- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-27
- Bylos Nr.
- 2A-725-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- N. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- VŠĮ „Vilniaus butai“
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
atsakovei N. R., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui adv. Leonidui Ignatovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo ir dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-623-566/2009 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei N. R., tretysis asmuo VŠĮ „Vilniaus butai“ dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovę N. R. iš savavališkai užimto buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, jog ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2001 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 03-03-44 butas buvo išnuomotas Z. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė nėra nuomininko šeimos narė, taip pat ji nėra sudariusi su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, todėl neturi teisės naudotis ieškovui priklausančiu socialiniu būstu.
Atsiliepimas
Atsakovė N. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su Z. G. daugiau nei 10 metų. N. R. po Z. G. mirties minėtu butu rūpinosi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, todėl tarp ieškovo ir atsakovės egzistuoja nuomos sutarties teisiniai santykiai.
Tretysis asmuo VĮ „Vilniaus butai“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nustatė, jog ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10). 2001-05-08 ieškovas su Z. G. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau Z. G. (duomenys neskelbtini) mirė ( b.l. 18-20). Atsakovė N. R. gyveno ginčo bute nuo 1998 m., jį remontavo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ( b.l. 63-83, 98). Nuo 2007-04-24 atsakovė yra įrašyta į bendrąjį šeimų (asmenų sąrašą) socialinio būsto nuomai 1452 numeriu ( b.l. 88-89, 91), kitos gyvenamosios vietos atsakovė neturi. Nurodė, jog, remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 329 str., atsakovė laikytina šeimos nare, nes kartu su nuomininku išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė gyvendama ginčo bute pažeidžia kitų asmenų interesus, ir kokie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus atsakovę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi po sugyventinio Z. G. mirties turėti teisę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), nes juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 560 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Remiantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-03-17 pažyma, antrinės teisinės pagalbos išlaidos N. R. sudaro 560 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti. Nurodė, jog, remiantis LR CK 6.588 str. 4 d., gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę Z. G. šeimos nare. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių argumentus, jog ji atliko ginčo buto remontą, todėl aplinkybė, kad N. R. po Z. G. mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nėra svarbi. Remiantis LR CK 6.590 str. 1 d., pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie buvo įvardyti 2001 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje. Atsakovė savavališkai užėmė Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes atsakovė nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su ieškove, todėl yra pažeidžiamos asmenų, laukiančių eilėje išsinuomoti socialinį būstą teisės. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, N. R. niekada nebuvo minėto buto gyventoja. Teigė, jog savivaldybės socialinis būstas asmenims išnuomojamas eilės tvarka pagal patvirtintus sąrašus, nenumatant jokių išimčių išnuomoti ne eilės tvarka, todėl atsakovė neturi teisės gyventi socialiniame bute.
Atsakovė N. R. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė iki Z. G. mirties gyveno ginčo bute daugiau nei 10 metų, jį remontavo, rūpinosi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Liudytojų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. R. buvo faktinė Z. G. sugyventinė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą panaikinti. Nurodė, jog, tenkinus Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą bei panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą kaip nepagrįstą, išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi būti priteistos valstybės naudai iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas ir kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniai skundai netenkintini.
Atsakovė N. R. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1998 m. kaip buto nuomininko sugyventinė. Po nuomininko mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė liko gyventi ginčo bute, mokėjo komunalinius mokesčius ( b.l. 63-83), tačiau buto nuomos sutartis su ginčo objekto savininku apeliantu Vilniaus miesto savivaldybe nebuvo sudaryta. Nuo 2007-04-24 atsakovė yra įrašyta į bendrąjį šeimų (asmenų sąrašą) socialinio būsto nuomai 1452 numeriu, kitos gyvenamosios vietos atsakovė per visą minėtą laikotarpį neturėjo ( b. l. 92-95), nuo 2004 m. lapkričio 23 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( b.l. 40).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto priklausančio apeliantui Vilniaus miesto savivaldybei, nuomininko Z. G., kuris mirė, sugyventinė gali būti iškeldinta iš šio buto. Atsakovė ginčo bute apsigyveno nuo 1998 m. kaip buto nuomininko sugyventinė, padėjo butą išlaikyti, po nuomininko mirties pati ėmė jame gyventi ir vykdyti nuomininko pareigas, butu rūpinosi bei mokėjo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – liudytojų R. G., V. V. parodymai (b.l. 101-102), VŠĮ „Vilniaus butai“ atlikti 2008-03-17, 2008-03-18, 2008-04-07 buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktai, mokėjimo už komunalines paslaugas dokumentai. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 329 str. giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Apelianto argumentas, jog pateiktos byloje sąskaitos už tenkančius mokesčius butui, liudytojų parodymai neįrodo bendro Z. G. ir N. R. ūkio tvarkymo, nes atsakovė N. R. nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių būsto pagerinimo ir remonto fakto, yra nepagrįstas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne prioritetiškai išskirdamas tam tikrą įrodymą iš visumos. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija teigia, kad atsakovė, kaip nuomininko sugyventinė, apsigyvenusi ginčo bute 1998 m. ir tvarkiusi bendrai namų ūkį kartu su nuomininku daugiau nei metus, galėjo būti pripažinta nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. CK 329 str. Apelianto argumentas, jog pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai yra įtvirtinti LR CK 6.588 str., kuris konkrečiu atveju turi būti taikomas, yra nepagrįstas. N. R. bute apsigyveno iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl jos šeimos nario statusas nustatytinas pagal jo atsiradimo metu galiojusias taisykles, CK 3.229 str. negali būti taikomas. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė įgijo teisę būti pripažintai nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. CK 329 str., ir ši teisė, įsigaliojus 2000 m. CK neišnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-524/2006). Nors LR CK 6.612 str. numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni. N. R. buvo faktinė nuomininko sugyventinė, todėl, turint gyvenamąją vietą, jai nebuvo būtino reikalo registruotis Vilniaus miesto savivaldybėje eilėje asmenų, kuriems buvo reikalingas socialinis būstas. Nors nuomos sutarties atsakovė nebuvo sudariusi, nes savivaldybė nesutiko, po nuomininko mirties faktiniais veiksmais perėmė pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą, kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgijusi, butą atsakovė ne vienerius metus laiko savo namais ir jame realiai gyvena. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, sudarytoje 2001-05-08 su Z. G., buvo numatyta teisė naudotis butu neterminuotai ir šeimos nariams (1 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant į jos socialinį statusą bei neturėjimą kitos gyvenamosios vietos, iš esmės pažeistų jos interesus, todėl ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo netenkinamas. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-10/2008, 3K-3-398/2006 nėra reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes priimtos esant iš esmės kitokioms faktinėms aplinkybėms, kai asmenys, siekiantys būti pripažinti šeimos nariais iki nuomininko mirties kartu negyveno, turėjo kitus būstus ir kt.
Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos 2009 m. kovo 17 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ N. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 560 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis LR CPK 96 str., išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra priteisiamos valstybės naudai, iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas ir kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. papildomas sprendimas yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 600 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.