Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2021-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-215-1082/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
e1-215-1082/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43214-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
S. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-215-1082/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43214-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis samdomu darbininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2020 m. spalio 25 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, tyčia sudavė kaire ranka nukentėjusiai J. K. vieną kartą į veido sritį, nuo ko nukentėjusioji suklupo ant koridoriaus grindinio, taip padarė nukentėjusiai poodinę kraujosruvą paakiuose su nosies kaulų lūžiu, t.y. ją sužalojo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusios J. K. sveikatą.

Kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su J. K. yra kaimynai, geri draugai, ji gyvena gretimame bute (duomenys neskelbtini), jie bendro ūkio neveda, kartu negyvena, juos sieja draugiški kaiminystės santykiai. Jis 2020-10-25 apie 18 val. savo bute pradėjo vartoti alkoholį - degtinę, vartojo vienas. Laiko tiksliai nurodyti negali, jis rūkė namo koridoriuje, ir pamatė einančią į jį kaimynę J. K., su ja įvyko žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nes neatsimena, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek pamena, veikdamas dėl girtumo jis jai sudavė savo kairės rankos kumščiu į veidą vieną kartą, pataikydamas į nosį. Jis nežino, kodėl taip pasielgė, nenorėjo jos sužaloti. Ji po suduoto smūgio suklupo ir pergriuvo ant koridoriaus grindinio, ji neliko stovėti ant savo kojų, išsigando ir verkė. Jis po to iškart suprato, ką padarė. Po įvykio, kiek prisimena išėjo G. K. iš buto į koridorių, kuris yra Jolantos nepilnametis sūnus, ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis jos iškart atsiprašė, pakėlė ją nuo grindinio, nuvedė ją į jos butą, ramino ir atsiprašinėjo jos. Jis jos po to iškart atsiprašė, ji jam atleido, nes jis nenorėjo jos tyčia sužaloti, o ir ji jam teigė, kad jautėsi gerai, ir atleido jam. Išgirdus, kad atvyko policijos pareigūnai, jis išėjo juos pasitikti, pareigūnas patikrino jo blaivumą, nustatė jam, kiek pamena, 1,28 prom. girtumą. Po to, kai pareigūnai išvyko, jis nuėjo pas J. K. ir jis jos dar kartą atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų, nes nežino, kas jam tada buvo, tik dėl suvartoto alkoholio jis taip pasielgė, tačiau jis labai dėl to gailisi, jam yra gėda. Daugiau asmenų galėjusių matyti įvykį nebuvo koridoriuje (b.l. 122-123).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 14.00 val. nuėjo pas draugę G., kurios pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini)., į svečius. Bebūnant pas ją vartojo alkoholinius gėrimus. Šiek tiek apsvaigusi iš draugės G. grįžo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. įėjusi į namo, kuriame gyvena, koridorių, ji pamatė stovintį buvusį neblaivų draugą S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris priėjo ir nieko nesakęs prie jos iš nugaros, jai atsisukant į jį, kaire ranka sudavė vieną smūgį kumščiu jai į nosį. Tada ji po smūgio pajuto skausmą ir suklupo koridoriuje ant grindų ir pradėjo verkti. Smūgio metu sąmonės praradusi nebuvo. Daugiau S. L. jos nemušė, tik stovėjo šalia ir tylėjo. Jai bebūnat koridoriuje matė, kad jos buto duris atidarė jos sūnus G. K. ir pasakė, kad iškvietė policiją.Tada ji atsistojo ir nuėjo į savo butą, matė, kad S. L. nieko nesakęs taip pat nuėjo į savo butą. Maždaug praėjus 15 min. išgirdo, kad namo koridoriuje yra atvykę policijos pareigūnai. Tada ji su sūnumi G. K. išėjo į koridorių. Ji pareigūnams pasakė, kad yra išgėrusi alkoholio. Tada pareigūnai paklausė, ar turi pretenzijų S. L.. Ji jiems atsakė, kad neturi. Daugiau pareigūnams nieko nesakiusi nuėjo į savo butą. Atsikėlusi ryte 2020-10-26 apie 5.30 val. ji pajuto skaudančią nosį, pažiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad ji sutinusi, bei ant kairės akies matėsi kraujosruva. Tą pačią dieną apie 13.30 val. pradėjo svaigti ir skaudėti galvą. Tuomet esant tokiomis aplinkybėmis nuvažiavo į Panevėžio priėmimo skyrių apžiūrai, kur gydytojai nustatė jai nosies kaulo lūžį ir kairės pusės šono sumušimą. Po apžiūros gydytojas siūlė nedarbingumo pažymėjimą, tačiau ji atsisakė, kadangi sužalojimai netrukdė jai dirbti. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Su S. L. buvo tik draugai, tačiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Kodėl S. L. jai sudavė smūgį, ji tiksliai nežino, tačiau įtaria, kad dėl pavydo, kadangi jis žino, kad ji šiuo meta turi kitą draugą (b.l. 33-34). 2020-11-06 apklausos metu J. K. papildomai parodė, kad po 2020-10-25 įvykio, datos nurodyti negali, ji kieme sutiko kaimyną S. L., kuris jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl įvykio, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 41-42).

Iš liudytojo G. K. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama J. K.. Jis namie žaidė su kompiuteriu, tuo metu jo mama vedžiojo šunį kieme. Jis išgirdo riksmą, pažiūrėjo pro durų akutę, ir pamatė, kad jo mama guli ant žemės koridoriuje, ir buvo vyras, kurio vardo nežino, tik žino, kad jis gyvena jų name, yra kaimynas, jis suprato, kad jis skriaudė mamą. Jis nieko nelaukdamas iš mamos telefono iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, jie paprašė pasakyti koks jo vardas, pavardė, liepė užsirakinti duris ir išvažiavo (b.l. 58).

Iš liudytojo Ž. S. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 25 d. iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK gavo pranešimą, kad nepilnametis asmuo G. K. pranešė, jog motinos draugas muša jo mamą ir, kad ji verkia. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyriškis, kuris prisistatė S. L., kuris paaiškino, kad jis susipyko su savo drauge, kaimyne, gyvenančia 3 bute. Asmenį jo kolega J. V. išvedė į kiemą, patikrinti jo blaivumą, kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas, sunkiai pastovėjo ant savo kojų, asmeniui nustatytas 1,40 prom. girtumas. Jam nuėjus į minėtą butą, jo duris atvėrė pranešėjo motina J. K., šalia jos buvo jos nepilnametis sūnus G. K.. Paklausus moters, kas nutiko ir kodėl jos sūnus kvietė policijos pareigūnus, moteris paaiškino, kad grįžusi namo koridoriuje prie buto durų susitiko savo buvusį draugą S. L., su kuriuo kilo žodinis konfliktas dėl to, kad moteris neva turi mylimąjį, ji teigė, kad nesuprato, kodėl kaimynas ją užsipuolė ir kodėl kilo konfliktas, kadangi jų artimi santykiai nesieja. Ji teigė, kad konflikto metu jie apsižodžiavo, tačiau ji konflikto metu smurto nepatyrė, paklausus ar ji turi pretenzijų J. K. teigė pretenzijų S. L. neturinti, tik nori, kad jis daugiau prie jos nesiartintų ir nekonfliktuotų su ja. Jos paklausus, ar ji rašys pareiškimą dėl kaimyno S. L. veiksmų, ji kategoriškai atsisakė, ir teigė, kad rašyti pareiškimo nepageidauja. Ant moters akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Jie pabendravo su S. L., vyriškis atsiprašė ir sakė, kad jis daugiau su kaimyne nekonfliktuos, tokie jo veiksmai nebe pasikartos (b.l. 64-65).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra tamsios spalvos medinis namą, kuris pažymėtas numeriu 4, antrame aukšte esantis bendro naudojimo koridorius prie buto durų, pažymėtų Nr. 3 (b.l. 13).

Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo įrašo Nr. 789 matyti, kad S. L. 2020 m. spalio 25 d. 22.30 val. nustatytas 1,40 promilių girtumas (b.l. 96).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad bendruoju pagalbos numeriu buvo skambinta du kartus. Pirmasis skambutis buvo 2020 m. spalio 25 d. ir jis truko 1 min. 15 sek. Pokalbis vyksta tarp operatoriaus ir 11 metų berniuko G. K., kuris operatoriui sako, kad jos mamą skriaudžia jos girtas draugas, mama verkia. Negali atsakyti ar mamai reikalinga greitoji medicinos pagalba, nors nesimato, kad mama kraujuotų. Taip pat nurodo, kad viskas vyksta (duomenys neskelbtini). Parikslindmas berniukas nurodo, kad tai namas su butais. Antrame garso įraše, kuris truko 37 sekundes girdėti, kaip tas pats berniukas nurodo, kad prieš 20 minučių kvietė policijos ekipažą į (duomenys neskelbtini). Operatorius nurodė, kad policija jau išvažiavus, jau pakeliui (b.l. 86-87).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruvos paakiuose su nosies kaulų lūžiu, padaryta kietu buku daiktu, viena trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarytas sukelia fizinį skausmą. Nosies kaulų lūžį sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymu (b.l. 28).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais savo veiksmais padarė J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nėra abejonių, kad S. L. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 138). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. S. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 104), niekur nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 105, 107), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 114).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam S. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui, kartu skiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kartu su bausme skirtina prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau jos dydis mažintinas iki minimaliam artimo, nes, teismo manymu, įvertinus bylos aplinkybes prokuroro prašomas 20 MGL dydis yra per didelis ir neproporcingas.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos (b.l. 133-134).

Byloje 127,87 eurų civilinį ieškinį buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (b.l. 70-79), kuri pateikė raštą, kad civilinio ieškinio atsisako, nes S. L. padarytą žalą atlygino (b.l. 80). Atsižvelgiant į tai procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 127,87 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti S. L., kad jei per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti S. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti S. L., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė