Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-190/2012 Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01149-2010-1

2012 m. kovo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž., Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios N. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams 9 mėnesiams.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal LR BK 150 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. Ž. N. L. naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad grąsino nužudyti žmogų, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. 23.00 val. iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. 08.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei N. L. sudavė kumščiu į galvą, ir jai nukritus ant grindų, diržais surišo kojas bei rankas, pylė vandenį į operuotą ausį, ne mažiau 15 kartų spyrė į rankas, krūtinę, kojas, nugarą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pečiuose, rankose, krūtinės ląstoje ir kojose, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinėje rankoje, po ko elektros prailgintuvo laidu apsuko nukentėjusiosios kūną bei vieną laido galą su kištuku pridėjęs prie rozetės, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad įkiš kištuką į rozetę bei ją nutrenks elektros srovė, N. L., būnant surištai bei šlapiai, tokiu būdu davė suprasti, kad grasinimas nužudyti ją gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Taip pat R. Ž. nuteistas už tai, kad panaudojęs fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis išžagino bei seksualiai (fizinio sąlyčio būdu) prievartavo N. L., o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d., 23.00 val. iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. 08.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to kai panaudojo fizinį smurtą (smūgiai rankomis ir kojomis, surišimai diržais ir elektros prailgintuvo laidu), grasino nužudyti N. L., tyčiojimasis iš nukentėjusiosios (pylimas vandens į ausis, liepimas surištai šliaužti į lovą), tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią priešintis, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su N. L., pastarajai atrišo kojas bei numovęs marškinėlius ir kelnaites, panaudodamas jėgą, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir ne mažiau penkių kartų lytiškai santykiavo su N. L. prieš jos valią, bei kišdavo savo rankų pirštus nukentėjusiajai į makštį ir po to pirštus kišdavo nukentėjusiajai į burną, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu, tenkino savo aistrą, tokiu būdu išžagino bei seksualiai (fizinio sąlyčio būdu) prievartavo N. L..

Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo taikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. bausmes subendrinus, paskirti R. Ž. galutinę subendrintą ketverių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paklodę, diržą, dirželį, N. L. ir R. Ž. lyginamuosius pavyzdžius, laikomus Vilniaus apskr. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o nukentėjusiosios N. L. mobiliojo ryšio telefoną Samsung 250, IMEI 354932/01/167666/1 su tele2 pildyk sim kortele, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2630, IMEI 359560/01/653242/6 su Omnitel sim kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei N. L..

Pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą į R. Ž. turtą - žemės sklypą esantį Visorių g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/168 dalį, iki civilinio ieškinio N. L. išieškojimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Taip pat Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas šioje byloje priėmė nutartį laikinai apriboti nuosavybės teises į R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo, esančio Visorių g., unikalus Nr. 0101-00080754, 1/168 dalį. Kadangi teismas nuosprendžiu priteisė iš R. Ž. N. L. naudai 30000 Lt neturtinei naudai atlyginti, nuosprendžio revoliucinėje dalyje turėjo išspręsti klausimą dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo. Šiuo atveju, prokuroro teigimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti pratęstas iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Nukentėjusioji pažymi, jog teismas 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu atmetė jos ieškinio reikalavimą dėl 69878,15 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tik tuo, jog jos pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelis. Jokio kito pagrindimo dėl sumažintos neturtinės žalos sumos bei jokių kitų motyvų teismas nuosprendyje nenurodė.

N. L. teigimu, nuteistasis R. Ž. 2010 m. rugpjūčio 7 d. įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., tyčia panaudojęs prieš ją fizinę, psichologinę ir seksualinę prievartą, kuomet iškilo grėsmė jos gyvybei, sukėlė jai didelį fizinį skausmą, fizines ir dvasines kančias, pažeminimą, kas sąlygojo gilius dvasinis sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo su aplinkiniais galimybių sumažėjimą bei iki šiol išlikusį gilų emocinį sukrėtimą. Bylos medžiagoje esančioje 2011-06-10 Pažymoje psichologė A. V. pažymi, jog jai šiuo metu vis dar yra reikalinga psichologo pagalba dėl patirtos fizinės, psichologinės ir seksualinės prievartos, kuomet iškilo grėsmė mano gyvybei sąlygoto potrauminio streso sindromo, kuris pasireiškia sutrikusiu miegu, varginančiais sapnais, įkyriais prisiminimais, dirglumu, socialine izoliacija, baimės priepuoliais, verkimo protrūkiais. Išgyvenamas potrauminio streso sindromas jai trukdo darbe koncentruoti dėmesį, atlikti reikiamas užduotis, o pablogėjusi emocinė savijauta turi įtakos bendrai gyvenimo kokybei. Be kita ko, nuteistasis jai sukėlė ir fizinės sveikatos sutrikimus, tyčia ją kankindamas, pildamas vandenį į operuotą ausį bei sumušdamas. Tai įrodo byloje pateiktas rašytinis įrodymas - Santariškių klinikos epikrizė, kurioje nustatyti jos nusiskundimai dėl ausies būklės blogėjimo ir rekomenduojamo gydymo. Tuo būdu, nuteistasis R. Ž. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sukėlė jai dideles fizines ir dvasines kančias, panaudojo prieš ją fizinę, psichologinę ir seksualinę prievartą bei sukėlė grėsmę jos gyvybei, todėl nukentėjusioji mano, jog teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, turėtų priteisti jai papildomai 69878,15 Lt sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti prie jau 2011 m. liepos 15 d. teismo nuosprendžiu priteistos 30 000 Lt sumos.

Atsižvelgdama į tai, kad ji (N. L.) vis dar kenčia nuo potrauminio streso sindromo, kuris tapo tęstinis, be to, jaučia didžiulę baimę nuteistajam, dėl to, kad jis kėsinosi į jos sveikatą ir gyvybę bei jaučia pastovią baimę ir nerimą dėl galimos kaltinamojo fizinės, psichologinės, seksualinės prievartos prieš ją panaudojimo, nukentėjusioji teigia, jog pirmosios instancijos teismo prašė kartu su bausme R. Ž. paskirti draudimą prisiartinti prie jos, tačiau 2011 m. liepos 15 d. nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė dėl draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens skyrimo klausimo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių N. L. prašo šį klausimą išspręsti ir pritaikyti minėtą priemonę, t.y. paskirti kaltinamajam R. Ž. prie jau paskirtos bausmės papildomą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie jos (N. L.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja prašė R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nukentėjusiosios N. L. - atmesti. Prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nukentėjusiosios N. L. skundus tenkinti, o nuteistojo R. Ž. – atmesti. Nukentėjusioji N. L. ir jos atstovė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir N. L. skundus tenkinti, o R. Ž. – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios N. L. – tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistasis, pirmosios instancijos teisme neigęs savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, apeliaciniame skunde neneigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir prašo paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę, o pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. – išteisinti.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo R. Ž. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

2011-02-19 specialisto išvadoje Nr. G 474/11 (01) nurodyta, kad N. L. padaryta poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, krūtinės ląstoje ir kojose, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti 15 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 74-75).

Taigi aukščiau nurodytų liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos dokumentai patvirtina N. L. parodymus apie tai, kad R. Ž. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti, o taip pat prieš jos valią ją išžagino bei seksualiai prievartavo. Netikėti liudytojų K. L., R. S. ir nukentėjusiosios N. L. parodymais teismas neturi pagrindo, jie sutampa tarpusavyje, šios liudytojos buvo nuoseklios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nors pirmosios instancijos teisme kaltę neigė, prašo jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgti į nukentėjusiosios N. L. jo atžvilgiu naudota smurtą, o taip pat į jo ligą ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. Ž. pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė padaręs ne tik nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., bet ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., taigi R. Ž. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikaltimos veikos padarymo ne savo iniciatyva, o dėl byloje surinktų įrodymų visumos, apeliaciniame skunde nurodė, jog turėjo būti vertintinas ir pačios nukentėjusiosios elgesys, jo liga, todėl, kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išreikštas nuteistojo prisipažinimas negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl paliekama pirmosios instancijos teismo už šį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kuri, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra per griežta ar neteisinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina R. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas iš dalies - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendis keistinas dėl R. Ž. už neteisingai paskirtos bausmės už Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.) ir dėl netesingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo R. Ž. turtui (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Skirdamas R. Ž. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. bei 150 str. 1 d., pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos BK 41 str., 56 str. nuostatų reikalavimus, kurios, kolegijos vertinimu, nėra per griežtos. Šios nuosprendžio dalies prokuroras neginčija.

Tačiau, kolegijos nuomone, prokuroras savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ją skirdamas didesnę už seksualinį prievartavimą nei už išžaginimą. Pritartina prokuroro teiginiui, jog išžaginimas yra sunkesnis ir pavojingesnis nusikaltimas nei seksualinis prievartavimas ir tai atsispindi ir Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d. įstatymų leidėjo numatytose sankcijose. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, abu šie nusikaltimai buvo vykdomi vieninga tyčia ir išžaginimas buvo įvykdytas daug pavojingiau, grubiau, intensyviau nei seksualinis prievartavimas, tai ir padidina šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Abi veikos buvo įvykdytos R. Ž. esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl tai vertinama, kaip sunkinanti aplinkybė. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta tiek kaltinamajam atliekant veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 149 str. 1 d., tiek 150 str. 1 d. Ir išžaginimas, ir seksualinis prievartavimas šioje byloje yra baigtiniai nusikaltimai, įvykdyti tais pačiais motyvais ir tikslais. Taigi, darytina išvada, kad vienintelis šiuos nusikaltimus skiriantis kriterijus yra pavojingumo laipsnis, todėl sutiktina su prokuroru, jog išžaginimas yra pavojingesnė veika, todėl už ją turi būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 149 str. 1 d., R. Ž. skirtinas laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. bausmes subendrinus, paskirti R. Ž. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pritartina, jog skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl to, kad teismas visiškai nepasisakė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo, t.y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.) Atsižvelgiant į tai, kad daiktai nėra nusikalstamos veikos įrankiai, jų apyvarta nėra uždrausta, taip pat tai nėra dokumentai, turintys Lietuvos Respublikos BPK 91 str. numatytų požymių, ar laikmenos su informacija, gauta Lietuvos Respublikos BPK 160 str. nustatyta tvarka, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4, 5 p. ir menkaverčiai daiktai (paklodė, diržas, dirželis, N. L. ir R. Ž. lyginamieji pavyzdžiai) turėtų būti sunaikinti, o nukentėjusiosios N. L. tyrimui pateikti mobiliojo ryšio telefonas Samsung 250, IMEI 354932/01/167666/1 su tele2 pildyk sim kortele, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2630, IMEI 359560/01/653242/6 su Omnitel sim kortele – grąžinti teisėtai savininkei N. L..

