Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-1043-505/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-27
Bylos Nr.: eI2-1043-505/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00237-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Daina Kukalienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai

Administracinė byla Nr. eI2-1043-505/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00237-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41; 51.4; 55.1.1; 57.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Kauno apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė VDI ginčijamu 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė jai 5 250 Eur baudą už tai, kad leido dirbti keturiems šios įmonės darbuotojams ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus, taip pat kad teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Lietuvoje dirbantys užsieniečiai (toliau – ir LDU) pranešimų per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) apie bendrovėje įdarbintus užsieniečius ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, o tik tą pačią dieną, kada ir prasidėjo darbuotojų darbas.

Pareiškėjos vertinimu, konstatuoti formalūs pažeidimai – pavėlavimas informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių apie darbuotojų darbo pradžią bei pateikti LDU pranešimą prieš vieną darbo dieną – yra mažareikšmiai, todėl taikoma poveikio priemonė – nelegalaus darbo konstatavimas – yra per griežta. Pabrėžė, kad pažeidimų padarymo neginčija ir savo kaltę pripažįsta. Teigė, jog pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokio tyčios elemento, t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja sąmoningai siekė pažeisti teisės aktus ir nustatytus reikalavimus. Akcentavo, kad atlikto patikrinimo metu bendrovė jau buvo pranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą bei pateikusi privalomus LDU pranešimus, tiesiog buvo nustatytas faktas, jog ši pareiga bendrovės buvo įgyvendinta pavėluotai. Nurodė, kad visi privalomi mokesčiai už darbuotojus buvo sumokėti nuo faktinės jų darbo pradžios, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir nuo jų darbo pradžios darbuotojams buvo taikomos visos socialinio draudimo garantijos, todėl vienintelė tokio pavėlavimo pasekmė – formalumų neatitikimas, t. y. informacijos VSDFV teritoriniam skyriui pateikimas šiek tiek pavėluotai, tad nebuvo padaryta jokia žala nei darbuotojams, bei valstybei. Nesant žalos vis tiek konstatuojant nelegalų darbą, būtų pažeistas teisingumo bei protingumo principas, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Pernelyg griežtas nubaudimas iškreiptų nuobaudomis siekiamą tikslą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Pažymėjo, kad informacija VSDFV teritoriniam skyriui pateikta pavėluotai tik apie savaitę laiko, LDU pranešimai pateikti tą pačią dieną, kai darbuotojai pradėjo dirbti. Mano, kad toks apsirikimas tikrai turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, o nuobauda už jį – kaip perdėtai formali, įvertinus dar ir VDI nuolat išsakomą poziciją, kad jos tikslas nėra iškart nubausti, o priešingai – pirmiausiai teikti rekomendacijas pasitaisyti. Už formalų pavėlavimą pateikti informaciją, kai nė viena iš šalių nepatyrė žalos, o pavėlavimas buvo itin trumpas ir patikrinimo metu jau ištaisytas, t. y. visa privaloma informacija jau buvo pateikta, pripažįstant nelegalų darbą būtų neįvertinama, kokia neproporcinga pažeidimui žala būtų padaroma pačiai bendrovei bei jos darbuotojams.

Atkreipė dėmesį, kad nelegalaus darbo konstatavimas ne tik užtraukia baudą bendrovei ar jos vadovui, tačiau turi daug rimtesnių pasekmių – vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu, bendrovėje dirbančių trečiųjų šalių piliečių leidimai laikinai gyventi gali būti panaikinti. Taip pat bendrovė vienerius metus negalėtų įdarbinti trečiųjų šalių piliečių. Įvertinus tai, kad pas pareiškėją dirba apie 50 trečiųjų šalių piliečių, visiems jiems kyla rizika netekti leidimų laikinai gyventi bei palikti Lietuvos Respubliką vien dėl to fakto, kad pareiškėja kelias dienas pavėlavo pateikti informaciją VSDFV teritoriniam skyriui. Mano, kad šiuo atveju pritaikyta poveikio priemonė, ypač nelegalaus darbo konstatavimas – per griežta. Pažymėjo, kad bendrovė nė karto nebuvo bausta už nelegalų darbą, todėl atsakovė galėjo tai laikyti ne tik lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau kaip pakankamu pagrindu vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu nuspręsti netraukti pareiškėjos atsakomybėn. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti jos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė teigė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. B., nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – ir UĮ). Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 57 straipsnio 2 ir 3 dalimis, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nutarimu skirta bauda atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktus paaiškinimus. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. su V. V., I. I., S. K. ir O. K. sudarė darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai pradeda dirbti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie V. V., I. I., S. K. ir O. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d.

Atsakovės įsitikinimu, 2022 gruodžio 22 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė, kadangi ji padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą ir tai yra visiškai įrodyta, nes darbdavys yra atsakingas už darbuotojų tinkamą įdarbinimą vadovaujantis įstatymų nuostatomis, t. y. nustatytu laiku (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) apie darbuotojo įdarbinimą pranešant VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėjo, kad neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Mano, kad nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Pabrėžė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra darbdavys ir privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad Ukrainos piliečiams būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Teigė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie dirbančius įmonėje trečiųjų šalių piliečius ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281A/-395 „Dėl Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 7 punktus, bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 8 dalį. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 250 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarime nurodoma, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. 2022 m. rugpjūčio 1 d. su V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir O. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudarė darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai pradeda dirbti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, V. V., I. I., S. K. ir O. K. įmonėje dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktą informaciją, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, t. y. pranešimas dėl V. V. pateiktas 2022 m. rugpjūčio 9 d., pranešimai dėl I. I., S. K. ir O. K. pateikti 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vadinasi, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. B., leido darbuotojams dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, t. y. leido jiems dirbti nelegaliai.

Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie dirbančius įmonėje trečiųjų šalių piliečius: Y. R. įmonėje dirba nuo 2022 m. kovo 15 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. kovo 16 d., O. K. įmonėje dirba nuo 2022 m. kovo 17 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. kovo 17 d., R. Y. įmonėje dirba nuo 2022 m. birželio 23 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. birželio 23 d., A. N. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 11 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 11 d., H. P. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 15 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 15 d., O. C. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 28 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 28 d., V. V. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., Z. L. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d., S. H. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d., S. M. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus buvo konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 7 (taikytina pažeidimo laikotarpiui dėl Y. R., O. K., R. Y., A. N., H. P., O. C. pažeidimų), 8 dalių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Aprašo 4 ir 7 punktų, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 57 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jai yra taikytina atsakomybė pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 57 straipsnio 3 dalį. Todėl atsakovė pareiškėjai Nutarimu paskyrė 5 250 Eur dydžio baudą.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 23 d. VDI patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. L. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-867-2022 ir M. B. paskyrė 2 000 Eur administracinę nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 4 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria pareiškėjo M. B. skundą dėl VDI 2022 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka.

Pažymėtina, kad minėtose situacijose nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principo pažeidimą. Šioje byloje skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal UĮ nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nebuvo nustatytas asmens tapatumas, vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal UĮ nuostatas paskirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Nagrinėjamu atveju ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

DK (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 62 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281A/-395 patvirtinto Aprašo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 5 d.) 4 punkte numatyta, jog darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje (4.1 papunktis) ir apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (4.2 papunktis). Minėto aprašo 7 punkte imperatyviai nurodyta, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus tvarką reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos ir skaidriai dirbančio asmens identifikavimo pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas, susijusias su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais, ir turi teisę UĮ nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnis reglamentuoja nelegalų darbą ir atsakomybę už jį. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Iš byloje esančių V. V., I. I., S. K. ir O. K. darbo sutarčių matyti, kad su minėtais asmenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos ir pasirašytos keturios neterminuotos darbo sutartys, t. y. S. K. ir O. K. pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas ir pasirašytas neterminuotas darbo sutartis priimti statybininko padėjėjais, darbo sutarčių 14 punkte nustatyta, kad darbo sutartys įsigalioja ir darbuotojai pradeda dirbti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.; V. V. pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį priimta pakavimo įrangos operatoriaus pareigoms, darbo sutarties 14 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.; I. I. pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį priimtas mechanizatoriaus pareigoms, darbo sutarties 14 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (7.15E) DV_S-93454 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad draudėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojo O. K. pranešimus (1-SD forma) pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su O. K. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė VSDFV 2022 m. rugpjūčio 11 d. 12 val. 53 min., t. y. apie darbuotojo O. K. įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki O. K. numatytos darbo pradžios. Taip pat iš VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. (7.15E) DV_S-93454 matyti, kad pranešimus dėl I. I. (1-SD forma) pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su I. I. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d. 12 val. 53 min. Apie darbuotoją V. V. pranešimus (1-SD forma) pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su V. V. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė VSDFV 2022 m. rugpjūčio 9 d. 9 val. 57 min. Apie darbuotoją S. K. pranešimus (1-SD forma) pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su S. K. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė VSDFV 2022 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 58 min.

Taip pat bylos medžiaga (išrašai iš LDU dokumentų) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie dirbančius įmonėje trečiųjų šalių piliečius, t. y. Y. R. įmonėje dirba nuo 2022 m. kovo 15 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. kovo 16 d., O. K. įmonėje dirba nuo 2022 m. kovo 17 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. kovo 17 d., R. Y. įmonėje dirba nuo 2022 m. birželio 23 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. birželio 23 d., A. N. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 11 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 11 d., H. P. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 15 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 15 d., O. C. įmonėje dirba nuo 2022 m. liepos 28 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 28 d., V. V. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., Z. L. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d., S. H. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d., S. M. įmonėje dirba nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d., taip pažeisdama DK 23 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 7 punktus bei UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo, įvardytų darbo sutarčių ir VSDFV Kauno skyriaus pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė keturias atskiras darbuotojų V. V., I. I., S. K. ir O. K. rašytines darbo sutartis, tačiau apie jų priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat nepateikė LDU pranešimų per EDAS mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pažeisdama pirmiau įvardytų teisės aktų nuostatas. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėja nurodydama, kad pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui ir LDU pranešimai netyčiniais veiksmais buvo atlikti pavėluotai, tačiau darbuotojai buvo apdrausti nuo pat darbo pradžios ir šis teisės pažeidimas truko labai trumpą laiko tarpą. Mano, kad tai buvo netyčinis formalumo pažeidimas. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad pažeidimas buvo padarytas netyčiniais veiksmais, kad jis nedelsiant pareiškėjos buvo pašalintas, byloje nėra ginčo, kad buvo padarytas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Aprašo 4 ir 7 punktų, kurių privalėjo laikytis pareiškėja, pažeidimas, kadangi šios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjos įvardyti argumentai nekeičia pažeidimo padarymo fakto, t. y. nelegalaus darbo nustatymo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja akcentavo ir tai, kad dėl jos padaryto pažeidimo nei darbuotojai, nei valstybė jokios žalos nepatyrė, tačiau, teismo vertinimu, nors pažeidimu nebuvo padaryta žalos, tačiau vertinant priešingai susiklostytų nesąžininga situacija prieš kitas įmones, kurios VDI nutarimu pripažintos padariusios pažeidimą ir nubaustos už nelegalų darbą analogiškomis aplinkybėmis.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 57 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad VDI, nustačiusi, jog darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padalytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padalyti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Nors pareiškėja skunde nurodė, kad padarytas pažeidimas yra formalus, todėl neturėtų būti konstatuojamas nelegalus darbas, tačiau UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, todėl konstatuoti kitaip pareiškėjos padarytą pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, kad VDI, skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (4 x 1 250) ir už užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus (250) buvo paskirta 5 250 Eur dydžio bauda.

Taigi, akivaizdu, kad, juridiniam asmeniui padarius pažeidimą, susijusį su nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti, siekiant atgrasyti juridinį asmenį nuo pažeidimų darymo, skatinant jį laikytis įstatymų ir vengti naujų pažeidimų padarymo.

Teismas vertina, jog priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes, įvertinta padaryto pažeidimo trukmė, kad ginčijamas nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Argumentų ir duomenų, kad atsakovė būtų pritaikiusi pareiškėjai finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydama bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta. Be to, teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi UĮ nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1498-756-2019).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismui netenkinus pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė