Kauno apygardos teismo nutartis

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas D. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimu D. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2017 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teisme gautas D. G. prašymas, kuriuo jis prašė sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi D. G. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo D. G. švelninti administracinę nuobaudą, trumpinant jos terminą, ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimu D. G. paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti likusiam paskirtos nuobaudos terminui ir atleisti nuo likusios nuobaudos atlikimo. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas D. G. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė formaliai, išsamiai ir visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs ar yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, neatsižvelgė į D. G. elgesį administracinės nuobaudos vykdymo metu bei jo išdėstytas aplinkybes ir argumentus dėl būtinumo turėti teisę vairuoti transporto priemonę. D. G. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išvis nenagrinėjo ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų - administracinės nuobaudos tikslų bei jų pasiekimo galimybių sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nemotyvuota, kodėl prašymas yra atmetamas, nors įstatymas teismą įpareigoja motyvuoti savo priimamus procesinius sprendimus. D. G. pastebėjimu, be formaliųjų sąlygą būtinų taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra eilė kitų aplinkybių, kurios, apelianto manymu, sudaro pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog D. G. po pažeidimo, už kurį jam be pagrindinės nuobaudos paskirta papildoma administracinė nuobauda, padarymo jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir grubių administracinių teisės pažeidimų, neturi galiojančių nuobaudų, nėra atsakovas civilinėse bylose. D. G. yra dirbantis žmogus, gyvenu tik iš legalių pajamų - atlyginimo. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadybininku ir jo užimamos pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, nes nuolat turiu vykti į susitikimus su įmonės klientais bei savarankiškai ieškoti naujų klientų. Apelianto teigimu, jis yra tik 35 proc. darbingas, dažnai turi vykti į gydymo įstaigas bei reabilitacijas. Atstumas nuo jo gyvenamosios vietos ir gydymo įstaigos yra pakankamai nemažas, todėl yra priverstas vykti į gydymo įstaigas viešuoju transportu arba turi prašyti draugų pagalbos. Jokio nekilnojamojo turto neturi, santaupų taip pat neturi. D. G. teigimu, jo gaunamas atlyginimas ir invalidumo pensija per mėnesį vidutiniškai siekia vos 387,93 Eur, jis turi įsiskolinimų valstybei yra vykdomas išieškojimas. Be to, turi įsiskolinimų bankui. Negalėdamas vairuoti automobilio turi papildomų išlaidų, susijusių su nuvykimu į gydymo įstaigas, sanatorijas, darbovietę ir kt. Neturėdamas galimybės vairuoti nuolatos yra priklausomas nuo kitų savo kolegų, draugų, kurie jį turi vežti susitikti su klientais. Dėl šios priežasties D. G. darbovietės administracija taip pat tarpininkauja, kad prašymas būtų patenkintas.Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nuo papildomos nuobaudos skyrimo iki apeliacinio skundo pateikimo dienos yra praėję beveik 7 mėnesiai, jo padaryti pažeidimai nepadarė esminės žalos žmonių sveikatai ar gyvybei, nereikėjo niekam suteikti būtinosios pagalbos, nutarimu paskirtą baudą sumokėjo iškart po nutarimo įsiteisėjimo. Savo elgesį įvertino kritiškai, nuoširdžiai gailisi bei smerkia savo ankstesnį elgesį. D. G. teigimu, jam teisė vairuoti transporto priemonę yra gyvybiškai reikalinga.Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo, apeliacinio D. G. skundo netenkinti ir specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. G. skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y., ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, D. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimu 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Tokiais savo veiksmais D. G. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje buvo numatęs griežtą nuobaudą ir tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik D. G. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog, priešingai, nei tai suvokia D. G., jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo asmeniniais interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas (ar mokslas) siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (šiuo atveju apelianto D. G.) gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs ji prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei vykti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Šios nurodytos aplinkybės nubaustajam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, kadangi jo užimamos vadybininko pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu (dirbti D. G. pradėjo nuo 2012 m. kovo 20 d., o pažeidimas padarytas 2016 m. spalio 10 d.), taip pat iš pateiktų dokumentų kopijų (darbingumo lygio pažyma, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, invalidumo pažymėjimas) matyti, jog D. G. dar iki pažeidimo padarymo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas daugiau nei 3 kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją organizme) ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad D. G., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Nors skunde teigiama, kad D. G. padarytu pažeidimu žala niekam nebuvo padaryta, sunkių pasekmių nesukelta bei nebuvo sužaloti žmonės, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad jei D. G. būtų padaręs žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, jo veika būtų kvalifikuojama ir pagal kitus, griežtesnę atsakomybę numatančius, ATPK ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, taigi tai negali būti laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Taip pat pažymėtina, jog apeliaciniame pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, juolab įvertinus tai, kad už padarytą pažeidimą D. G. buvo paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda . Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o D. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.