Taip pat Vilniaus m. 1 apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį laikinai apriboti nuosavybės teises į R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo, esančio Visorių g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/168 dalį. Kolegija pritaria prokuroro pozicijai, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismas nuosprendžiu priteisė iš R. Ž. N. L. naudai 30000 Lt neturtinei naudai atlyginti, todėl nuosprendžio revoliucinėje dalyje turėjo išspręsti klausimą dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo, t.y. R. Ž. turtui turėjo būti pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios N. L. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, turtinės žalos priteisimo ir papildomos baudžiamosios priemonės paskyrimo - draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens ir priteisti jai iš nuteistojo R. Ž. papildomai 69878,15 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, 121,85 Lt turtinei žalai atlyginti ir paskirti nuteistajam R. Ž. papildomą baudžiamąją priemonę - draudimą prisiartinti prie jos (N. L.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui, anot nukentėjusiosios, buvo pateikti rašytiniai įrodymai - du kasos čekiai, kurių pagrindu buvo pirkti vaistai, naudoti jos operuotos ausies komplikacijoms, sukeltoms R. Ž. veiksmais, gydyti, liudijantys jos patirtą 121,85 Lt turtinės žalos sumą, tačiau teismas 2011 m. liepos 15 d. nuosprendyje dėl patirtos turtinės žalos sumos visiškai nepasisakė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, N. L. prašo priteisti jai 121,85 Lt sumą turtinei žalai atlyginti.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažino, jog N. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 121,85 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šios V. L. patirtos turtinės žalos nepriteisė, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir iš R. Ž. N. L. naudai priteistinas 121,85 Lt turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį ir dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo ir priteisti jai iš nuteistojo R. Ž. papildomai 69878,15 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydį pakeisti prašo ir nuteistasis R. Ž. - sumažinti N. L. priteistą neturtinę žalą iki 1000 Lt, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti, todėl nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio aptariami kartu.

Dėl iš R. Ž. nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos dydžio priteisimo N. L. naudai

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. Ž. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytų nusikaltimų N. L. atžvilgiu padarymo ir savo nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai N. L. atsiradusią neturtinę žalą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios N. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajai N. L. iš R. Ž. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas N. L. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo R. Ž., vertybinių kriterijų visuma vadovavosi, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, buvo taikytos tinkamai. Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog R. Ž. N. L. atžvilgiu padarė vieną nesunkią ir dvi sunkias tyčines nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus, buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus gyvenimas. Atsižvelgiant į tai, kolegijos manymu, nėra pagrindo mažinti nukentėjusiajai N. L. priteistą neturtinės žalos dydį.

Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo ir padidinti N. L. priteistos neturtinės žalos dydžio. Nors kolegija ir sutinka, kad dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusiakltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus, gydėsi, patyrė stresą, diskomfortą, galimai padarinius jaučia ir iki šiol (tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nepateikta), tačiau nustatydamas neturinės žalos dydį teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė. Todėl apeliantės prašymas dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes, atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, N. L. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir ypatingomis, dėl kurių būtų pagrindas teismui padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį.

Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį.

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek viename, tiek ir kitame apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai N. L. iš nuteistojo R. Ž., todėl keisti šioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t.y. į N. L. atžvilgiu panaudoto fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto pobūdį bei patirtą stresą, po ko ji jaučia baimę nuteistajam, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, tikslinga R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su N. L., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos BK 72¹ str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

nusprendė:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios N. L. – tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.

R. Ž., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. bausmes subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., paskirti R. Ž. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72¹ str. 2 d. nuteistajam R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su N. L., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, 2 (dvejiems) metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Priteisti iš R. Ž. N. L. naudai 121,85 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paklodę, diržą, dirželį, N. L. ir R. Ž. lyginamuosius pavyzdžius, laikomus Vilniaus apskr. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o nukentėjusiosios N. L. mobiliojo ryšio telefoną Samsung 250, IMEI 354932/01/167666/1 su tele2 pildyk sim kortele, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2630, IMEI 359560/01/653242/6 su Omnitel sim kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei N. L..

Pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą į R. Ž. turtą - žemės sklypą esantį Visorių g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/168 dalį, iki N. L. civilinio ieškinio visiško patenkinimo.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.