- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-6-282/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10813-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, D. S. ir jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria D. S., padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, pripažinta nepakaltinama ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. S. pripažinta nepakaltinama ir jai priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad ji:
1.1. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, – 2021 m. kovo 26 d. internetinėje erdvėje „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie E. B. ir V. B., parašydama: „Kaip galima pavadinti zmones kurie vagia. Vakar vaikai buvo mokykloj. Sunaudojom 20 kw. Isgamos. Jus B.“, o 2021 m. vasario 3 d. parašydama: „Kaimynai B.. gana vokt elektra. Parą neturėjom elektros Sugebejo 18 kw prasisukti. Visa diena nekurena vos 2 kw jiems o mums nuo 8 val jau 6kw.. galiu idet ir nuotraukas. visi kad pamatytų. įrašą kaip geles voget. prašiau gražiuoju. vos 2 dienom aprimstat“ ir tokiu būdu paskleidė apie E. ir V. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti juos.
1.2. 2021 m. liepos 9 d., 07.19 val., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. B. ir jos sūnų E. P., t. y. pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), E. P. „pilnai įtrauktas į elektros vagystę. moka persijungti fazės. Seneluai pairūpino“, „<...>, nes vakar 23 gal E. su seneliu V. džiugiai šventį pergalę pasijunge prie visų trijų fazių ir namas jų švyti. E. kvaileliais mus išvadino senelis tuose kad neisgirsciau“, „o Nepilnametis E. išmokytas kaip vokt iš kaimynų skurdžiau gyvenančių Prašau padėkite Vaikas negali augti tokioj aplinkoj motina toleruoja tėvų vagystę.“, „Vaikai negali augti mokomi kasdien vokt Prašau padėti apriboti seneliu ir giminaičių galimybę įtakoti vaiko elgsenai“, taip pat per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu – internetinėje erdvėje „Facebook“, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. B. ir E. P., parašydama: „<...>Vagystej dalyvavo visa šeima įtrauktas ir nepilnametis <...>“, „Geda. Geda L. ir E., kad nesugeba sustabdyt tevu. Jus tokie pat vagys. Nes gerai zinot. Visa seima. Jus mano vaikus apvogenejat“ ir tokiu būdu paskleidė apie L. B. ir E. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti juos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. S., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo „teisingumo“, sustabdyti B. šeimą. Skunde nurodo, kad ji yra „visiškai sveiko proto, blaiviai mąstanti ir neturi jokių kliedesinių simptomų“. Nesutinka su gydytojo S. N. bei ekspertės išvadomis, teigia, kad B. šeimos parodymai yra melagingi. Nurodo, kad ji pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad B. šeima vagia iš jos eleketrą, naikina jos padarytus kamerų įrašus, prisijungia prie jos telefono, išsikasa augalus. Teigia, kad gydytojas S. N. jai grasino, jog uždarys prievarta, atims vaikus, liepė palikti B. ramybėje. Po to sekė teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimas (duomenys neskelbtini), ten tyrimas truko 3 valandas, po tyrimo pasakė, kad jai viskas gerai, tačiau jokios išvados negavo, o tyrėja nurodė, kad jai nepriklauso žinoti, kas nurodyta išvadoje. Teigia, kad ji nebuvo informuota ir apie vykstantį teisminį procesą, tačiau nuvyko pati į teismą, susipažino su byla, ją atstovaujančiam advokatui M. Švažui taip pat pateikė jos surinktą medžiagą apie elektros vagystę. Tvirtina, kad prokurorai A. G., D. A., tyrėjos E. B., A. S., teisėja A. S. ignoravo jos pateiktus įrodymus apie B.šeimos daromus nusikaltimus, tų duomenų nepridėjo prie bylos. Teigia, kad B. šeima įtraukė nepilnametį L. B. sūnų E. P. į nusikaltimus, nes vaikas per jos mobiliojo ryšio telefono įrenginį siuntinėjasi įvairius žaidimus, filmus. Apeliantė skunde teigia, kad jau nuo 2013 m. B. šeima jos pasiklauso, ją seka. Nurodo, kad jos iškviesti meistrai jai nurodė, kad įsilaužti į jos telefono įrenginį, pakeisti katilo kompiuterio parametrus galima tik naudojantis profesionalia įranga.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje D. S., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde apeliantė D. S. iš esmės neginčija nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų juridinės kvalifikacijos, bet teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi, kad nukentėjusieji toliau iš jos vagia elektrą, ją persekioja, seka, bei apeliantė nesutinka su ekspertės išvadomis dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios E. B., nukentėjusiojo V. B., nukentėjusiojo E. P. atstovės pagal įstatymą L. B., liudytojo L. J. parodymais, D. S. parodymais, skunduose-pareiškimuose, interneto svetainės „Facebook“ D. S. padarytuose įrašuose, Policijos duomenų bazių įrašuose, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateiktame pranešime, Lietuvos teismo ekspertizės centro 202107-21 specialisto išvadoje Nr. 11-1402 (21), Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis – nustatyta, kad D. S. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai kaltindama E. ir V. B., jų anūką E. P. eleketros energijos vagyste, šmeižė bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti juos.
6.1. Apeliantė skunde bei apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad ji surinko ir pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad elektros energiją jau kelerius metus iš jos vagia būtent jos kaimynai E. ir V. B., teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi. Tokie D. S. teiginiai yra nepagrįsti.
6.2. Apeliantė D. S. nei savo skunde, nei apeliacinės instancijos teisme nekonkretizavo, kodėl ji nukentėjusiųjų parodymus byloje laiko melagingais. Iš D. S. pasisakymų apeliacinės instancijos teisme aišku, kad apeliantė yra įsitikinusi, jog elektros energiją iš jos vagia būtent kaimynai B., ir kaip to įrodymą, pateikė savo pačios surinktus duomenis – jos naudojamo elektros apskaitos įrenginio duomenis (fotonuotraukos, suvestinės), duomenis, patvirtinančius sunaudotos elektros energijos kiekius ir mokėjimo kvitus. Nors iš D. S. pateiktų dokumentų apie sunaudotos elektros energijos kiekius 2020-2021 metais matyti, kad D. S. deklaruodavo didelius sunaudotos elektros energijos kiekius (po 500-1300 kwh per mėnesį), kad už sunaudotą elektros energijos kiekį ji turėdavo motėti daug (po 50-180 Eur per mėnesį), tačiau šie apeliantės pateikti dokumentai nepatvirtina elektros energijos vagystės fakto. Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei apeliacinės instancijos teisme ištirti D. S. papildomai pateikti duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusieji E. ir V. B. ar jų anūkas E. P. vogė iš D. S. elektros energiją. D. S. teiginius, kad kaimynai B. iš jos vogė elektros energiją paneigia Polcijos duomenų bazių išrašai, jog tiriant D. S. pareiškimus, nebuvo nustatyta elektros energijos vagystės požymių (1 t., b. l. 135-140, 147), AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikti pranešimai, kuriuose nurodyta, kad atlikus D. S. pranešimuose nurodytų faktų patikrinimą, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su neleistinu prisijungimu prie kabelio, kabelių spintoje SKS 92-2, D. S. priskirto elektros apskaitos prietaise (1 t., b. l. 153-191, 300, 307, 312a). Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas AB „Energijos skirtumo operatoriaus“ darbuotojas J. S., kuris, kaip ESO Šiaulių II apskaitų komandos vadovas, atsakingas už apskaitos prietaisų eksploatavimą (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), parodė, kad nuo 2020-12-09 pagal D. S. prašymus dėl elektros vagystės iš jos, jos adresu buvo lankytasi 17 kartų, bet nebuvo nustatyta vagystės požymių, nes patikrinus skaitiklį, jis veikė teisingai, nebuvo nustatyta ir jokių prisijungimų nuo ESO įrenginių, ESO numerinės plombos nuo atskirai D. S. įrengto elektros apskaitos prietaiso nebuvo dingusios ar pažeistos, o vykdyti elektros energijos vagystę nuotoliniu būdu, neprisijungus prie įrenginio, yra neįmanoma. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tikrinant D. S. teiginius dėl galimos elektros energijos vagystės, nenustatytas nei pats elektros energijos vagystės faktas, nei, kad tai darė nukentėjusieji E. ir V. B., L. B. ar E. P.. Dėl to nukentėjusiųjų pavadinimas vagimis ar jų kaltinimas elektros energijos vagystėmis yra tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ir pažeminti juos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti nukentėjusiųjų E. ir V. B. parodymų teisingumu, nes jų parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl D. S. skundo teiginys, kad nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi, tėra pačios apeliantės deklaratyvi nuomonė, nepagrįstai objektyviais duomenimis.
7. Taip pat iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiuosius D. S. paskelbė viešai, socialiniame tinkle „Facebook“, tokius įrašus D. S. darė sistemingai, daug kartų, ganėtinai ilgą laikotarpį, kartais nurodydama nukentėjusiųjų pavardes, kartais teikdama tik informaciją apie neva nenaudojant elektros energijos besisukančius elektros skaitiklius, užfiksuotus tam tikrus elektros skaitiklių rodmenis. Be to, tokią informaciją, kad jos kaimynai bei jų anūkas, t. y. nukentėjusieji E. ir V. B., E. P. vagia iš jos elektros energiją, gėles, prisijungia prie jos elektoninių įrenginių, D. S. teikė ne tik policijai, AB „Energijos skirtymo operatoriui, bet ir kitiems kaimynams, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tai tvirtino ir savo apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Lietuvos teismo ekspertizės centro 202107-21 specialisto išvadoje Nr. 11-1402 (21) nurodyta, kad nurodytuose komentaruose yra pateikiama neigiama informacija, kad E. ir V. B. vagia elektrą ir/ar gėles, kad informacija suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, kad įrašai ir komentarai yra žeminantys savo turiniu, jei juose pateikta neigiama informacija apie E. ir V. B. neatitinka tikrovės. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių D. S. teiginius, jog jos kaimynai E. ir V. B. iš jos vogė (tebevagia) elektros energiją, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. S., viešai socialiniame tinkle „Facebook“ E. ir V. B. bei L. B. ir E. P. apkaltindama elektros energijos vagystėmis, juos apšmeižė, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią juos paniekinti ir pažeminti, taip padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
8. Nors apeliantė skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose teigė, kad nukentėjusieji neteisėtai jungiasi prie jos mobiliojo ryšio telefono, jos inetrnetinės bankininkystės, Sodros paskyros, jos sąskaita perka internetinius žaidimus, domisi kripto valiutomis, ištrina jos vaizdo kameromis padarytus vaizdo įrašus, pakeičia prisijungimo duomenis, ją seka ir pan., pateikė, jos nuomone, tokius teiginius patvirtinančius duomenis, tačiau pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas būtent apeliantei D. S. už jos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą, o ne dėl E. ir V. B. ar L. B. ir E. P. veiksmų, atliktų apeliantės atžvilgiu. Pastebėtina, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate yra užregistruotas D. S. pareiškimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, todėl D. S. teiginiai apie jos neteisėtą sekimą, prisijungimą prie jos internetinių paskyrų ir pan., turi būti įvertinti būtent tiriant minėtą D. S. pareiškimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl šių D. S. skundo teiginių šiame sprendime nepasisako.
9. Taip pat apeliantė D. S. skundu nesutinka su ekspertės išvadomis dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo, teigia, kad ji yra „visiškai sveiko protoko, blaiviai mąstanti ir neturi jokių kliedesinių simptomų“. Toks apeliantės skundo teiginys yra nepagrįstas.
9.1. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados Nr. 95TPK-266 matyti, kad dėl D. S. diagnozuoto ūminio psichozinio sutrikimo tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 159-160). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-261/2021 nurodyta, kad: 1) D. S. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būsenos ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 2) D. S. šiuo metu serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Dėl išreikštų kokybinių mąstymo (kliedesių) sutrikimų D. S. parodymai apie jai inkriminuojamą veiką yra įtakoti liguistų išgyvenimų, dėl ko šiuo metu ji negali suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir negali duoti parodymų; 3) D. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 164-169). Tokias pat išvadas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustos patvirtino ekspertė L. Š., nurodydama, kad D. S. yra nekritiška savo ligai, kad nustatytą psichikos sutrikimą galima kontroliuoti medikamentais, bet tai nereiškia, kad būtinai išgydyti. Taip pat ekspertė nurodė, kad, jei D. S. būtų socialiai pavojinga, ji būtų rekomendavusi taikyti stacionarinį gydymą, o dabar, įvertinusi tai, kad D. S. niekada nebuvo skirtas joks gydymas, ji nesilankė pas gydytoją ambulatoriškai, bei atsižvelgiant į tai, kokia yra nusikalstama veika, į ekspertizės metu gautus duomenis, matytą D. S. psichikos sveikatos tuometinę būseną, mano, kad pakankamas gydymas – ambulatorinis stebėjimas.
9.2. Prie apeliacinio skundo D. S. pateikė 2021-10-12 bei 2022-03-25 išrašus iš savo medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad apsilankymų pas medikus (gyd. I. M., S. S.) metu jai buvo diagnozuota: ūminė reakcija į stresą (F43.0), nepatikslintas nerimo sutrikimas (F41.9) (t. 3, b. l. 276, 289-298), o 2022-04-15 (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad D. S. lankosi pas psichologę dėl patiriamo streso, kad kitų psichologinių ligų – kliedesių neaptikta (t. 3, b. l. 275). Siekiant įvertinti, ar apeliantės pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija keistų teismo psichiatrų-psichologų ekspertų duotą išvadą dėl būtinumo D. S. taikyti psiverčiamą medicinos poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ekspertė L. Š., kuri parodė, kad, susipažino su papildomai gautais duomenimis, tačiau šie papildomai gauti duomenys nekeičia duotos išvados dėl D. S. nustatyto psichikos sutrikimo, nes šeimos gydytojai net neturi teorinės kompetencijos vertinti šį D. S. ekspertizės metu diagnozuotą sutrikimą. Ekspertė taip pat paaiškino, kad D. S. diagnozuotas kliedesio sutrikimas pasireiškia tik tam tikrose sferose, o ne visose sferose, ir nustatant jai diagnozę nebuvo lemiamas kriterijus – buvo ar nebuvo vagystė.
9.3. Įvertinusi ekspertizės akto išvadas bei ekspertės psichiatrės teisme duotus paaiškinimus, apeliantės papildomai pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų išvada, jog D. S. jai inkriminuojamos nusikakstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio nusikalstamos veikos metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. diagnozuotas kliedesio sutrikimas,ji nepripažįsta, kad turi psichikos sutrikimų, mano, kad jai gydymas nereikalingas, pagrįstai apeliantei paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Taigi, pagerėjus apeliantės psichikos sveikatos būklei teismas gali panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ar ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarties.