Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisai Tamulionienei, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Z., jo atstovui advokato padėjėjui T. T., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros atstovams G. U. ir K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto K. Š. 2014 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Z. pagal ATPK 78 str. 1 d.

2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialisto nutarimu A. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK ATPK 78 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 200 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Z. ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Be to, mano, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Parodė, kad nėra įrodymų, jog jis niokojo savo sklype esančius medžius. Žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise nuo 2008 m. Žemės sklypu nesinaudojo, tvarkė dokumentus norėdamas pakeisti žemės paskirtį, 2010 m. kreipėsi į savivaldybę dėl žemės paskirties pakeitimo į komercinę. Žemės sklypo paskirties pakeitimas yra sustabdytas, oficialaus atsakymo nėra gavęs. Žemės sklype auga 92 medžiai. Z. D. naudojosi jo žeme ir 2009 m. su juo įvyko konfliktas. Jis prašė Z. D. išsikelti iš jam priklausančios žemės, bet jis atsisakė, pagrasino jam, kad niekas sklype neaugs. 2009 m. jis kreipėsi į policiją su pareiškimu nurodydamas, kad jo sklypu naudojasi pašaliniai asmenys. Po to buvo sužaloti 6 medžiai. 2014-01-06 kreipėsi į savivaldybę prašydamas leidimo pašalinti 92 medžius, nes jie pradėjo džiūti, lūžinėjo, pradėjo kristi jų žievė, medžiai kėlė pavojų. Gavo iš savivaldybės atsakymą, kad galima bus nupjauti medžius kai sumokės 85160 Lt į savivaldybės sąskaitą už gamtai padarytą žalą, nes medžiai buvo mechaniškai pažeisti, piktybiškai sugręžioti ir į skyles pripilta cheminių medžiagų. Tuomet jis pamatė, kad medžiuose yra išgręžiotos skylutės. Nuo 2009 m. sklypu niekas nesinaudojo. 2014 m. liepos mėnesį jis sklypą aptvėrė tvora. Sklype būna vasarą 4-5 kartus per mėnesį, žiemą rečiau.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovė G. U. parodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, palaiko 2014-07-23 atsiliepimo ir 2014-10-15 apeliacinio skundo motyvus. Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis kaip žemės sklypo savininkas nesiėmė priemonių, kad sklype saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, ko pasėkoje buvo nuniokoti 92 medžiai, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus, tuo pareiškėjas pažeidė Želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir 15 str. Mano, kad administracinį pažeidimą pareiškėjas padarė neveikimu, tai atitinka ATPK 9 str. administracinio teisės pažeidimo sąvoką. Nuo 2009 m. iki 2014 m. pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad šie saugotini medžiai būtų išsaugoti, tik po to kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir pareikšta pretenzija dėl 85000 Lt žalos gamtai atlyginimo, jis pradėjo tverti tvorą. Šie saugotini 92 medžiai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, A. Z. juos privalėjo prižiūrėti ir išsaugoti. Per 5 metus pareiškėjas neatliko jokio veiksmo, kad išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir šie želdiniai būtų išsaugoti.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas K. Š. parodė, kad pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo medžių kirtimui, o savivaldybė paskaičiavo medžių atkuriamą vertę ir pateikė A. Z. sąskaitą 85000 Lt sumai. Neapmokėjus šios sąskaitos savivaldybė nurodė, kad savivaldybės atstovai privalo apžiūrėti medžius ir apžiūrėję nustatė, kad medžiai piktybiškai nudžiovinti. Visą medžiagą pateikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Jis nuvyko į vietą, apžiūrėjo medžius ir pamatė, kad juose yra padaryti mechaniniai pažeidimai, jie buvo sugręžioti. Po to užklausęs savivaldybę, gavo duomenis, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2009 iki 2014 metų kreipėsi dėl žemės paskirties keitimo į komercinę. Žemės sklypas su tiek daug saugotinų želdinių komerciškai yra nepatrauklus. Jis surašė administracinio teisės apžeidimo protokolą A. Z. ir priėmė nutarimą jį nubausti, pagal ATPK 78 str. 1 d. ir Želdynų įstatymą A. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda.

Liudytojas O. P. parodė, kad pareiškėjo žemės sklype yra 92 saugotini medžiai, kurie yra įrašyti į kadastrą, žemės sklypo plane pažymėti kaip saugotini. Buvo gautas A. Z. prašymas išduoti leidimą iškirsti 92 medžius. Tuomet 2014 metų vasario 8–9 d. jis apžiūrėjo medžius ir pamatė, kad visi jie piktybiškai pragręžti atitinkamu kampu ir sunaikinti. Išvadą dėl preparatų supylimo padarė, nes kitokiam tikslui nėra reikalo gręžioti medžius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administarcijos Aplinkos apsaugos skyrius gavęs A. Z. prašymą leisti kirsti nudžiūvusius, vėjo išverstus 92 medžius privačiame žemės sklype (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 168 AM 104329, b. l. 9, 21), patikrino ir apžiūrėjo medžius, ir nustatė, kad visų medžių kamienuose išgręžtos skylės su tikslu cheminiais preparatais nudžiovinti medžius. Kauno miesto savivaldybės administarcijos Aplinkos apsaugos skyrius paskaičiavo 85160 Lt sumą, kurią turėjo atlyginti žemės sklypo savininkas dėl saugotinų nudžiovintų medžių ir kadangi A. Z. neatlygino nurodytos sumos, apie tai informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūrą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 168 AM 104329, b. l. 5-6).

2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas K. Š. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329, kuriuo A. Z. už Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 200 litų baudą nustatęs, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini)yra išversti ar nudžiovinti 92 medžiai. Sklypo savininkas A. Z. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių dėl jų iškirtimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus specialistams apžiūrėjus medžius nustatyta, kad 73 medžiai yra piktybiškai mechaniškai pažeisti (sugręžioti) ir į skyles pripilta cheminių medžiagų, ko pasėkoje medžiai nudžiūvo. Per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. sklypo savininkas A. Z. nesikreipė į jokias instancijas dėl džiūstančių medžių jo sklype. A. Z., būdamas sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininku privalėjo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti bei veisti naujus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 168 AM 104329, b. l. 4).

A. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą būdamas atsakingas už želdynų ir želdinių išsaugojimą, nevykdydamas šios pareigos pažeidė Įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. reikalavimus ir padarė admi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d.

ATPK 78 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka tokius kriterijus: 3.9 p. auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1. numato, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329 esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3), Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas dėl medžių sunaikinimo (b. l. 5-6), Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus raštas dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini)sklype (b. l. 7), sunaikintų saugotinų medžių vertės paskaičiavimas (b. l. 8), žemės sklypo planas (b. l. 11-12), žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 12-13), VĮ Registrų centras pažymėjimas (b. l. 14-15), fotonuotraukos (b. l. 18-20), A. Z. prašymai leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (b. l. 9, 21), A. Z. pareiškimas Petrašiūnų PN viršininkui (b. l. 22), A. Z. prašymas (b. l. 23), Kauno miesto savivaldybės administracijos raštai dėl informacijos pateikimo (b. l. 24, 25-26), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų PN raštas dėl A. Z. pareiškimo (b. l. 28), kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančių aukščiau išvardintų rašytinių įrodymų yra neginčijamai nustatytas medžių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje (A. Z. sklype), priskyrimas saugotiniems ir šių medžių sužalojimo (sunaikinimo) cheminėmis medžiagomis faktas, ko pasėkoje šie medžiai nudžiūvo. Šių aplinkybių neneigia administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z., jas patvirtino institucijos, priėmusios nutarimą, atstovai, bei liudytoju teismo posėdyje apklaustas O. P..

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai 2014 m. vasario mėnesį apžiūrėję A. Z. sklype esančius saugotinus medžius, nustatė, kad prašomi nupjauti sausi, aplūžę ir lūžtantys medžiai yra piktybiškai nudžiovinti, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus – grąžtu išgręžtos skylės, gręžiniai padaryti specialiai su pasvirimu žemyn, kad būtų galima užpildyti cheminiais preparatais ir siekiant nudžiovinti medžius (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329, b. l. 7), tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. Z. naikino ar žalojo savo žemės sklype esančius saugotinus medžius.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Z. neprisipažino naikinęs ar kitaip žalojęs jo sklype augančius saugotinus medžius, teigė, kad nepastebėjo, kad jo medžiai išgręžioti ir paveikti cheminėmis medžiagomis, apie tai sužinojo po to, kai 2014-01-06 kreipėsi į savivaldybę prašydamas leidimo tvarkyti, kirsti medžius, kadangi pastebėjo, jog medžiai pradėjo lūžinėti, kristi jų žievė.

Teismo vertinimu, A. Z. pažeidimas pasireiškė neveikimu. ATPK 9 str. 1 d. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš kreipdamasis į savivaldybę dėl leidimo iškirsti medžius, A. Z. matė, kad medžiai lūžinėja, krenta jų žievė, tačiau nesiėmė priemonių, kad juos išsaugoti. Tuo A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 str. 2 d. numatytą pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos ir Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1. numatytą pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų bei teismui pateiktų Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN medžiagų Nr. 20-23-3-AP-154 ir 20-23-3-AP-29 matyti, kad A. Z. 2009-06-19 kreipėsi į policiją su pareiškimu nurodydamas, kad jo žemės sklypu naudojasi svetimas asmuo. 2014-02-06 A. Z. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad po to kai 2009 m. jo žemės sklypu neteisėtai naudojosi pašalinis asmuo, jis telefonu gavo iš to asmens grasinimų, kad jo sklype niekas neaugs. Po to pastebėjo, jog kai kurie medžiai, augantys jo sklype, sužaloti kirviu ir uždažyti juodais dažais. Po kurio laiko kai kurie medžiai pradėjo džiūti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. nuo 2009 m. iki 2014 m. nesikreipė į jokias institucijas dėl sužalotų kirviu ir džiūstančių medžių jo sklype. Į policiją kreipėsi 2014-02-06 tik po to, kai jam priklausančiame žemės sklype apsilankė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai, kurie apžiūrėjo ir nufotografavo sunaikintus ir nudžiovintus medžius (administracinio teisės pažeidimo byla (b. l. 18-20). Išnagrinėjus A. Z. pareiškimą Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN tyrėjas priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nesant objektyvių įrodymų (medžiaga Nr. 20-23-3-AP-29, b. l. 14).

2014 m. liepos mėnesį A. Z. sklypą aptvėrė tvora.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Z., būdamas žemės sklypo savininkas, nesiėmė priemonių, kad išvengti želdinių būklės blogėjimo, kad nesiėmė priemonių, kad sklype saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti.

Z. argumentai, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl jo sklype esančių medžių pažeidimo, todėl jis neturėjo galimybės išsaugoti medžių ar kaip nors kitaip įtakoti medžių išsaugojimą, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau 2009 m. A. Z. pastebėjo kelis kirviu pažeistus medžius ir uždažytus juodais dažais, tačiau dėl šio įvykio nesikreipė į jokias institucijas. Teismo posėdyje A. Z. parodė, kad 2014-01-06 kreipėsi į savivaldybę prašydamas leidimo pašalinti 92 medžius, nes jie pradėjo džiūti, lūžinėjo, pradėjo kristi jų žievė, medžiai kėlė pavojų. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. Z. nuo 2009 m. iki administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos, pastebėjęs, kad medžiai buvo sužaloti, kad jie džiūsta, nuo medžių krenta žievė, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti saugotini medžiai.

Taip pat atmestinas A. Z. argumentas, kad už tinkamą želdinių priežiūrą ir apsaugą yra atsakingas ne tik privataus žemės sklypo savininkas, bet ir Kauno miesto savivaldybė, kuri turėtų būti patraukta atsakomybėn už savo pareigų nevykdymą, kaip teisiškai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1, 2 p. numato, kad savivaldybės vykdo želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, tuo tikslu organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), o želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derinimą savivaldybės organizuoja tik valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra 2014-05-22 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (33.194) 2-3161 Dėl medžių sunaikinimo (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329, b. l. 5-6), kuriuo pranešė apie tai, kad patikrinus ir apžiūrėjus medžius A. Z. žemės sklype buvo nustatyta, kad visų medžių kamienuose išgręžtos skylės su tikslu cheminiais preparatais nudžiovinti medžius.

2014-06-16 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros specialistas A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 178 str. 1 d. ir 2014-06-20 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. Z. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., padarymą. Šis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsėsi tam tikrą laikotarpį ir paaiškėjimo metu jis dar buvo daromas.

ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Šiuo atveju apie A. Z. trunkamąjį teisės pažeidimą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūrai tapo žinoma 2014-05-22, t. y. nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o nenagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, skirta vidutinio dydžio nuobauda pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nutarimą, nuobauda paskirta teisingai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Z. skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialisto 2014 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329 palikti nepakeistą

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.