- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1395-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01309-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyriaus, Pagėgių skyriui
- Pareiškėjas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad D. J. namų valdoje buvo pastatytas ir iki 2013 m. sausio mėn. buvo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 1A1m, su dviem priestatais, pažymėtais indeksais 1a1m ir 2a1m, malkinė, pažymėta indeksu 4I1m, sandėlis, pažymėtas indeksu 5I1m, klėtis, pažymėta indeksu 6I1m, kiemo rūsys, pažymėtas indeksu 7I1m, kaip nurodyta 1989 m. sausio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų sklypo plane, buvę (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti dėl to, kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 1A1m, su dviem priestatais, pažymėtais indeksais 1a1m ir 2a1m, malkinės, pažymėtos indeksu 4I1m, sandėlio, pažymėto indeksu 5I1m, klėties, pažymėtos indeksu 6I1m, kiemo rūsio, pažymėto indeksu 7I1m, kaip nurodyta 1989 m. sausio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų sklypo plane, buvusių (duomenys neskelbtini), ir išlikusių pastatų: tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo proseneliai U. V. ir M. V. gyveno jo tėvų sodyboje, kuri buvo pastatyta apie 1892 m. U. V. ir M. V. apie 1920 m. pasistatė klėtį ir kiemo rūsį, apie 1945 m. prie gyvenamojo namo prisistatė dvi verandas, pasistatė daržinę, malkinę, sandėlį. Apie 1987 m. pareiškėjo tėvas A. J. pastatė ūkinį pastatą ir tvartą su palėpe (tremperį). Tuose pačiuose pastatuose gyveno jo seneliai B. J. ir J. J., jo tėvai A. J. ir D. J. bei visi vaikai, t. y. jis, jo broliai A. ir S. bei seserys A. ir V.. Prosenelė U. V. (duomenys neskelbtini) padovanojo pareiškėjo tėvui A. J. gyvenamąjį namą su dviem priestatais, tvartą su daržine, ūkinį pastatą, peludę, rūsį ir kitus kiemo įrenginius. Kadangi pastatai buvo prastos būklės, tėvas norėjo pasistatyti naują namą, o senąjį nugriauti. Tuometinis S. K. kolūkis 1988 m. lapkričio 6 d. paskyrė A. J. 0,25 ha žemės sklypą prie jam dovanojamų pastatų. 1989 m. kovo 6 d. Tauragės rajono Mažonų apylinkes LDT vykdomasis komitetas leido tėvui statyti seno pastato vietoje naują mūrinį namą, įpareigojo, pastačius nauja namą, senąjį nugriauti. Tačiau tėvas (duomenys neskelbtini) mirė. Po tėvo A. J. mirties palikimą priėmė pareiškėjo mama D. J.. Tačiau naujo gyvenamojo namo statyboms ji neturėjo nei lėšų, nei sveikatos. Senasis gyvenamasis namas pradėjo dar labiau griūti. Po stiprios audros 2013 m. sausio mėn. gyvenamasis namas ir kai kurie ūkio pastatai sugriuvo. Liko tvartas ir šulinys. (duomenys neskelbtini) šiuos statinius dovanojimo sutarties pagrindu D. J. padovanojo pareiškėjui. Pirmieji pastatų kadastriniai matavimai buvo atlikti 1989 m. sausio 10 d., tačiau pastatai nebuvo įregistruoti viešajame registre. 2013 m. vasario 20 d. buvo atlikti pakartotiniai kadastriniai matavimai, kai gyvenamojo namo ir kai kurių ūkinių pastatų natūra jau nebebuvo, todėl, įregistruojant pastatus viešajame registre, jie nebebuvo įregistruoti. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas po esamais ir buvusiais pastatais, tačiau buvo atsisakyta formuoti žemės sklypą, motyvuojant tuo, kad neišlikęs gyvenamasis namas, o prie ūkinės paskirties pastatų žemės sklypai neformuojami.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Pareiškime pareiškėjas nurodė juridinio fakto nustatymo tikslą – kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų, t. y. tam, kad jis vėliau galėtų lengvatinėmis sąlygomis, be aukciono, įsigyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą. Pareiškėjo ketinimai prieštarauja valstybinės žemės nuomos ir pardavimo lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirčiai, nes būtina valstybinės žemės sklypo formavimo sąlyga – faktinis statinių buvimas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, toks teismo sprendimas negalėtų būti panaudotas siekiant suformuoti žemės sklypą prie neišlikusių pastatų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškimas tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. J. namų valdoje buvo pastatytas ir iki 2013 m. sausio mėn. buvo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 1A1m, su dviem priestatais, pažymėtais indeksais 1a1m ir 2a1m, malkinė, pažymėta indeksu 4I1m, sandėlis, pažymėtas indeksu 5I1m, klėtis, pažymėta indeksu 6I1m, kiemo rūsys, pažymėtas indeksu 7I1m, kaip nurodyta 1989 m. sausio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų sklypo plane, buvę (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 1A1m, su dviem priestatais, pažymėtais indeksais 1a1m ir 2a1m, malkinės, pažymėtos indeksu 4I1m, sandėlio, pažymėto indeksu 5I1m, klėties, pažymėtos indeksu 6I1m, kiemo rūsio, pažymėto indeksu 7I1m, kaip nurodyta 1989 m. sausio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų sklypo plane, buvusių (duomenys neskelbtini), ir išlikusių pastatų: tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos istorinės medžiagos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), 1892 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas; 1920 m. prie minėto gyvenamojo namo pastatyta klėtis ir kiemo rūsys; 1945 m. prie gyvenamojo namo pristatytos dvi verandos ir kiti kiemo statiniai: daržinė, malkinė, sandėlis; 1987 m. minėtoje sodyboje pastatyti ūkio pagalbiniai pastatai: ūkinis ir tvartas su palėpe (tremperis). Iš kadastrinių matavimų bylos, gyvenamojo namo techninio paso matyti, kad gyvenamasis namas visiškai suformuotas.
3.2 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1989 m. sausio 10 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Statiniai nebuvo įregistruoti viešajame registre. Tačiau iš 1989 m. kadastrinių matavimų bylos medžiagos matyti, kad tuo metu buvo ne tik gyvenamasis namas su dviem priestatais (verandomis), bet ir kiti ūkio pagalbiniai statiniai (ūkinis pastatas, tvartas su palėpe (tremperis), daržinė, malkinė, sandėlis, klėtis, kiemo rūsys, šulinys, rūkykla, išvietė). Pakartotiniai kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. vasario 20 d., nurodant gyvenamojo namo būklę – „sunaikintas“, statusas – „išregistruotas“.
3.3 Minėtas išrašas bei (duomenys neskelbtini) pastatų dovanojimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – tvartas ir kiti inžineriniai statiniai (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini).
3.4 Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjo mamai D. J. nuosavybės teise priklauso sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), su joje esančiais statiniais. Ši aplinkybė – sodybos buvimo faktas – yra esminė ir suteikianti teisę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
3.5 Į bylą pateiktos aerofotografinės nuotraukos patvirtina, kad 2005 m. bei 2012 m. minima sodyba su pagalbinio ūkio statiniais buvo, tačiau prastos būklės, ji 2013 m. sausio mėn. sugriuvo. Likusius du pastatus dovanojimo sutarties pagrindu įgijo pareiškėjas.
3.6 Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių prašydamas suformuoti jam žemės sklypą po jame esančiais ir buvusiais statiniais, siekiant atstatyti tėvoniją. 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34FPĮ-69-(14.34.124 E.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pareiškėjui nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įregistruoti: pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, ir šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, pagrindinio daikto – statinio, kuriam tarnauja pagalbinio ūkio priklausinys – tvartas, nėra registruota, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būtį rengiamas. Pareiškėjui apskundus minėtą įsakymą, įsakymas buvo paliktas galioti, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. 1SS-1963-(8.5.) nurodė, kad pagalbinio ūkio paskirties statinio eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas.
3.7 Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių faktą patvirtinančių įrodymų, jiems nereikėtų kreiptis į teismą.
3.8 Iš rašytinių dokumentų teismas įsitikino, jog pareiškėjo mamai D. J. priklausančioje namų valdoje buvo pastatyti ir iki 2013 m. sausio mėn. buvo gyvenamasis namas su dviem priestatais, malkinė, sandėlis, klėtis, kiemo rūsys, adresu (duomenys neskelbtini).
3.9 Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teise, kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini), ir išlikusių pastatų – tvarto bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – sodybos buvimo faktą. Tačiau pareiškėjas prašė nustatyti neišlikusių statinių buvimo ir vietos faktą, t. y. kad D. J. namų valdoje buvo pastatytas ir iki 2013 m. sausio mėn. buvo gyvenamasis namas, malkinė, sandėlis, klėtis ir kiemo rūsys.
4.2 Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad D. J. namų valdoje 1989 m. buvo gyvenamasis namas.
4.3 Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nurodė juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslą – kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių ir išlikusių pastatų, kad galėtų lengvatinėmis sąlygomis, be aukciono, įsigyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, ant kurio D. J. namų valdoje buvo gyvenamasis namas, malkinė, sandėlis, klėtis ir kiemo rūsys. Teismas neįvertino, kad, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, neatsiras pagrindas įgyti pareiškėjo siekiamas teises. Teismas nepasisakė ir dėl galimybės formuoti žemės sklypą prie neišlikusių ir išlikusių pastatų.
4.4 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 46 punkte nustatyta, kad kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
4.5 Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
4.6 Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Apelianto teigimu, teisė be aukciono išsinuomoti ar nusipirkti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti ar nusipirkti valstybinės žemės plote.
Šalies argumentai
4.7 Apelianto nuomone, remiantis nurodytu reglamentavimu, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, buvimas valstybinės žemės sklype nėra pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo sutartį. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti formuoti žemės sklypą, sudaryti žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.
4.8 Pažymi, jog pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad jam suformuotų valstybinės žemės sklypą po esamais ir buvusiais pastatais, tačiau buvo atsisakyta formuoti žemės sklypą, nes neišlikęs gyvenamasis namas, o prie ūkinės paskirties pastatų žemės sklypai neformuojami. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 d. rašto Nr. 1SS-1963-(8.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 34FPĮ-69-(14.34.124E.) įsakymą, pareiškėjas neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
4.9 Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nuo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, toks teismo sprendimas niekur negalės būti panaudotas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
5.1 Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad jam suformuotų valstybinės žemės sklypą po esamais ir buvusiais pastatais, kad galėtų atstatyti tėvoniją. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsisakė rengti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas tuo, kad neišlikęs gyvenamasis namas, o prie ūkinės paskirties pastatų žemės sklypai neformuojami. Tada pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, apskundė teritorinio padalinio įsakymą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo 2019 m. spalio 14 raštą Nr. 1SS-1963-(8.5.), kuriame nurodyta, kad teritorinio padalinio įsakymas paliekamas galioti, o jam siūloma kreiptis į teismą dėl neišlikusių pastatų buvimo vietos fakto nustatymo.
5.2 Mano, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukelia teisines pasekmes. Teismo sprendime nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tuo tikslu, kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų ir išlikusių pastatų. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo žemės sklypo formavimo po esamais ir neišlikusiais pastatais ir pertvarkymo projekto klausimą privalės nagrinėti iš naujo.
5.3 Taip pat mano, kad apeliantas nepagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo formavimo po esamais pastatais ir pertvarkymo projektą. Pažymi, jog šiuo metu tvartą pareiškėjas naudoja sandėliavimui, o iš šulinio vandenį naudoja maistui. Abu nekilnojamuosius daiktus naudoja realiai natūra, kaip du atskirus objektus. Nors pastatai yra iš esmės ūkinės paskirties, tačiau jie tarnauja ir yra naudojami kaip atskiri objektai.
5.4 Pareiškėjo nuomone, žemės sklypas turi būti suformuotas ir po tais pastatais, kurie neišliko, kad jis galėtų atkurti ir atstatyti gyvenamąjį namą. Atsisakius rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėjas privalės prieš savo valią sunaikinti savo nuosavybę.
5.5 Pažymi, jog priėmus Žemės įstatymo pataisas, reglamentuojančias žemės sklypų pardavimą ne aukciono būdu, visi sodybos pastatai tebebuvo ir yra naudojami pagal paskirtį. Sodyboje buvęs gyvenamasis namas nebuvo nugriautas siekiant sunaikinti tėvoniją ir sodybą, o nugriuvo esant audrai. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į šias aplinkybes, teisingai ir objektyviai išaiškino ir pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sukels teisines pasekmes, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalės jį vykdyti ir parengti žemės sklypo po visais pastatais rengimo ir pertvarkymo projektą, o žemę parduoti pareiškėjui ne aukciono būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Apeliantas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo nesutikimą motyvuoja tuo, jog byloje nėra ginčo, kad D. J. namų valdoje buvo gyvenamasis namas, o teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nesukurs jokių subjektinių teisių ir teisinių padarinių, neatsiras pagrindas pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms, kadangi suformuoti žemės sklypą prie neišlikusių ir išlikusių pastatų nėra teisinio pagrindo.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
9. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
10. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).
11. Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, jog viena iš privalomų sąlygų, siekiant, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, yra tai, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.
12. Apeliantas teisingai pastebėjo, jog pareiškėjas A. J. teismo prašė nustatyti ne sodybos buvimo faktą, kaip kad skundžiamame sprendime motyvavo pirmosios instancijos teismas, o tai, kad D. J. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir iki 2013 m. sausio mėn. buvo gyvenamasis namas su dviem priestatais, malkinė, sandėlis, klėtis bei kiemo rūsys.
