaudodama prieš jį jokio smurto, bei pratęsė jo pokalbį su ta moterimi, tačiau E. B. akivaizdžiai nenorėjo, kad jos kalbėtųsi, todėl toji moteris pasiūlė jai padiktuoti jai savo telefono numerį, kad ši jai paskambintų. Kai tik pradėjo diktuoti telefono numerį, E. B. priėjęs arčiau jos, nuspausdamas mygtuką, baigė telefoninį pokalbį su ta moterimi, jai nespėjus padiktuoti jai savo telefono numerio. Tačiau netrukus toji moteris perskambino jo telefonu, o į pokalbį atsiliepė ji. Kad E. B. netrukdytų joms kalbėtis, ji nubėgo su jo telefonu į vonios patalpą, kurios duris užsidarė ir užsirakino iš vidaus. Į vonios patalpą jis nesilaužė, todėl su ta moterimi pakalbėjo ir išėjo iš vonios patalpos. Tuo metu, kai išėjo, E. B. buvo miegamajame kambaryje. Pamatė, kad jo rankose yra jos telefonas. Tada priėjo prie E. B. ir nenaudodama jokio smurto, mikliu judesiu ištraukė telefoną iš jo rankų, neturėdama kontakto su E. B.. Kai ištraukė savo telefoną iš E. B., jam atidavė jo telefoną. E. B. buvo nepatenkintas, kad klausėsi jo telefoninių pokalbių ir neatsiklaususi jo perėmė jo telefoną. Ji pasakė, kad yra šeima ir jokių paslapčių negali būti tarp jų. Tada jie žodžiu susiginčijo. E. B. koridoriuje, arčiau virtuvės, nuo kabyklos pasiėmė jai priklausančio automobilio užvedimo raktelį. Žinodama, kad jis prieš tai vartojo alkoholį ir nenorėdama, kad jis svarstytų apie automobilio naudojimą, ji pribėgo prie E. B. ir ranka sugriebusi tą raktelį, tebelaikomą E. B. rankoje, bandė ištraukti. Tačiau jai nepavyko, raktelį E. B. laikė labai tvirtai. Tada E. B. tyčia, abiejų savo rankų plaštakomis vieną kartą stūmė ją ties jos krūtine, dėl ko ji paleido raktelį, nes nuo stūmimo neišlaikė pusiausvyros, susvyravo, tačiau nenugriuvo. Ji vėl priėjo prie E. B., paėmė jo rankoje tebelaikytą raktelį ir traukė šį, kad ištraukti iš E. B. rankos. Jai pavyko. Kai turėjo raktelį savo rankoje, nubėgo į koridorių arčiau lauko durų ir nuo kabyklos paėmė buto raktą su pakabuku, kuriuos buto lauko durims rakinti naudoja E. B.. Tada nukabino buto raktą nuo pakabuko ir pasakė E. B., kad eitų iš namų. E. B. pasakė, kad jis niekur neis, čia jo namai taip pat ir tuo pačiu abiejų savo rankų plaštakomis tyčia vieną kartą stūmė ją ties krūtine. Šis stūmimas buvo stipresnis nei pirmasis, ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo koridoriuje ant grindų, ant laminato dangos. Griuvo kairiąja kūno puse atsitrenkdama į grindis ir atsitrenkimo metu susižeidė savo dešinės rankos nykštį. Tada ji stojosi ir, tam, kad galėtų pilnai atsistoti, stumtelėjo E. B. nuo savęs. Nesiekė sukelti jam skausmą ar jį sužaloti, tiesiog kitaip negalėjo atsistoti. Kai atsistojo, pasakė jam, kad išeitų iš buto. Tačiau tada E. B. savo dešinės rankos delnu vieną kartą smogė jai į veido dešinę pusę. Tada jis užsimojo jai trenkti ir ji, saugodama save nuo smūgio, savo dešinės rankos delnu trenkė jam, tačiau galimai net nepataikė. Tada jis supyko, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į jos veido dešinę pusę. Po šių jo smūgių ji jam pasakė, kad jis daugiau čia negyvens, tegul išeina, o pati nuėjo į vonios patalpą. Šio įvykio metu kiekvienas E. B. stūmimas abiem rankom, kiekvienas jo smūgis, nepriklausomai ar delnu, ar kumščiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Smūgiai buvo tokie stiprūs, kad vieno jų metu, kurio konkrečiai, nežino, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vonios patalpoje nusiplovusi kraują nuo veido, išgirdo skambutį į lauko duris. Priėjusi ir atidariusi jas, pamatė, kad į namus atvyko policijos pareigūnai, o po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėjo ir iš namų pristatė į LSMU Kauno ligoninę, kur jai atliko išsamesnius tyrimus, o gydymo įstaigoje jai nustatė dešinės pusės delninio piršto (sąnario) patempimą, taip pat fiksavo ir veido sumušimus. Dėl šio įvykio stacionarinis gydymas jai nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Daugiau į jokias gydymo įstaigas ar gydytojus ji nesikreipė. E. B. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, padarė sužalojimus. Iki konflikto su E. B., ji buvo sveika, nesužalota, fizinio skausmo nejuto. Visi neigiami padariniai kilo dėl E. B. veiksmų. Ji savo veiksmais E. B. nesužalojo, fizinio skausmo jam nesukėlė ir nesiekė to. Tai pirmas kartas, kai E. B. panaudojo smurtą. Kaip minėjo, anksčiau nei fizinio, nei psichologinio smurto jis nėra prieš ją naudojęs. Ji mano, kad įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai, išklausę E. B. ir jos paaiškinimų dėl įvykio, jį sulaikė kaip įvykio kaltininką. Po to E. B. ne kartą jos atsiprašė, labai apgailestauja dėl to, kad taip su ja pasielgė, mato, kad jo gailestis yra nuoširdus ir ji jam atleido, toliau veda bendrą šeimos ūkį ir neketina nutraukti šeimyninio ryšio. Visumoje E. B. yra labai gero, nuoširdaus, ramaus būdo, draugiškas ir paslaugus, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad taip jis pasielgė spontaniškai, būdamas neblaivus.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. N. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. paaiškino, kad 2024 m. sausio 12 d., 23 val. 30 min. nukentėjo buitinio konflikto metu nuo sugyventinio. Diagnozė: delninio piršto (sąnario) patempimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. N. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės - apatinių vokų srityje, krūtinės kairiame šone, nugaros dešinėje pusėje, kairiame žaste, dešinės plaštakos I delnakaulio srityje, linijinis odos nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, dešinės plaštakos delninio piršto sąnario patempimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinės akies, nosies, krūtinės kairio šono, nugaros dešinės pusės, kairio žasto, dešinės plaštakos sritis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. sausio 12 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai riboti, išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, todėl griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi.

Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2024 m. sausio 13 d., 1 val. 45 min. atlikus R. N., gim. (duomenys neskelbtini), testą alkoholiui, jai nustatytas 1,42 promilių neblaivumas.

Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2024 m. sausio 13 d., 1 val. 35 min. atlikus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), testą alkoholiui, jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje išaiškinta, jog šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. B. ir nukentėjusioji R. N. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2024 m. sausio 12 d. tarp E. B. ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. B. abiejų savo rankų plaštakomis 2 kartus pastumdamas nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko po antrojo stūmimo nukentėjusioji, atsitrenkdama kairiąja kūno puse ir dešinės rankos nykščiu, griuvo ant grindų laminato danga, po ko dešinės rankos delnu, o paskui dešinės rankos kumščiu po vieną kartą smogdamas nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai ją sužalojo. Taigi tarp kaltinamojo E. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai R. N. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme. Nukentėjusioji R. N. taip pat sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. B. praeityje teistas, anksčiau paskirtas bausmes jis yra pilnai atlikęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis E. B. yra nedirbantis, tačiau jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis E. B. jau ne pirmą kartą teisiamas dėl smurtinių nusikalstamų veiksmų. Tokia aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį smurtauti ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo E. B. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto bausmės dydis E. B. skiriamas mažesnis už šios bausmės vidurkį.

Kaltinamojo E. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą šešiems mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vertinant visas aptartas kaltinamąjį E. B. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl kaltinamajam E. B. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidedamas neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatant šias pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą E. B. atidėti šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam E. B. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Jakučiūnienė