Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio T. V. G. (T. W. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 1 d., apie 20 val. 19 min., Pylimo g., Vilniuje, T. V. G. (T. W. G.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 promilės girtumas, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, ir vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu, buvo neatidus ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Hyundai“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., apgadindamas abu automobilius. Šiais savo veiksmais T. V. G. (T. W. G.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 14, 126 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. V. G. (T. W. G.) apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 3), į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi policijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą šioje byloje, todėl, vadovaujantis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama T. V. G. (T. W. G.) nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, T. V. G. (T. W. G.) nurodė, jog eismo įvykio dieną snigo, todėl stabdomas jo vairuojamas automobilis slydo ir atsitrenkė į priekyje esantį automobilį. Dėl įvykio apgailestavo. Pažymėjo, jog jis manė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvos Respublikoje (b.l. 3).

Be T. V. G. (T. W. G.) prisipažinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b.l. 3), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 127 straipsnio 3 dalyje, įrodoma ir eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 7), E. G. paaiškinimu (b.l. 8), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 11, 12), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), iš kurių turinio matyti, kad 2016 m. lapkričio 1 d., apie 20 val. 19 min., Pylimo g. , Vilniuje, T. V. G. (T. W. G.) vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Hyundai“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G.. Į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė, jog T. V. G. (T. W. G.) buvo neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pastarasis policijos pareigūnams pateikė JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad T. V. G. (T. W. G.) 2016 m. lapkričio 1 d., 20 val. 40 min., buvo nustatytas 1,49 promilės girtumas (b.l. 10). Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį pažeidimo padarymo metu vairavo T. V. G. (T. W. G.), 2016 m. liepos 30 d. iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išregistruotas (b.l. 14).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Kadangi JAV yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais. Sutinkamai su šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena; asmens, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

T. V. G. (T. W. G.) pažeidimo padarymo metu policijos pareigūnams pateikė JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nors T. V. G. (T. W. G.) pateiktas pažymėjimas ir atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau, sutinkamai su šio įstatymo nuostatomis, tokius pažymėjimus turintys asmenys gali važinėti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. G. (T. W. G.) pastaruoju metu gyvena Lietuvos Respublikoje ir nurodo savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu T. V. G. (T. W. G.) buvo nubaustas už 2016 m. kovo 15 d. padarytą KET pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (už greičio viršijimą), jam paskirta piniginė bauda, kurią pastarasis sumokėjo 2016 m. birželio 8 d.. Nurodyti duomenys patvirtina, jog T. V. G. (T. W. G.) buvo baustas administracine tvarka už padarytą administracinį teisės pažeidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai liudija, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolat būna Lietuvoje, todėl laikytina, jog pastarojo faktinė buvimo vieta atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 2 punkto 4 dalyje numatytos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog T. V. G. (T. W. G.), vairuodamas transporto priemones Lietuvos Respublikoje, privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą arba jis galėjo turėti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

T. V. G. (T. W. G.) veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir neturintiems šios teisės, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas KET 9, 126 punktų reikalavimus. Be to, T. V. G. (T. W. G.) veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, tuo pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimus.

T. V. G. (T. W. G.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi juos padaręs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pastarojo asmenybę – baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 4) ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti T. V. G. (T. W. G.) skiriant ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 127 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas be papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

T. V. G. (T. W. G.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį – 23 € (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį – 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, T. V. G. (T. W. G.) paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.