- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-855-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 3 d. surašė D. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. sausio 26 d., apie 18.48 val., būdamas UAB „MotoProLT“ direktoriumi, neužtikrino, kad prie Ukmergės g. 246-ojo namo, Vilniuje, nebūtų pastatytas reklaminis stovas su įmonės „motopro.lt“ išorine vaizdine reklama, kurios įrengimo projektas nepatikrintas ir nepatvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat pareigūnams, atliekantiems reklamos patikrinimą, nepateikė reklamos leidimo ar patvirtinto projekto, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.2 ir 12 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Institucija) 2009 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino D. S. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą ir skyrė 500 Lt baudą.
II.
D. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad netiksliai buvo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Tvirtina, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei 2009 m. kovo 10 d. nutarime nėra nurodyta, jog reklama buvo sukonstruota priekaboje, o priekaba pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 punktą yra transporto priemonė. Nurodo, kad šiuo atveju reklama buvo įrengta ne savivaldybės teritorijoje, o transporto priemonėje, kuri būna įvairių Lietuvos savivaldybių teritorijose. Teigia, kad tokiai reklamai nereikalingas leidimas ar projekto patikrinimas ir patvirtinimas, jokios teisės normos nedraudžia laikyti ar transportuoti tokio pobūdžio krovinį priekaboje, be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi kokio nors teisės akto, reglamentuojančio reklamos įrengimą ant transporto priemonių ar jose. Teigia, kad sistemiškai vertinant Taisyklių 10.2 punktą, galima daryti išvadą, jog patikrinti ir patvirtinti reklamos įrengimo projektą reikalinga tik įrengiant reklamą ant vienos rūšies transporto priemonių, t. y. ant viešojo keleivinio transporto priemonių. Tvirtina, kad 2009 m. kovo 10 d. nutarime nepagrįstai nurodyta, jog jis sutiko su padarytu pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi D. S. skundo netenkino nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad D. S. neneigia fakto, jog prie namo, esančio Ukmergės g., Vilniuje, buvo pastatęs ir pritvirtinęs priekabą su reklaminiu stovu, o nustatyta tvarka patikrinto ir patvirtinto projekto šiai reklamai jis neturėjo. Teismas nurodė, kad Taisyklių 10.2.1 punkte, kuriuo nustatomas reikalavimas turėti patikrintą ir patvirtintą projektą įrengiant reklamą ne ant savivaldybės objektų, nedetalizuojamas ir neįvardijamas konkrečių objektų sąrašas. Todėl sąvoka „ne savivaldybės objektai“ apima bet kokius objektus, kurie nepriklauso savivaldybei arba nėra savivaldybės valdomi. Tai gali būti pastatai, įvairūs kiti statiniai, taip pat ir reklaminiai stovai. Taigi, reklama, pateikta ant reklaminio stovo, turėtų būti traktuojama kaip reklama, esanti ne ant savivaldybės objekto, todėl jai yra privalomas patikrintas ir patvirtintas projektas. Taisyklių 2 punkte, apibrėžiančiame taisyklių reguliavimo sritį, numatyta, kad taisyklės nustato pagrindinius išorinės vaizdinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Taisyklių 3.2 punkte nurodoma, kad šios Taisyklės nenustato reklamos įrengimo ir eksploatavimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį transportą. Iš to darytina išvada, kad Taisyklės turi būti taikomos aiškinantis reikalavimus bet kokiai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje naudojamai reklamai, išskyrus 3 punkte nustatytas išimtis. Teismas kritiškai vertino D. S. teiginį, kad reklama buvo įrengta ant transporto priemonės. Teismas nurodė, kad reklaminis stendas buvo laikomas transporto priemonėje, jis ir priekaba nesudaro vieno objekto. Daiktai, kurie yra priekaboje negali būti traktuojami kaip transporto priemonės sudedamoji dalis, nes gali būti paprastu būdu nuo jos atskiriami. Pateiktas aiškinimas, kad bendrovė neturėjo kur laikyti stendo, todėl jis buvo laikomas aikštelėje, taip pat nėra laikytina aplinkybe, galinčia pašalinti asmens atsakomybę. Stendas vienareikšmiai suprantamas kaip reklama, nes jis sukurtas pagal įprastus reklaminės produkcijos standartus, atspindi reklamuojamą objektą, pateikia informaciją, jis nebuvo supakuotas ar kaip nors kitaip pateiktas, kad jį būtų galima laikyti saugomu daiktu.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi, D. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir išdėstytais skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad apeliantas pagrįstai nurodo, jog nei posėdžio protokole, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota, kad jis sutinka su padarytu pažeidimu. Tvirtina, kad D. S., įrengdamas stovą priekaboje, siekė skleisti UAB „MotoProLT“ reklamą, kuri atitinka visus išorinės vaizdinės reklamos reikalavimus ir pateikimo būdą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reklama nebuvo įrengta ant transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą.
D. S. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis pažeidė Taisyklių 10.2 ir 12 punktų reikalavimus. Taisyklių 10.2 punktas įtvirtina, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje tik patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą kai: reklama įrengiama ne ant Savivaldybės objektų (Taisyklių 10.2.1 p.); ant viešojo keleivinio transporto priemonių (Taisyklių 10.2.2 p.). Taisyklių 12 punktas reglamentuoja, jog už tvarką, nepriekaištingą estetinę išvaizdą, sugadintų reklamos konstrukcijų atnaujinimą atsako reklamos skleidėjas. Reklamos leidimas ir savivaldybės administracijos patikrintas ir patvirtintas reklamos projektas ar jo kopija laikoma reklamos skleidėjo buveinėje ir toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba jų padaliniuose, kurie patys ar/ir jų produkcija ar paslaugos yra reklamuojamos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir/ar savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems reklamos įrengimo patikrinimą, reklamos skleidėjas arba jo įgalioti asmenys privalo pateikti reklamos leidimą ar patvirtintą projektą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. S. padarė ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog kilnojamasis stovas su reklama buvo laikomas transporto priemonės priekaboje 2009 m. sausio 26 d., 18.48 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Ukmergės g. 246-ojo namo, Vilniuje (b. l. 5, 13). Pagal KET 3.40 punktą priekaba yra transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Atkreiptinas dėmesys, jog priekaba nėra stacionari, ji gali būti naudojama pagal KET nurodytą paskirtį. D. S. teismo posėdyje patvirtino šią aplinkybę nurodęs, jog ši transporto priemonė yra vežama po renginius, taip vykdant reklamą (b. l. 15). Šiuo atveju vien tos aplinkybės, jog minėtas objektas buvo laikomas automobilių stovėjimo aikštelėje konkrečią dieną, t. y. 2009 m. sausio 26 d., nepakanka pripažinti, jog apeliantas, neturėdamas patvirtinto reklamos įrengimo projekto, įrengė reklamą ne ant Savivaldybės objekto. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra apibrėžta Savivaldybės objektų sąvoka. Esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui yra sudaromos prielaidos nepagrįstai patraukti asmenis atsakomybėn.
Išanalizavusi minėtas aplinkybes bei vadovaudamasi principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog D. S. padarė ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. D. S. veikoje nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
D. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti bei bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.