- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-487-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00243-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- R. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-487-425/2015 teisėjas Vladimiras Kurasovas Proceso Nr. 2-54-3-00243-2014-0
2015 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-420/2015 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų S. V., gim. 2008-09-19 ir A. V., gim. 2009-08-13 gyvenamąją vietą kartu su juo, vaikų tėvu, priteisti iš atsakovės J. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. ir A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, paskiriant jį vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisti iš atsakovės 1 500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki atitinkamai 2014 m. balandžio 13 d. ir 19 d., nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvavo, kad vaikai nuo 2014 m. sausio mėn. gyvena su tėvu.
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių dukrų S. ir A. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo R. V. jos naudai 4000 Lt dukrų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2014-01-01, priteisti iš ieškovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant jai disponuoti išlaikymui skiriamomis lėšomis uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - nustatė S. V., gim. 2008-09-19, ir A. V., gim. 2009-08-13, gyvenamąją vietą su ieškovu R. V. jo gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovės J. R. išlaikymą nepilnametėms dukroms S. ir A. po 75 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovą R. V., priteisė iš atsakovės 434,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų R. V. bei 86,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o atsakovės priešieškinį atmetė, Ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad, atsakovei išvykus gyventi į užsienį, 2014 metų sausio mėnesį ieškovas iš atsakovės sesers dukras S. ir A. pasiėmė gyventi pas save ir nuo to laiko S. ir A. V. gyvena kartu su ieškovu. 2014 m. vasario 14 d. ieškovas sudarė santuoką su A. N., santuokoje jiems gimė sūnus E. V.. Teismas, įvertinęs įrodymus ir teismo posėdyje išklausęs mažamečių Sabinos ir Anastasijos, pripažino, jog šalių nepilnametės dukros Sabina ir Anastasija yra daug labiau prisirišusios prie savo tėvo ir tėvo žmonos A. V., su kuriais kartu gyvena. Vaikai taip pat yra labai prisirišę prie kartu gyvenančių ieškovo tėvų (senelių). Ieškovas dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis visapusiškai rūpinasi savo dukromis, jas prižiūri, tai patvirtina liudytojų L. S. ir S. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Nors atsakovė nurodo, kad ji turi gerą ir tinkamą gyvenamąjį būstą su ja gyventi dukroms Anglijoje, tačiau šie pateikti įrodymai – fotonuotraukos (b. l. 96-99) vertintini kritiškai, nes neaišku koks butas nufotografuotas, kur jis yra, kam priklauso, kas jame gyvena, neaišku ar atsakovė išvis gyvena šiame bute, nes ji nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą ir siūlė vaikų S. ir A. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.
Atsakovės argumentai, kad dukroms pas tėvą yra sudarytos blogos gyvenimo sąlygos, joms daromas psichologinis smurtas, atmestini, nes atsakovė tokių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas ir trečiasis asmuo susikūrė materialinį pagrindą, turi pastovų darbą, gauna stabilias pajamas, turi neblogas gyvenimo sąlygas, tarp jų ir mergaičių yra artimi santykiai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu psichologės ir VTAS atstovės duotas išvadas, kuriomis siūloma nepilnamečių vaikų S. ir A. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, laiko, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su jų tėvu R. V., jo gyvenamojoje vietoje ir tai visiškai atitiktų vaikų interesus (CK 3.168 str., 3.169 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, dirdama užsienyje, gauna 1 160 svarų sterlingų per mėnesį (290 sv. sterl. per savaitę), kas sudaro 1454,76 Eur, tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametėms dukroms kiekvienai po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir pripažino, kad toks išlaikymo dydis bus pakankamas tenkinti bent jau minimalius tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo dydis apvalinamas iki 75 Eur.
Ieškovas nepilnametes dukras S. ir A. V. išlaikė vienas nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 m. balandžio 17 d., t. y. iki buvo priteistas laikinas išlaikymas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vaikų išlaikymui lėšas skiria valstybė, todėl už šį laikotarpį iš atsakovės priteistinas 434,43 Eur (1 500 Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš R. V. jos naudai 4000 Lt nepilnamečių dukrų S. ir A. V., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2014-01-01 netenkintinas, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji patyrė būtent tokio dydžio išlaidas skirtas vaikų išlaikymui. Be to, kaip matyti iš mokėjimo pavedimų, R. V. laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2013-11-30 pervedė J. R. 810 Lt vaikų išlaikymui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, vaikams būnant kartu su atsakove, prisidėjo prie jų išlaikymo. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas laikė, jog ginčo dėl tėvų bendravimo su vaikais tarp šalių šiuo metu nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina J. R., priteisti iš ieškovo išlaikymą dukroms po 72,41 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės bei 1 158,48 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2014-01-01, pavedant jai disponuoti lėšomis uzufrukto teisėmis, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, jog teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, neatsižvelgė į abiejų dukrų aiškiai išreikštą norą gyventi su savo motina. Nepilnametes dukras teismas apklausė, dalyvaujant tik psichologei G. V. ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš garso įrašo matyti, kad vaikai išreiškė norą gyventi su motina. Teismo sprendime nenurodyta jokių duomenų apie pokalbio metu vaikų pareikštą nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos. Teismas, neatsižvelgdamas į vaikų norą gyventi su motina, pažeidė jų teises, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.174 str. 2 d.). Apklausos metu, pateikiant klausimus apie vaikų norą gyventi su „mama N.“, dabartine ieškovo sutuoktine, dukroms buvo pateikta tikrovės neatitinkanti, klaidinanti informacija, tuo panaudota apgaulė. Teismui pateikta psichologė išvada apie vaikų apklausą yra neteisinga, prieštaraujanti vaikų nuomonei. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo sudarytos vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Atsakovės sudarytos gyvenimo sąlygos vaikams liko neįvertintos. Teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymus pateiktas nuotraukas apie jos nuomojamą butą Londone, kuriame ji gyvena su sugyventiniu, laukiasi vaiko. Ji turi nuolatinį darbą, jos pajamos sudaro 1 160 svarų sterlingų (5023 Lt) per mėnesį. Teismas neteisingai išnagrinėjo klausimą apie atsakovės sudarytas sąlygas vaikams su ja gyventi. Teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, neatsižvelgė į tėvų gaunamų pajamų skirtumą bei gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovė turi geresnes sąlygas vaikams gyventi, augti ir vystytis.
Vaikams gyvenant pas ieškovą, daromas neteisėtas psichinis poveikis, teigiama, kad jos turi dvi mamas. Įstatymai nenumato, kad tėvas žmoną ar sugyventinę vaikams galėtų pristatinėti kaip jų motiną. Vaikai su tėvu gyvena ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl to, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ši aplinkybė negali turėti įtakos galutiniam sprendimui. Teismo išvados apie labai stiprų vaikų prisirišimą prie ieškovo sugyventinės, tėvų ir netikrų brolių nepagrįstos jokiais įrodymais ir prieštarauja vaikų norui gyventi su motina.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. sausio išlaikymo vaikams neteikė. Teismas, motyvuodamas tuo, kad J. R. nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas vaikų išlaikymui, nors ieškovas tuo laikotarpiu vaikams skyrė 810 Lt, nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą. Šis reikalavimas negali būti siejamas su kitais ieškovo reikalavimais. Teismas, priteisdamas iš jos ieškovui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. balandžio 17 d., jokių įrodymų apie išlaidas vaikams nereikalavo, kas rodo, kad teismas buvo šališkas ieškovo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė pateikia vaikų apklausos garso įrašo trumpas ištraukas, kurias interpretuoja atskirai nuo viso apklausos turinio. Mergaitės gyvena ir auga ieškovo, gyvenančio santuokoje su A. V., šeimoje, kai iki tol augo iš esmės pas svetimus žmones, nes atsakovė buvo išvykusi gyventi į užsienį. Mergaičių santykiai su tėvo šeimos nariais yra labai artimi, ką patvirtina apklausa ir apklausoje dalyvavusių specialistų išvados Susipažinus su vientisu vaikų apklausos tekstu matyti, kad mergaitės nori gyventi su dabartine tėvo šeima. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad apklausos metu vaikus buvo stengiamasi kaip nors paveikti. Mergaitėms gyvenant su motina, jų gyvenamoji vieta vis keitėsi. Dabar vaikai jau 16 mėnesių gyvena su tėvu, lanko ugdymo įstaigą, pradėjo lankytis pas logopedą, turi draugų, glaudūs santykiai nusistovėję su šeimos nariais, seneliais. Apeliantė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Apeliantė, neteikdama vaikams išlaikymo ir nepagrįstai prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kai išlaikymą jis teikė, piktnaudžiauja teise ir tai rodo jos netinkamą požiūrį į motinos teises ir pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. V. ir atsakovė J. R. pradėjo gyventi kartu nuo 2006 metų. 2008-09-19 jiems gimė dukra S. V., o 2009-08-13 – dukra A. V.. 2012 m. rugpjūčio mėn. šalys kartu išvyko į Jungtinę Karalystę dirbti, o nepilnametes dukras S. ir A. paliko prižiūrėti ieškovo tėvams. 2013 m. sausio mėnesį šalys nutraukė tarpusavio santykius, ieškovas grįžo į Lietuvą. 2013 m. pavasarį į Lietuvą grįžusi atsakovė su dukromis apsigyveno Visagino miete, po to su dukromis ji buvo išvykusi kelioms savaitėms į Jungtinę Karalystę. 2013 metų rugsėjį atsakovė išvyko į Vokietiją, ieškovui nepranešusi, dukras paliko savo seseriai N. V.. 2014 metų sausio mėnesį ieškovas, iš pašalinių asmenų sužinojęs, kad atsakovė išvykusi į užsienį, o nepilnametės dukros yra pas N. V., dukras pasiėmė gyventi pas save ir nuo 2014 m. sausio mėnesio S. ir A. V. gyvena kartu su tėvu. 2014 m. vasario 14 d. ieškovas sudarė santuoką su A. N., santuokoje jiems gimė sūnus E. V.. Šiuo metu ieškovas su šeima, tėvais ir dukromis, gyvena jo tėvams išnuomotame trijų kambarių 46,67 kv. m socialiniame bute Zarasų m.(b. l. 79, 88 t. 1). Dukros lanko vaikų ugdymo įstaigas (b. l. 15, 140, 1 t.). Ieškovas dirba KB „Zarasų šilas“ miško pjovėju, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Lt, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 16-19, 1 t.). Atsakovė gyvena Didžiojoje Karalystėje, dirba, jos darbo užmokestis sudarė apie 290 sv. sterlingų (1218 Lt) per savaitę (b. l. 51-61, 1 t.).
Apeliantė vienu iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nurodo tai, kad teismas neteisingai įvertino vaikų gyvenimo sąlygas pas ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog pas tėvą vaikai gyvena netinkamomis sąlygomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mergaitės, gyvendamos pas tėvą, yra prižiūrimos, visada tvarkingos, jomis rūpinasi ieškovas su žmona A. V., seneliai. Atsakovė teismui pateikė nuotraukas, nurodydama, kad tai butas Jungtinėje Karalystėje, kuriame ji su šeima gyvena, kur galėtų gyventi ir dukros, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pagrįstai vertino kritiškai, nes nepateikti įrodymai (nuomos sutartis ar pan.), kurie patvirtintų patalpų teisėtą naudotoją atsakovę. Iki vaikams apsigyvenant pas tėvą 2014 m. sausio mėn., vaikų gyvenamoji vieta buvo keičiama. 2012 m. tėvams išvykus dirbti į užsienį, vaikai buvo palikti prižiūrėti ieškovo tėvams, 2013 m. atsakovė grįžusi į Lietuvą su dukromis gyveno Visagino m., kuriam laikui su vaikais buvo išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę, o vėliau vaikai buvo palikti gyventi pas atsakovės seserį. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks vaikų gyvenamosios vietos keitimas gali turėti neigiamą įtaką vaikų vystimuisi ir asmenybės formavimuisi. Vaikai, gyvendami pas tėvą, integravosi į gyvenamąją aplinką, lanko ugdymo įstaigas, gerai jaučiasi gyvenamoje aplinkoje, yra tvarkingi, prižiūrimi. Iš vaikų apklausos 2015-01-20 teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei G. V., garso įrašo nustatyta, kad vaikai išreiškė norą gyventi su mama Nastia (A. V.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad apklausos metu vaikams buvo daroma psichologinė prievarta, apgaulė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokio amžiaus vaikai mama vadina žmogų, su kuriuo jie gyvena, kuris jais rūpinasi, todėl tai, kad vaikai A. V. vadina mama, nesudaro pagrindo teigti, kad prieš vaikus naudojama psichologinė prievarta ar apgaulė, dėl ko būtų galima laikyti netinkamomis gyvenimo sąlygomis dukroms gyventi su tėvu ir jo šeima. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi (b. l. 24-26, 1 t.) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje ir priteista iš atsakovės laikinasis išlaikymas vaikams po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai įvertino tėvų turtinę padėtį, nes jos materialinės sąlygos yra geresnės nei ieškovo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2014 m. atsakovė gavo didesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Byloje pateikti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014-08-19 sprendimai Nr. V2-10674 ir Nr. V2-10675 (b. l. 116, 118, 1 t.) patvirtina, jog Sabinai ir A. V. kiekvienai iš Vaikų išlaikymo fondo nuspręsta mokėti 195 Lt išmoką į mėnesį, tai rodo, kad atsakovė dukroms išlaikymo neteikia, nors, vykdant Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, atsakovė turėjo teikti laikiną išlaikymą po 250 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį.
Apeliantė vaikams priteisto išlaikymo dydžio neginčija, todėl apeliacinis teismas dėl to iš esmės nepasisako. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Nustatyta, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui pervedė tik 810 Lt (b. l. 49, 77, 1 t.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bei atsižvelgiant į ieškovo pastangas tuo laikotarpiu teikti vaikams išlaikymą, priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovės reikmėms, o ne su tėvu gyvenančių poreikių tenkinimui, neatitiktų prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir interesų gynimo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą (CPK 263 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ieškovui (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. R. 100 Eur ieškovui R. V. jo patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.