Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo M. P. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus tuo, kad 2015 m. sausio 28 d. apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai ir iš anksto susitaręs su J. Z. bei S. K., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, įsibrovė į O. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur veikiančiam išankstinio susitarimo pagrindu S. K. jėga pastūmus ir pargriovus ant grindų bejėgiškos būklės dėl amžiaus ir sveikatos būklės O. P., pagal išankstinį susitarimą surišo O. P. lipnia juosta ir taip atėmė galimybę priešintis, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiais ir kojomis O. P. į galvos sritį bei kitas kūno vietas. Tuo pačiu metu, ne mažiau trijų smūgių kumščiais ir kojomis smūgius sudavus nukentėjusiajai O. P. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tyčia J. Z. ir S. K., bendrais su J. Z. ir S. K. veiksmais padarė nukentėjusiajai lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, nosies muštą žaizdą, etmoidalinio sinuso lūžimą, muštines žaizdas dešinės akies vokuose, dešinės akies pojunginę kraujosruvą, dešinės plaštakos srities sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimus kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumušimą, kraujo išsiliejimą į kairiąją krūtinplėvės ertmę. Po to pagrobė svetimą O. P. priklausantį turtą: 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 c“, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2600 c“, bendros 13,50 eurų vertės devynis cigarečių „ Fest“ pakelius, 8 eurus monetomis po 20 euro centų, 150 eurų monetomis. Iš viso pagrobė svetimo turto už 241,50 eurų. Taip dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės O. P., kadangi nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimais kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumušimu, kraujo išsiliejimu į kairiąją krūtinplėvės ertmę, kas komplikavosi abiejų plaučių apatinių skilčių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, pastaroji 2015 m. vasario 16 d. ligoninėje mirė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis M. P. laikinai sulaikytas 2015 m. sausio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kaltinamasis M. P. tvirtina, kad jis užsienyje dirbo oficialiai ir nesislapstė. Todėl skundžiamos nutarties išvada, kad jis turi ryšių užsienyje, yra nepagrįsta.

Kaltinamojo nuomone, kardomoji priemonė – suėmimas, negali būti jam taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi prokuroras nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams ar kitaip trukdyti procesui.

Be to, skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog M. P. būtų sistemingai daręs nusikalstamas veikas ir iš jų pelnęsis. Todėl, kaltinamojo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus.

Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. P., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo M. P., kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens kratos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

M. P. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad M. P. nesieja tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirbo), praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Nors kaltinamojo M. P. skunde ginčijamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų nustatymas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šių pagrindų nenustatė. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja skundo argumentų dėl šių suėmimo taikymo pagrindų.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodomą aplinkybę, kad M. P. užsienyje dirbo oficialiai, tačiau tai nepaneigia Kauno apygardos teismo išvados, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. P. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.