- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-438-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- E.M.B.
- Atsakovas
- A.K., UAB „Kalenas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E.M.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės E.M.B. prevencinį ieškinį atsakovams A.K., UAB „Kalenas“, antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros antstolei Aurelijai Puodžiukienei, tretieji asmenys - Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E.M.B. 2008-02-27 kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovams A.K., UAB „Kalenas“, Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros antstolei A.Puodžiukienei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, tretieji asmenys - Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ieškiniu prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išspręstas prevenciniame ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas; apginti ieškovės civilines teises bei teisėtus interesus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), nes priešingu atveju ieškovei atsiras žala, pasireiškianti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertės sumažėjimu. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2125-95/2006 įpareigojo atsakovą A.K. be kitų statinių nugriauti ir iš gelžbetoninių blokų sumontuotą 28 metrų ilgio, 2,4 metrų aukščio atraminę sienutę bei sutvarkyti statybvietę. Šis sprendimas įsiteisėjo ir yra išduoti atitinkami vykdomieji raštai, kurie vykdomi vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekami vykdymo veiksmai kelia realią grėsmę, jog ateityje gali būti padaryta žala jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, nes atraminė siena pastatyta, siekiant sutvirtinti pakrantę šalia tvenkinio, ir šiuo metu, net ir esant nenugriautai sienai matyti žemės krantinės erozija, todėl, ieškovės manymu, šios sienos nugriovimas sukels dar didesnį neigiamą poveikį pakrantės stabilumui ir tvirtumui. Tokiu būdu bus padaryta ir žala aplinkai (kraštovaizdžiui, vandens telkiniui). Padarius neigiamą poveikį aplinkai, sumažės ir sklypo vertė. Atlikus griovimo darbus, bus padaryta didesnė žala, tiek aplinkai, tiek ieškovei, nei kad jų neatlikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E.M.B. prevencinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia vykdomųjų bylų nutraukimu, o pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo, patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Teismas įvertino tai, kad vykdymo veiksmai atliekami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o ieškovės reikalavimai susiję su vykdomųjų bylų nutraukimu, ir konstatavo, jog šie reikalavimai negali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E.M.B. prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįsigilino į jos reiškiamo prevencinio ieškinio dalyką, kurį sudaro reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali ateityje padaryti žalos. Ji neneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, bet, vadovaudamasi CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintu civilinių teisių gynimo būdu, siekia užkirsti kelią žalos padarymui ateityje. Nors vykdymo veiksmai ir yra atliekami įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, tai nepaneigia tokių veiksmų neatitikimo teisės principams, kurie šiuo atveju laikytini ieškovės turtinių teisių garantu. Tuo metu, kai teismas priėmė 2006-11-29 sprendimą, ji dar nebuvo žemės sklypo savininkė, todėl teismas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti dėl atliekamų griovimo darbų kilsiančios grėsmės kitiems, byloje nedalyvaujantiems subjektams. Nugriovus šalia tvenkinio esančią atraminę sieną, skirtą pakrantės sutvirtinimui, tokie veiksmai bus traktuojami kaip neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.) Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės E.M.B. prevencinį ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia vykdomųjų bylų nutraukimu, o pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Dėl to šie reikalavimai negali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas neįsigilino į jos reiškiamo prevencinio ieškinio dalyką, kurį sudaro reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali ateityje padaryti žalos. Taip pat nurodo, kad tokį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Be to teismas, atsisakydamas priimti jos prevencinį ieškinį, detaliai nenurodė, kur ir kaip ieškovei ginti savo teisėtus interesus. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.
LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad tokią teisę turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje suteikta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamų šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Viena teisės kreiptis į teismą prielaidų – bylos priskirtinumas teismo kompetencijai. Bylos priskirtinumo teismui klausimą teismas turi išspręsti pats ex officio. Teismo teisė spręsti, ar ginčas priklauso jo kompetencijai ir jurisdikcijai, laikoma viena iš teismo nepriklausomumo garantijų. Bylos iškėlimo stadijoje teismui nustačius, kad byla nepriskirtina teismo kompetencijai, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nėra pagrindo pradėti civilinį procesą.
Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Kiekviename ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovės E.M.B. prevencinio ieškinio dalykas yra iš esmės reikalavimas nutraukti vykdomąsias bylas, kuriose vykdymas atliekamas įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2125-95/2006 išduotų vykdomųjų raštų pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo. Šį patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Teismams nepriskirta nagrinėti bylas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, kadangi pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį tai antstolio kompetencija. Tačiau, vadovaujantis CPK 510, 512, 513 straipsniais, teismai nagrinėja bylas dėl antstolių veiksmų, kurie apima ir vykdomųjų bylų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti vykdomąsias bylas.
Ieškovė E.M.B. atskirąjį skundą grindžia prevencinio ieškinio esme ir nurodo, kad, vykdant teismo sprendimą, tretiesiems asmenims bei gamtai gali būti padaryta dar didesnė žala, nei padaryta nenugriaunant betoninės sienelės. Tačiau pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį prevenciniu ieškiniu laikomas toks ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio tikslas - užkirsti kelią potencialiai žalai. Tai yra prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie gali padaryti ieškovui žalos. Tuo tarpu ieškovė E.M.B., reikšdama prevencinį ieškinį, prašo apginti jos civilines teises bei teisėtus interesus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurį ji įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo A.K. jau po minėto teismo sprendimo priėmimo, ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji nėra dalyvaujančiu asmeniu, bet jos prevenciniame ieškinyje atsakovais nurodyti asmenys A.K. ir UAB „Kalenas“ yra skolininkais. Tokiu būdu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo ne pačių atsakovų neteisėtus veiksmus, o įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimą. Taigi reiškiamu prevenciniu ieškiniu ieškovė faktiškai siekia ne uždrausti atsakovams atlikti neteisėtus veiksmus, o paneigti teismo įpareigojimą atsakovams nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Tai yra ieškovė E.M.B. savo reikalavimą kelia ne iš atsakovų A.K., UAB „Kaleno“, antstolės A.Puodžiukienės neteisėto elgesio, o iš teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, neteisėtumo. Todėl pareikštas ieškinys akivaizdžiai neatitinka prevencinio ieškinio sampratos ir nenagrinėtinas teisme.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji nesistengia paneigti CPK 18 straipsnyje įtvirtinto sprendimų privalomumo principo. Ieškovė E.M.B. į bylą pateikė 2007-03-29 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 18), pagal kurią įsigijo tris žemės sklypus. Sutarties 2.2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra neregistruoti statiniai. Pagal sutarties 2.3.1 punktą ieškovė pareiškė, kad žemės sklypus apžiūrėjo, su dokumentais susipažino, todėl atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta jau po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimo priėmimo, nėra pagrindo manyti, jog ieškovė E.M.B. elgiasi sąžiningai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė E.M.B. prevenciniu ieškiniu siekia, jog įsiteisėjęs sprendimas būtų nevykdomas, nesant tam jokio pagrįsto pagrindo.
Ieškovė E.M.B. atskirajame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nenurodė, kur ir kaip ieškovei ginti savo teisėtus interesus. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 str. 1 d.). Dėl to ieškovė turi teisę dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, esant CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, kreiptis į antstolį, o pastarojo veiksmus skųsti CPK 510-512 straipsnių tvarka.
Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu apskųstajai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.