13. Pareiškėjas A. J., kreipdamasis į teismą, pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija, iš kurio matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas indeksu 1A1m, buvo pradėtas ir baigtas statyti 1892 m. Šiuo metu jo būklė – „sunaikintas“. Pareiškėjas teismui pateikė ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, joje esančioje istorinėje medžiagoje (pastatų ir statinių charakteristikoje) taip pat yra pateikti duomenys apie tai, kad minėtoje valdoje buvo šie pastatai ir statiniai: gyvenamasis namas, žymimas indeksu 1A1m, veranda, žymima indeksu 1a1m, veranda, žymima indeksu 2a1m, malkinė, žymima indeksu 4I1m, sandėlis, žymimas indeksu 5I1m, klėtis, žymimas indeksu 6I1m, kiemo rūsys, žymimas indeksu 7I1m. Taip pat nurodyti statybos metai, t. y. 1892 m. pastatytas gyvenamasis namas; 1920 m. pastatyta klėtis ir kiemo rūsys; 1945 m. prie gyvenamojo namo pristatytos dvi verandos, pastatyta daržinė, taip pat malkinė ir sandėlis; 1987 m. minėtoje sodyboje pastatyti ūkio pagalbiniai pastatai: ūkinis ir tvartas su palėpe (tremperis). Pareiškėjo į bylą pateiktos aerofotografinės nuotraukos patvirtina, kad 2005 m. bei 2012 m. gyvenamasis namas su kitais pastatais bei statiniais dar buvo, o 2013 m. vasario 20 d. atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad išlikęs tik pastatas – tvartas ir inžinerinis statinys – šulinys.
14. Kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas neturi tą faktą patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs pareiškimą nagrinėti, turi bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. J. turi rašytinius dokumentus, kurie neabejotinai patvirtina jo prašomą nustatyti faktą. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad D. J. namų valdoje buvo gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nesant bent vienos iš sąlygų (šiuo atveju neegzistuoja sąlyga – pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą), klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kokiu tikslu nustatomas juridinę reikšmę turtintis faktas, t. y. kad būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų ir išlikusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, valstybinės žemės sklypas prie neišlikusių pastatų negali būti formuojamas, be to, anot apelianto, valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir prie ūkinės paskirties pastatų.
17. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Nenustačius, kokia teisės norma faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios asmens teisės gali atsirasti prašomo nustatyti fakto pagrindu, gali būti priimtas sprendimas nustatyti faktą, kuris negali turėti juridinės reikšmės.
18. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
19. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 46 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1 ir 2.2 punktuose nustatyta, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.
21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą teisinį reguliavimą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype faktinis buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, naudojimo srityje, o būtent – valstybės pareiga rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, jog būtų suformuotas žemės sklypas prie neišlikusių pastatų, prieštarauja teisiniam reglamentavimui, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių.
22. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 raštu Nr. 1SS-1963-(8.5.) jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl neišlikusių pastatų buvimo vietos fakto nustatymo. Minėtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 rašte Nr. 1SS-1963-(8.5.) nurodyta: „<...> informuojame, kad norėdami nustatyti juridinį faktą dėl neišlikusio statinio buvimo fakto nustatymo, galite kreiptis į teismą, o anksčiau minėti dokumentai gali būti naudojami kaip papildoma medžiaga teismui.“ Iš byloje esančio susirašinėjimo el. paštu matyti, kad A. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyriaus vyriausiąją specialistę D. B. klausdamas: „<...> ar teisme įrodžius juridinį faktą, kad prie man priklausančių statinių tvarto (unikalus Nr. <...>) ir šulinio (unikalus Nr. <...>), kurie randasi (duomenys neskelbtini), buvo namų valdos statiniai, t. y. namas ir kiti, kurie visiškai sunyko, bus galima formuoti žemės sklypą.“ D. B. atsakydama į klausimą paaiškino: „<...> Teismas turi priimti sprendimą ne tik dėl neišlikusio statinio buvimo fakto, tačiau turi įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti žemės sklypą prie neegzistuojančių pastatų. Tik pateikus atitinkamą teismo sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba gali spręsti klausimą dėl žemės sklypo suformavimo.“ Iš to, kas aptarta, matyti, jog pareiškėjui nebuvo garantuota, kad tuo atveju, jeigu bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suformuos valstybinės žemės sklypą prie neegzistuojančių pastatų. Anot Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų, teismas turėtų įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos formuoti valstybinės žemės sklypą prie neegzistuojančių pastatų. Tačiau toks reikalavimas teismui nebuvo reiškiamas, todėl nebuvo nustatinėjama, ar toks reikalavimas būtų teisėtas ir pagrįstas.
23. Pareiškėjas atsiliepime taip pat pažymi, jog išlikusį pastatą – tvartą jis naudoja sandėliavimui, o iš šulinio vandenį naudoja maistui. Nurodo, jog abu nekilnojamuosius daiktus jis naudoja realiai natūra, kaip du atskirus objektus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. 1SS-1963-(8.S.), be kita ko, nurodyta, jog pagalbinio ūkio paskirties statinio eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas. Pareiškėjas A. J., nesutikdamas su tokiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, turėjo teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-1963-(8.S.) skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ir tokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Kadangi teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurių egzistavimą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas turi, be to, nustatyti faktai nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, skundžiamas sprendimas naikintinas, o civilinė byla pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.